Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1658-1035/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-05
Bylos Nr.
1-1658-1035/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-64006-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
V. L.
Nukentėjusysis
J. L.
Advokatai
Daiva Dereškevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1658-1035/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64006-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajam V. L. (V. L.), jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,nukentėjusiajai J. L.,vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (nutartis neįsiteisėjusi),

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2017 m. gruodžio 6 d., apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį N. M. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. M. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. L. 2018 m. vasario 19 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,92 promilių girtumo laipsnis), kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su motina J. L. metu elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną J. L., t. y. griebęs abiem rankom už jos rankų, pradėjo jas išsukinėti ir taip sukėlė nukentėjusiajai J. L. fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. L. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Paaiškino, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) esančiame bute, to buto šeimininkas yra J. Jis atėjo į svečius. Su S. ten gėrė alų. S. pavardės nepamena. Išgėrė du ar tris butelius alaus. Buvo apsvaigęs. Pasakė, kad eina namo, nes jam negalima. Jam pasakė, kad dar pabūtų, kaip tik žiūrėjo futbolo rungtynes. Tuo metu neblaivi N. įsibrovė į butą ir pradėjo daužyti S., kuris yra jos sugyventinis. Paklausė, ką ji čia daro ir sudavė N. vieną kartą į veidą, nepamena, kur tiksliai pataikė, į galvos sritį. Sudavė N. delnu. Kumščiu suduoti negalėjo, pamena tai, nes nebuvo toks neblaivus. Viską pamena kuo puikiausiai. Pripažįsta, kad sudavė, kad buvo tas įvykis. Nežino, ką N. sakė, bet po to įvykio su ja bendravo, jos atsiprašė. Teismui atkreipus dėmesį, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad N. M. sudavė vieną smūgį į veidą būtent kumščiu, tą patį buvo nurodžiusi ir nukentėjusioji, kaltinamasis su tuo sutiko, patvirtino, kad laikosi ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad trenkė kumščiu. Po įvykio bendravo su nukentėjusiąja ir su ja susitaikė. Blogai vertina savo elgesį, dėl to gailisi. Dėl kitos veikos kaltę taip pat pripažįsta, viskas buvo taip kaip nurodyta kaltinime. Su J. L. namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas. Jis grįžo namo girtas. J. L. yra jo motina. Grįžo namo ir pradėjo bartis, nepamena tiksliai dėl ko. Motina pradėjo jam priekaištauti, kad geria, yra girtas. Jis paėmė motinai už rankų. Gal ir galėjo sukelti motinai skausmą. Blogai vertina savo elgesį, dėl to gailisi. Atsiprašė motinos, pastaroji priėmė jo atsiprašymą (nukentėjusioji J. L., atsakydama į teismo klausimus, patvirtino, kas sūnus atsiprašė ir ji jam atleido). Jo planai ateityje yra dirbti, atlyginti žalą, apskritai norėtų išvykti. Gyvena pas motiną. Iš dalies prisidėdavo prie namo išlaikymo. Kai nedirbdavo, padėdavo motinai buityje, atlikdavo ūkinius darbus. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. M. parodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d., apie 11.30 val., Vilniuje, ėjo iš namų į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį namą, tikslaus adreso neatsimena, tačiau mano, kad tai 4 ar 6 numeriu pažymėtas namas, ieškoti savo sugyventinio, kuris negrįžo namo, kadangi sugyventinis dažnai ten lankosi, girtuokliauja. Įėjus į minėtą namą, kurį jos duomenimis nuomojasi L. A., viename iš kambarių rado sėdinčius savo sugyventinį S. L. ir L. A., V. L.. Priėjus prie savo sugyventinio S. L. liepė jam eiti namo, kai staiga jai iš kairės pusės sėdėjęs V. L. atsistojo ir kumščiu sudavė į kairę akį. Po smūgio ji parkrito ant grindų ir pastebėjo, kad smarkiai kraujuoja kairės pusės paakys bei nosis. Po minėto smūgio apsvaigo galva, jautė stiprų fizinį skausmą kairėje akyje, nosyje. Jai parkritus, L. A. padėjo atsistoti. Atsistojus dar kartą liepė savo sugyventiniui S. L. eiti su ja namo, tačiau jis su ja nėjo, todėl išėjo viena. Išėjus į lauką, nuėjo pas gretimai gyvenančią kaimynę N., kuri iškvietė GMP, kurie apžiūrėjo, suteikė med. pagalbą ir išsivežė į RVUL (1 t., b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. L. parodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d., apie 