- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2YT-10286-291/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04438-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vida Žostautienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, teismo leidimo išdavimo palikimui priimti
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas V. B. prašė teismo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po mamos M. J., mirusios (duomenys neskelbtini), priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė jo mama, M. J., iki savo mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Jis jau daug metų gyvena Vokietijoje, tenai yra jo šeima ir paskelbus pasaulinę pandemiją, neturėjau galimybės grįžti į Lietuvą per tris mėnesius po mamos mirties, nes buvo nesaugu ir taikomi įvairūs asmenų judėjimo ribojimai. Šiuo metu, turėdamas pilną vakcinaciją, skubiai grįžo į Lietuvą realizuoti savo paveldėjimo teisių bei tinkamai atsisveikinti su mama ir ją palaidoti. Po mamos mirties, pagal paskutinę gyvenamąją vietą, nebuvo užvesta paveldėjimo byla. Jis internetu buvo pateikęs prašymą kremuoti mamos palaikus ir jie buvo saugomi iki šių metų rugpjūčio mėnesio, iki jam grįžtant į Lietuvą ir sudarius 2021-08-03 dieną kolumbariumo nišos nuomos sutartį, bei palaidojus savo mamą. Jo mama, M. J. nebuvo ištekėjusi, todėl jos vardu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jos nuosavybė, o jis yra vienintelis jos sūnus, pirmos eilės paveldėtojas. Dėl visuotinio karantino, gyvendamas užsienyje, neturėjo galimybės per tris mėnesius nuo mamos mirties kreiptis į notarą dėl pareiškimo pateikimo, kad priimu palikimą po savo mamos mirties. Termino atnaujinimas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašymui dėl termino priimti palikimą atnaujinimo neprieštaravo.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė dėl termino priimti palikimą atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 5.1 str. 1 d.). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.).Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 str.). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 str. 3 d. nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).
CK 5.57 str. 1 d. numato, kad šio kodekso 5.50 str. nustatytą, trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjas V. B. yra palikėjos M. J. sūnus, pirmos eilės įpėdinis, tai patvirtina byloje pateikta gimimo liudijimo kopija. Pareiškėjas daug metų gyvena Vokietijoje, tenai yra sudaręs santuoką. Iš 1997-09-09 pakeitimo pažymos, pažymos dėl vardų pakeitimo matyti, kad pareiškėjas po santuokos sudarymo pakeitė vardą ir pavardę. Paskelbus pasaulinę pandemiją, pareiškėjas neturėjau galimybės grįžti į Lietuvą per tris mėnesius po mamos mirties, nes buvo nesaugu ir taikomi įvairūs asmenų judėjimo ribojimai, tačiau pareiškėjas 2020-03-31 buvo pateikęs prašymą kremuoti motinos palaikus, o 2021-08-03 sudaryta kolumbariumo nuomos sutartis. Šiuo metu, turėdamas pilną vakcinaciją, skubiai grįžo į Lietuvą realizuoti savo paveldėjimo teisių bei tinkamai atsisveikinti su mama ir ją palaidoti. Po mamos mirties, pagal paskutinę gyvenamąją vietą, nebuvo užvesta paveldėjimo byla, tačiau mokesčiai už palikėjai priklausantį butą buvo mokami. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Suinteresuoti asmenys dėl praleisto termino atnaujinimo neprieštarauja, todėl, atnaujinus praleistą palikimo priėmimo terminą, pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuotų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas nebus pažeistas.
Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjui atnaujinti palikimo, atsiradusio po motinos M. J. mirties, priėmimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 577 straipsniu, 578 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui V. B., gim. (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.