22.00 val., nuėjo į parduotuvę Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nupirkti du litrinius butelius alaus. Ėjo „laistyti“ televizoriaus pas L. A., kuri nuomojasi butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Minėtame bute renkasi gerti alų antrą kartą. Pas L. A. bute buvo jis, pati L. A. ir V. L., kuriuos pažįsta jau senai, su jais kartais pagerdavo alaus. Bute geriant alų sėdėjo ant fotelio, priešais jį kairėje pusėje stovėjo stalas, jam iš dešinės pusės atsukta į stalą stovėjo lova, ant kurios jam iš dešinės pusės sėdėjo L. A., už jos ant lovos sėdėjo V. L.. Apie 23.00 val. į butą atėjo jo sugyventinė N. M., su kuria kartu gyvena jau 11 metų. N. liepė jam eiti namo, o atsisakius, pradėjo jį mušti. Tada L. ir V. N. liepė išeiti iš buto, sakė, kad „jiems čia nereikia bardakų“. N. toliau jį mušant, jam iš dešinės pusės stovėjęs V. L. kumščiu trenkė priešais jį stovėjusiai N. į veidą. Po smūgio N. pargriuvo. Tada L. V. liepė daugiau nemušti N., padėjo N. atsistoti ir palydėjo ją pro duris (1 t., b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. A. parodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. vakare eidama namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitiko V. L., su kuriuo anksčiau draugavo. Paprašė, kad jis atneštų pas jį iš ankščiau užsilikusius jai priklausančius dokumentus. Apie 21.00 ar 22.00 val. pas ją atėjo V. L. ir atidavė jai priklausančius dokumentus. Iš paskos V. atėjo S., su kuriuo yra draugai, pažįstami, ankščiau buvo kaimynai. V. ir S. paprašė jos bute pažiūrėti futbolą, o ji leido. Ji sėdėjo ant lovos ir gerdama alų užmigo. Kur, kas kambaryje sėdėjo, neatsimena. Bemiegant prabudo nuo riksmų, rėkimo. Atsikėlus pamatė, kad N. tempė savo draugą S. už rankos, tačiau S. su ja niekur nėjo. Su N. yra draugės, pažįstamos, ankščiau buvo kaimynės. Pasakė N.: „Ko tu čia klyki pas mane namuose“. Po jos ištartų žodžių N. pasakė, kad ji bando nuvilioti jos vyrą S. Kas vyko toliau dėl alkoholio poveikio daugiau neatsimena. Atsimena tik tai, kad pas ją bute liko nakvoti S. Kaip išėjo N. ir V., ji neatsimena. Prie jos akių niekas nieko nemušė, jokių muštynių ji nematė, neprisimena (1 t., b. l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. L. parodė, kad gyvena kartu su sūnumi V. L. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Sūnus jau devynerius metus piktnaudžiauja alkoholiniai gėrimais, niekur nedirba, ji pilnai jį išlaiko. 2018 m. vasario 19 d., apie 19.30 val., sūnus eilinį kartą būdamas neblaivus būnant buto virtuvėje sukėlė žodinį konfliktą. Minėto konflikto metu sūnus apkeikė ją necenzūriniais žodžiais, kuriais labai ją įžeidė, triukšmavo, rėkė, šaukė, spardė kojomis daiktus, buto duris, pasisekė, kad nieko nesugadino. Dėl ko pradėjo konfliktuoti, ji nesuprato, jis nuolat psichologiškai ją terorizuoja be priežasties, kaip ir šį kartą. Žodinio konflikto metu sūnus priėjo prie jos ir griebė savo rankomis už jos rankų, pradėjo jas sukinėti į kitas puses, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji negalėjo priešintis, prašė tik paleisti, verkė. Kai sūnus paleido rankas, griebė mobilųjį telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, paprašė pagalbos. Nors šio įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalojimų ant kūno neliko, todėl nuo medicininės pagalbos atsisako ir nežada ateityje kreiptis į medicinos įstaigas, prašo siuntimo atlikti kūno tyrimą jai neišduoti, į teismo medikus nesikreips. Sūnus smurtavo prieš ją ir anksčiau, teko kviesti pagalbą prieš daugelį metų, pareiškimų niekada nerašė, gailėjo sūnaus, kadangi jis turi psichikos sveikatos sutrikimų, dėl išgertuvių ne vieną kartą gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Ji jo bijo, kadangi jis yra neprognozuojamas, elgiasi agresyviai, norėtų artimiausiu metu jį išdeklaruoti iš buto, kuris priklauso jai, nes jai yra nesaugu gyventi kartu su sūnumi. Šio įvykio metu jai padaryta fizinė ir moralinė žala (1 t. b. l. 62–63).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 7 d. 02.42 val. užregistruotas įvykis, kad GMP 00.23 val. į ligoninė pristatė N. M., kuri paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 6 d., apie 23.44 val., neaiškiomis aplinkybėmis sumušė nepažįstamas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Diagnozė: galvos, veido sumušimas, nosies lūžimas. Po apžiūros paleista (1., b. l. 8).

Iš 2017 m. gruodžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu padarytos nuotraukos (1 t., b. l. 9–12).

Iš 2017 m. gruodžio 8 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad N. M. parodė, jog 2017 m. gruodžio 6 d., apie 24.00 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), V. L. kumščiu sudavė jai į kairę akį ir sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 16).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 586/2018(01) matyti, kad N. M. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje. Sužalojimas padarytas kietu buku, ribotą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas vienas kairės akies srities sužalojimas. Mažai tikėtina, kad nustatytą sužalojimą N. M. galėjo pasidaryti susižalodama pati, tai yra griūnant ir atsitrenkiant į kietus paviršius, tačiau kategoriškai tokia galimybė neatmetama. N. M. rankose savigynai būdingų pėdsakų nenustatyta. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 36–37).

Iš 2018 m. vasario 19 d. pareiškimo apie pradarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo priedo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu padarytos nuotraukos (1 t., b. l. 67–72).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad įvyko vietoje buvo nustatyta, jog pranešėjos J. L. sūnus V. L. smurtavo prieš savo motiną, garsiai ant jos šaukė, vadino ją necenzūriniais žodžiais, išsukinėjo jai rankas (1 t., b. l. 78–79).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. vasario 19 d. 19.36 val. užregistruotas įvykis, kad neblaivus sūnus V. L. triukšmauja, neduoda ramybės. Fone girdėjosi kaip sūnus triukšmauja: keikėsi necenzūriniais žodžiais ir motinai grasina fiziniu susidorojimu. Sunku buvo susikalbėti (1 t., b. l. 58).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2018 m. vasario 19 d. 20.19 val. V. L. nustatytas 3,92 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 83).

Iš kaltinamojo asmens duomenų matyti, kad J. L. yra jo motina (2 t., b. l. 5–6).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus, nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad sudavė kumščiu N. M. vieną kartą į veidą. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios N. M., liudytojų S. L., L. A. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo, protokolas-pareiškimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys ir specialisto išvada.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad V. L. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį N. M. į veidą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai N. M. sveikatą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad konflikto su motina metu paėmė pastarajai už rankų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios J. L. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, pareiškimo apie pradarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas ir jo priedas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys ir alkotesterio pažyma.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad V. L. panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną, t. y. griebęs abiem rankom už jos rankų, pradėjo jas išsukinėti, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. L. fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo motina, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo šeimos nariu, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę V. L., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai (tiesiogine tyčia) nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – atsiprašė nukentėjusiųjų, teistas už analogiškas veikas (2 t., b. l. 15–17), dirbantis (nustatyta iš jo žodžių), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 9–14). Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja V. L. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Šias veikas padarė atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o tai parodo, kad švelnesnėmis bausmėmis, negu laisvės atėmimas, bausmės tikslai negali būti pasiekti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. L. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui, o už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios sankcijos vidurkis, skirtinas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 ir 4 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, V. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 str. 2 d.). Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos.

Taikant BK 75 straipsnio nuostatą, būtina įvertinti, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar ne. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai V. L. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad V. L. anksčiau buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už penkių analogiškų nusikaltimų padarymą. V. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Tai reiškia, kad iki tol su realiu laisvės atėmimu nesusijusių bausmių paskyrimas neturėjo teigiamo poveikio V. L. elgesiui. Anksčiau padaryti nusikaltimai leidžia teigti, kad V. L. būdingas kriminalinis, nevisuomeniškas elgesys. Be to, iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad sistemingai daro ir administracinius nusižengimus. Nusikalstamą veiką (2017 m. gruodžio 6 d.) V. L. padarė praėjus vos dienai po nuosprendžio, kurio laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, įsiteisėjimo dienos. Nurodyti argumentai suponuoja išvadą, kad V. L. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nepaiso jam paskirtų bausmių, ir tai rodo jo pavojingumą visuomenei. Vien tai, kad V. L. turi nepilnametį vaiką, įvertinus kaltinamojo elgesį, nesudaro pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau V. L. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo efektyvus ir nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. neturėjo pataisomojo poveikio, neapribojo galimybės ir toliau V. L. daryti naujas nusikalstamas veikas, darytina išvada, jog kaltinamojo toks elgesys nesuteikia pagrindo juo pasitikėti. Šiuo atveju atidėjus bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir nebūtų įgyvendintas teisingumo principas.

Dėl kitų klausimų

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. vasario 19 d. 20.32 val. (1 t., b. l. 81) iki 2018 m. vasario 20 d. 13.59 val. (1 t., b. l. 84), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamajam V. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t., b. l. 85, 88) paliktini galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 88,78 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 44–46). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji N. M. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 88,78 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiosios N. M. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (V. L.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiosios gydymo išlaidos yra 88,78 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo V. L. (1 t., b. l. 46).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. L. (V. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir V. L. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. L. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, t. y. 4 (keturis) mėnesius, ir V. L. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. L. laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. vasario 19 d. 20.32 val. iki 2018 m. vasario 20 d. 13.59 val. išbūtą laiką ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendyje nurodytus įskaitytus laikotarpius.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo V. L. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

V. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš V. L. 88,78 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 78 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš