Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Elonai Bendaravičiūtei, dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei, kaltinamajam R. J., jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, nukentėjusiesiems J. J. ir A. J., jų atstovui advokatui R. V., vertėjai Natalijai Reut, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), baltarusis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:

1. 2005-04-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 180 str. 1 d. ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių;

2. 2005-06-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2006-02-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota į LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir paskirta auklėjimo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėn.;

3. 2006-10-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4. 2010-02-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių. BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų LR BK 135 str. 1 d. bei 140 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. J. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o taip pat sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo buvo sunkiai suluošintas. Nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: 2010-07-13 apie 15.15 val. prie namo, esančio Vilniaus g. 4, Grigiškėse, Vilniuje, R. J. dėl asmeninių nesutarimų – būdamas nepatenkintas, jog apie jį nuketėjusioji A. J. pranešė policijai, užsipuolė pastarąją, ėmė ją stumdyti, dėl ko nukentėjusioji ne kartą nugriuvo ant žemės. Griuvimo pasėkoje A. J. buvo nubrozdintas kairys kelias, padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, nukentėjusiajam J. J. per langą pamačius, jog stumdoma jo žmona, ir išbėgus į kiemą jos gelbėti, R. J. sumušė ir pastarąjį. R. J. sudavė nukentėjusiajam J. J. kumščiu vieną kartą į galvą, nuo ko pastarasis pargriuvo. Nukentėjusiajam atsistojus, R. J. vėl jam sudavė ne mažiau 5 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas bei dar vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo kurio nukentėjusysis griuvo atsitrenkdamas galva į šaligatvį ir prarado sąmonę. Šių smūgių pasėkoje R. J. padarė nukentėjusiajam šiuos sužalojimus: kraujosruvas dešinės akies vokuose, smakro kairėje pusėje ir kairio smilkinio srityje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva dešiniame ausies kaušelyje bei kraujosruvą už ausies būgnelio, nubrozdinimą pakaušyje, pakauškaulio linijinį lūžį, nuėjusį į kaukolės pamato užpakalinę duobę, galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis R. J. savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino dalinai ir parodė, kad pažįsta V. J. (nukentėjusiųjų sūnų), jų santykiai buvę draugiški, vėliau pašlijo. 2010-07-13 norėjo su V. pasiaiškinti, todėl jo ieškojo, buvo ir pas jį namuose, bet nerado. Vėliau sužinojo, kad J. ant jo parašė pareiškimą policijai, kaltino jį nebūtais dalykais, todėl nutarė vėl nueiti prie jų namų ir išsiaiškinti. Čia atvažiavo ir jo motina L. J., kuri domėjosi, kas atsitiko. Mama jam pasakė, kad J. jį kaltina tuo, kad daužė jų buto duris. Apytiksliai dar po 5 minučių prie namo su greitosios pagalbos automobiliu atvažiavo A. J.. Išbėgusi iš automobilio, ji pradėjo šaukti ant jo, kad jis apgadino jų automobilį. Jis su mama pradėjo ją raminti, apžiūrėjo jų automobilį, ant jo nesimatė jokių apgadinimų. Tuo metu iš namo išbėgo jos vyras J. J. laikydamas rankoje medinį kočėlą ir juo jam sudavė per galvą, pataikė į kaktos viršų. Tada ir A. J. puolė jį (klatinamąjį) mušti, mojuodama rankomis prieš akis, bandydama suduoti. Jis ėmė gintis. Besigindamas galėjo suduoti J. J.. Kartu kaltinamasis nurodė, jog J. J. buvo nukritęs, bet greičiausiai dėl to, jog už kažko užsikabino. Kai jį puolė A. J., tai jis ją galėjo pastumti (atstumti) krūtine. Ji buvo nukritusi, bet tik vieną kartą. Kartu kaltinamasis nurodė, jog jis J. J. smogė į dešinę veido pusę. Tai darė todėl, jog nukentėjusysis taikėsi jam su kočėlu. Po šio smūgio nukentėjusysis susvyravo, o vėliau nukrito. Nukentėjusįjį kėlė jo mama. Vėliau jis iš įvykio vietos pasišalino.

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik dalinai, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir specialisto parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie teismo pripažinti įrodymais.

Nukentėjusiosios A. J. parodymais nustatyta , kad 2010-07-13 apie 11.00-12.00 val. jai į mobilų telefoną paskambino vyras J. J., kuris pranešė, kad jų buto duris kojomis apspardė R. J., o prieš tai prie upės sumušė jų sūnų J.. Apie 13.00 val. ji kartu su vyru nuovadoje parašė pareiškimą. Vėliau apie 15.00 val. jai į mobilų telefoną vėl paskambino vyras ir pranešė, kad R. J. su metaliniais pagaliais buvo atėjęs pas juos į namus ir šaukė kur J.. Apie 15.15 val. ji greitosios pagalbos automobiliu atvažiavo prie namų, adresu Vilniaus g. 4, Vilniuje, ir ten pamatė automobilyje sėdinčius R. J. su jo motina L. J.. R. J. pamatęs ją iškart išlipo iš automobilio ir beveik iškart, net neleidęs jai nieko pasakyti, pastūmė ją ranka ir ji nugriuvo. Tai matė jo motina L. J.. Vėliau kaltinamasis ją dar kelis kartus pastūmė. Ji buvo nukritusi. Tuo metu į lauką išbėgo jos vyras J. J.. Atbėgus vyrui, R. J. nuėjo prie vyro ir sudavė jam smūgį, bet kuo sudavė neatsimena, galimai ranka. Po smūgio vyras iškart pargriuvo ant žemės. Po smūgio vyrui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Vyrui atsistojus, R. J. vėl pradėjo jį spardyti kojomis ir mušti rankomis, kiek tiksliai buvo smūgių ir į kurias tiksliai vietas, ji negalinti nurodyti, bet matė, kad taikė į galvą ir viršutinę kūno dalį. Kai kaltinamasis sudavė vieną smūgį vyrui į galvą, pastarasis nuo šio smūgio nukrito ant nugaros, atsitrenkdamas galva į šaligatvį, ir jam iš ausies bei iš burnos pradėjo bėgti kraujas. L. J. pradėjo gaivinti jos vyrą, vėliau pakėlė nuo žemės ir pastatė ant kojų prie automobilio. Kaltinamasis norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, nors ji ir reikalavo sulaukti policijos. Jo motina jo neišvežė, jis pats pasišalino pėsčiomis. Įvykio metu nukentėjusioji buvo sumušta, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jos vyras J. J. dėl sumušimo greitosios medicinos pagalbos brigados buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę. Jam buvo konstatuotas kaukolės lūžimas.

Nukentėjusiojo J. J. parodymais nustatyta, kad 2010-07-13 ryte jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau sužinojo apie konfliktą, kurio metu kaltinamasis R. J. buvo užsipuolęs jo jaunesnįjį sūnų, nuvarė nuo upės, mušė pagaliu per kojas. Vėliau R. J. buvo atėjęs ir pas juos namo, beldė į duris, bet jis neįsileido. Apie kilusį konfliktą telefonu pasakė ir savo žmonai bei kartu su ja nuėjo į Grigiškių policijos nuovadą ir parašė pareiškimą. R. J. tą dieną nesiramino. Po pietų kaltinamasis vėl atėjo į jų namo kiemą. Sudavė kelis smūgius per jo ir dar kažkieno automobilį, nors vėliau apžiūrėjus automobilius jokių sužalojimų ar sugadinimų jis nepastebėjo. Apie tai, kad namo kieme yra piktavališkai nusiteikęs R. J. jis pranešė tiek savo jaunesniam sūnui, tiek žmonai. Žmona neužilgo prie namų atvažiavo greitosios pagalbos automobiliu. Kaimynė A. D. jam pasakė, kad matomai R. J. muša žmoną, nes ji guli ant žemės. Jis iškart išbėgo į lauką, bėgdamas iš virtuvės pėmė mažą kočėlą. Išbėgęs į lauką, rado ant žemės gulinčią žmoną. Jos keliai buvo kruvini. J. J. pribėgo prie jos. Šalia stovėjęs R. J. jam iškart kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą, nuo kurio jis pargriuvo ant žemės. Jam atsistojus R. J. pradėjo jį sparyti kojomis ir mušti rankomis, kiek tiksliai sudavė smūgių, negali pasakyti, nes nelabai prisimena, bet nemažiau 5 kartų. Prisimena tik paskutinį smūgį į galvą, po kurio jis pargriuvo ir prarado sąmonę. Atsigavo namuose, kai jį apžiūrinėjo gydytojas.

Liudytojo J. J. (nukentėjusiųjų sūnaus) parodymais nustatyta, kad 2010-07-13 ryte apie 10.30 val. jam būnant pliaže R. J. liepė jam ateiti prie jo, priekabiaudamas pradėjo klausinėti, kur yra brolis V.. Vėliau R. J. iš jo už buvimą prie upės pliaže pareikalavo mokesčio, reikalavo mokėti 5 litus, liepė eiti iš pliažo. Po to R. J. sudavė jam per kojas supuvusiu pagaliu. Dėl tokio kaltinamojo elgesio jis buvo priverstas išeiti iš pliažo. Tą dieną R. J. ir vėliau iškojo jo brolio, buvo piktas, kažką norėjo su juo išsiaiškinti. Po pietų J. J. su drauge Karolina ėjo į namus ir tada jam paskambino tėvas, kuris pasakė, kad geriau bus, jei nesirodys, nes R. J. laksto kieme su metaliniais strypais. Jis buvo jau netoli namų ir pamatė, jog kaltinamasis bėga link jo ir Karolinos su metaliniais strypais. Jie abu pabėgo, o vėliau grįžo į namo kiemą. Beeidamas pamatė, kaip kieme keturiese: mama, tėtis, R. J. ir jo mama L. yra susikibę, tamposi, suprato, kad mušasi. Kartu liudytojas nurodė, jog ir jis norėjęs suduoti R. J., bet nepataikė. Liudytojas taip pat nurodė, jog R. J. kumščiu sudavė smūgį tėvui į veidą. Po to dar kartą sudavė smūgį kumščiu į veidą ir tėvas nukrito pakaušiu atsitrenkdamas į žemę ir neatsikėlė. Mama pribėgo prie tėvo ir bandė jį gaivinti, o R. J. pamatęs, kad tėvas be gyvybės ženklų, apsisuko, susirinko savo šlepetes ir išėjo.

L. L. J. (kaltinamojo motinos) parodymais nustatyta, kad 2010-07-13 apie 14.00-15.00 val. jai į mobilų telefoną paskambino giminaitė O. J., kuri dirba toje pačioje ligoninėje, kaip ir ji, ir pasakė, kad A. J. bėgioja nepatenkinta, nes kažką padarė jos sūnus R. J. prie jos namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja tuo metu buvo namie. Ji vyrui priklausančiu automobiliu Renault Scenic nuvyko prie (duomenys neskelbtini). Atvykusi prie minėto namo laiptinės pamatė stovintį savo sūnų R. su trim merginom, jų vardų nežino. Ji priėjo prie jo ir paklausė, ką jis ten daro ir kodėl jis triukšmauja. R. atsakė, kad jis netriukšmavo ir kad viskas gerai. Šalia stovėjusios merginos patvirtino jo žodžius. Tada L. J. pasakė R. eiti į mašiną, nes važiuos namo. R. sutiko ir jie susėdo į automobilį, tačiau išvažiuoti nespėjo, nes pamatė į kiemą atvažiuojantį greitosios pagalbos automobilį, iš kurio išbėgo A. J.. Ji iškart pribėgo prie jų ir pradėjo įžeidinėti sūnų, sakydama, kad jis yra narkomanas, vagis, kad jis sudaužė jos automobilį ir kad jį pasodins į kalėjimą. Po šių žodžių R. neištvėręs išlipo iš automobilio ir pradėjo atsakinėti į jos pasakytus žodžius. Jis nei karto jos nepastūmė ir jų pokalbio metu A. nebuvo nukritusi ant šaligatvio. Maždaug po 2-3 minučių iš laiptinės išbėgo A.vyras J. J., rankose jis laikė medinį kočėlą ir buvo agresyviai nusiteikęs. Bėgo tiesiai prie R. ir nieko nesakęs trenkė R. kočėlu į galvos sritį, kiek tiksliai buvo smūgių ji neprisimena, bet tikrai daugiau negu vienas. Po to iš kažkur atsirado jaunesnysis J. sūnus, taip pat J.. Ir visi trys: A. J. ir jos vyras su sūnum J. pradėjo rankomis ir kumščiais mušti R.. L. J. bandė visus išskirti. Matė, kaip nukrito J., bet iškart atsikėlė ir toliau mušėsi. Ji buvo nukritusi tik vieną kartą. Po to pamatė, kaip krenta A. vyras J.. Jos manymu, jis užkliuvo koja už šaknies ir nugriuvo. Ji iškart pribėgo prie J., padėjo jam atsikelti. Daugiau jis muštynėse nedalyvavo ir R. jo nemušė. Maždaug po 5-10 min. atvažiavo policijos pareigūnai, kas juos iškvietė, ji nežino. Kadangi ji buvo su J., ji nepastebėjo, kur dingo R., bet, kai atvažiavo policija, jo jau nebebuvo. Konfliktą pradėjo A. J., o R. tik gynėsi. Kieme buvo labai daug kaimynų ir viską matė, tarp jų Z. T..

Liudytoja Z. T. apklausta teismo posėdyje patvirtino, jog girdėjo kieme triukšmą, padarė išvadą, kad kažkas mušasi, tačiau nieko konkretaus ji nematė. Įsitikinusi, kad kompanijoje nėra jos pačios sūnaus, ji toliau nekreipė į tai dėmesio.

Liudytojo F. F. parodymais nustatyta, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Grigiškių policijos nuovadoje tyrėju. 2010 m. liepos 13 d. pirmoje dienos pusėje į Grigiškių nuovadą atėjo J. J. ir A. J. bei parašė pareiškimą, kad R. J. prie upės su lazda sudavė per kojas jų sūnui Jevgenijui bei buvo atbėgęs prie buto ir laužėsi į butą. Konkrečiai neprisimena, bet matomai, buvo pakartotinas iškvietimas, kad vėl R. J. laužiasi į butą. Jis kartu su tyrėju V. Č. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir kieme prie namo pamatė L. J., A. J., J. J., kurio ausis buvo kruvina, bei dar keletą žmonių, kurių jis asmeniškai nepažįsta. Jiems atvykus, visi vieni per kitus rėkė, aiškino, kad R. J. pagaliu sudavė J. J. į galvą, nuo ko jis nukrito ir prarado sąmonę, bet jiems atvykus, J. J. vaikščiojo. Jie susirinkusiems liepė kviesti Greitosios pagalbos brigadą, o patys išvyko ieškoti R. J., nes jo kieme tuo metu nebuvo. R. J. jie tą dieną nerado.

Liudytojos M. M. T. parodymais nustatyta, kad įvykio dieną ji buvo kartu su R. J.. Ji matė kaip namo kieme kilo konfliktas tarp R. J. ir A. J.. Kaltinamasis jau sėdėjo savo motinos mašinoje, kai atvyko nukentėjusioji. Pastaroji pradėjo įžeidinėti kaltinamąjį, vadino jį narkomanu, sakė, jog jis apibraižė jų mašiną, nors jokių žymių ir nesimatė. Kaltinamajam išlipus iš mašinos, jie ginčijosi su nukentėjusiąja. R. J. galėjo nukentėjusiąją pastumti krūtine. Ji mačiusi kaip nukentėjusioji vieną kartą nukrito. Po to iš namo išbėgo nukentėjusiosios vyras ir trenkė R. su kočėlu. Kaltinamasis gynėsi. Sudavė nukentėjusiosios vyrui keletą smūgių ranka, bet kojomis nespardė. J. J. buvo nugriuvęs, bet tai galėję būti jam užsikabinus už medžio šaknų. Kartu liudytoja nurodė, jog vykstant konfliktui buvo su pagaliu atbėgęs ir nukentėjusiųjų sūnus.

Liudytojos A. D. parodymais nustatyta, kad įvykio dieną ji matė kaltinamąjį, kuris ieškojo J.. Manė, kad jis kalba apie V., nes jie buvo draugai. Pasakė, kad eitų prie upės. Jis apsisuko ir išbėgo į lauką. Ji nuėjo į virtuvę. Virtuvėje buvo V. tėvas J. J. ir žiūrėjo pro langą. Pro langą jie kartu matė, kaip privažiavo su mašina kaltinamojo mama. R. J. su mama apie kažką kalbėjo. Tuo metu atvažiavo greitoji. Iš greitosios mašinos išlipo A. J.. Ji ir R. J. pradėjo stumdytis. J. J. pasakė „ką jis daro? Bėgsiu pažiūrėsiu“. Liudytoja pasakė „imk kočėlą ir bėk“. J. J. išbėgus į kiemą, ji konflikto daugiau nežiūrėjo. J. J. pasakė, kad imtų kočėlą, nes A. J. ir R. J. lauke stumdėsi, ji pasakė, kad jis gintų žmoną.

Liudytojo D. J. parodymais nustatyta, kad 2010-07-13 apie 15.40 val. buvo gautas pranešimas iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini), vaikinas sumušė vyrą. Tikslesnės įvykio aplinkybės jam nėra žinomos.

Liudytojos K. Č. parodymais nustatyta, kad ji buvo įvykio liudininkė. Tą dieną bendravo su kaltinamuoju R. J.. Pastarasis buvo piktas ant nukentėjusiųjų sūnaus Vadimo ir norėjo su juo išsiaiškinti. Jis taip pat buvęs piktas ir ant nukentėjusiųjų, nes esą jie rašė ant jo pareiškimus. Kai į kiemą atvažiavo nukentėjusioji, tarp jos ir R. J. kilo konfliktas. Kaltinamasis gąsdino nukentėjusiąją, „koliojo“ necenzūriniais žodžiais, buvo ją paėmęs už plaukų, parklupdęs ant žemės. Ji matė, jog nukentėjusiajai buvo sužalotas kojos kelis. Nukentėjusysis J. J. iš namo su kočėlu išbėgo norėdamas apginti savo žmoną. Pirmas jam sudavė R. J.. Jo smūgiai buvo stiprūs. Po smūgių nukentėjusysis nukrito ir atsitrenkė galva į asfaltą. Kartu liudytoja nurodė, jog ji sakanti tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nesakė, jog matė kaip buvo mušamas nukentėjusysis, nes bijojo ir nenorėjo problemų.

2010-07-13 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Nr. 52460 nurodyta, kad 15.47 val. gautas iškvietimas, jog (duomenys neskelbtini), yra be sąmonės sumuštas J. J.. (t.1 b.l. 19-20)

2010-07-13 VšĮ VGPUL Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape nurodyta, kad 2010-07-13 17.15 min. kreipėsi pil. J. J., kuris nurodė, kad 15.40 val. (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas. Diagnozė: pakaušio nubrozdinimas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-07-19 specialisto išvada Nr. G 2277/10 (01) nustatyta, kad J. J. padaryta: kraujosruvos dešinės akies vokuose, smakro kairėje pusėje ir kairio smilkinio srityje, muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva dešiniame ausies kaušelyje bei kraujosruva už ausies būgnelio, nubrozdinimas pakaušyje, pakauškaulio linijinis lūžis, nuėjęs į kaukolės pamato užpakalinę duobę, galvos smegenų sukrėtimas, nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-07-13) paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kaukolės pamato lūžio; atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nubrozdinimas pakaušyje su pakauškaulio bei kaukolės pamato lūžimu, nubrozdinimas kairėje alkūnėje galėjo susidaryti griuvimo metu. Sužalojimai padaryti 7 trauminiais poveikiais.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-12-30 specialisto išvada Nr. G 4861/10 (01) nustatyta, kad J. J. po galvos traumos, įvykusios 2010-07-13, nenustatyta objektyvių pasekmių, kurias galima būtų vertinti bendro darbingumo netekimo procentais. ( t.1 b.l. 45-46)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3445/10 (01) nustatyta, kad A. J. nustatytas kairio kelio nubrozdinimas, padarytas paveikus kietu, bukabriauniu daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-07-13). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo gautis ir griūnant bei keliu atsitrenkiant į kietus, bukus, bukabriaunius paviršius.

Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos specialistas V. K. nurodė, jog visumoje sunkus sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas dėl kaukolės pamato lūžio, kiti sužalojimai nežymūs. Kaukolės pamato lūžis galėjo atsirasti nuo griuvimo ir atsitrenkimo į asfaltą. Galėjo atsirasti ir nuo tiesioginio smūgio. Papildomame tyrime buvo nagrinėtos sužalojimo pasekmės ateityje. Iš pateiktų duomenų nebuvo nustatyta objektyvių pasekmių, kurias būtų galima vertinti bendro darbingumo netekimo procentais. Potrauminė hidrocefalija, likvoro hipertenzinis sindromas, minimi papildomoje specialisto išvadoje, reiškia likvoro kiekio padidėjimą. Tai skystis, esantis apie smegenis. Pas nukentėjusįjį likvoro kiekis padidėjęs ir tai yra siejama su trauma. Nukentėjusiojo likvoro kiekis gali tiek padidėti, tiek sumažėti ateityje, gali ir nesikeisti. Šis skystis smegenyse pastoviai cirkuliuoja. Jei skysčio kiekis būtų keitęsis, tai turėjo būti matoma po 4 mėnesių atlikus tyrimą. Kadangi taip neatsitiko, specialisto manymu, taip neturėtų atsitikti ir ateityje.

Ištirtų duomenų analizė leidžia teismui padaryti išvadą, kad A. J. bei J. J. 2010-07-13 buvo sužaloti. Tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvados ir specialisto apklausa, taip pat pačių nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai. Sužalojimus nukentėjusiesiems padarė būtent kaltinamasis R. J.. Teismas tiki ir remiasi nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais apie tai, kad būtent kaltinamasis stumdė A. J., kuri buvo parkritusi ir nusibrozdino kelį. Teismas taip pat tiki ir remiasi nukentėjusiojo J. J. parodymais, jog jis į kiemą išbėgo norėdamas apginti savo mušamą žmoną ir čia gavo smūgius į veidą nuo kaltinamojo. Būtent nukentėjusiųjų parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, ir grindžiamos aplinkybės, kurias teismas nustatė. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji, tiek kiti asmenys nurodo, jog įvykį matė ir daugiau žmonių, bet ikiteisminio tyrimo metu jie nenustatyti. Net ir apklausti liudytojai – A. D., Z. T. davė daugiau neutralius parodymus. Tai suprantama, nes praktiškai visi apklausti asmenys pažįsta tiek nukentėjusiuosius, tiek kaltinamąjį, bet tai nemenkina nukentėjusiųjų parodymų.

Kaltinamojo, jo motinos ir liudytojos M. M. T. parodymus, jog R. J. smūgius sudavė ar pastūmė tik gindamasis ir kad nukentėjusysis nugriuvo ir galvą susižalojo užkliuvęs už medžio šakos teismas vertina kaip siekį sušvelninti padėtį bei kaltinamojo norą išvengti atsakomybės dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Teismas pažymi, kad nukentėjusiesiems nėra jokios priežasties apkalbėti kaltinamąjį ir pasunkinti jo padėtį. Priešingai. Būtent kaltinamasis įvykio dieną ieškojo priekabių prie nukentėjusiųjų šeimos narių, būtent jis atėjo į jų kiemą aiškintis santykių, būtent kaltinamasis buvo nepatenkintas, jog nukentėjusieji dėl ankstesnių tos dienos įvykių kreipėsi į policiją, ką patvirtino ir apklaustas apylinkės inspektorius F. F.. Tai, jog R. J. sudavė smūgius J. J., praktiškai niekas neginčija. Tai nurodo tiek pats kaltinamasis, tiek įvykį matę liudytojai J. J., M. M. T., K. Č. ir žinoma nukentėjusieji. Nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai nustatyti tiek medicininiais dokumentais, tiek specialisto išvadomis bei jo apklausa. Tuo tarpu kaltinamojo aiškinimas, jog jis buvęs priverstas gintis, nes nukentėjusysis jam sudavęs kočėlu per galvą, objektyviais duomenimis nepagrįstas. Kaltinamasis į medikus nesikreipė ir jo kūno sužalojimas užfiksuotas nebuvo. Taip, neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusysis J. J. į kiemą išbėgo pagriebęs iš virtuvės kočėlą, tačiau apie tai, kad jis neva tai sudavė kaltinamajam patvirtina tik pats kaltinamasis ir jam artimi žmonės, todėl teismas neturi pagrindo teigti, jog R. J. buvo priverstas gintis nuo nukentėjusiojo. Atmestinas ir kaltinamojo bei jo gynėjos aiškinimas apie kaltinamojo tyčios nebuvimą nežymiai sutrikdant nukentėjusiosios A. J. sveikatą bei tai, jog J. J. buvęs sužalotas dėl neatsargumo. Esą kaltinamasis niekaip negalėjęs numatyti tokių padarinių, būtent kad jo veiksmai sukels tokio sunkumo pasekmes. Pažymėtina, kad pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Konstatuotina, kad tarp R. J. veiksmų ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pripažintina, kad kaltinamasis nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, o konkrečiai – buvo abejingas galimoms pasekmėms, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Iš byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų matyti, kad kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam J. J. į veido sritį, dėl to šis pargriuvo, trenkėsi galva į šaligatvį ir sunkiai susižalojo. Akivaizdu, jog vėliau suvokęs, kad dėl netiesioginės tyčios gali būti pripažintas kaltu ir nuteistas dėl sunkaus sveikatos sužalojimo padarymo, kaltinamasis R. J., jo motina ir liudytoja M. M. T. teismo posėdžio metu ėmė teigti, jog J. J. griuvo užkliuvęs už medžio šaknies, nors ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo nurodę šios aplinkybės. Tai dar kartą patvirtina teismo išvadą, kad šių asmenų parodymai yra derinami prie situacijos ir teismas turi pagrindą jais netikėti. Kaltinamasis yra jaunas, treniruotas ir fiziškai stiprus, tad suduodamas tiesioginius smūgius į galvą, suprato jog gali sužaloti žmogų, būdamas abejingas galimo sužalojimo mastui. Kaltinamojo abejingumą atliktų veiksmų pasekmėms rodo ir jo elgesys po įvykio. Jis nelaukė, kuo viskas baigsis, nesiaiškino sužalojimo sunkumo masto, o paprasčiausiai pasišalino. Taigi įvertinus visas šias aplinkybes akivaizdu, kad R. J. tikrai suprato savo veiksmų pavojingumą, veikė sąmoningai ir buvo visiškai abejingas pasekmėms, todėl pripažintina jį veikus netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veiksmai dėl J. J. sužalojimo teismo kvalifikuojami pagal BK 135 str. 1 d. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismo išnagrinėtais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta, kad A. J. buvo sužalota kaltinamajam ją pastūmus, t.y. kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu veikė tyčia, ko pasėkoje nukentėjusiajai nežymiai buvo sužalota sveikata. Tai, jog kaltinamasis stumdė nukentėjusiąją, patvirtina faktiškai visi apklausti liudytojai, nors kaltinamajam palankesni liudytojai ir nutyli tą aplinkybę, jog nukentėjusioji po pastūmimo buvo nukritusi. R. J. stumdydamas nukentėjusiąją atliko tyčinius veiksmus, šių veiksmų pasėkoje nukentėjusioji buvo nukritusi ir susižalojo kelį, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, todėl R. J. veiksmai dėl A. J. sužalojimo kvalifikuojami pagal BK 140 str. 1 d.

Nukentėjusysis J. J. pareiškė šioje byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo R. J. 15 500 Lt turinės žalos bei 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusysis nurodė, jog turtinės žalos dydį sudaro išlaidos, susijusios su sveikatos atstatymu. Buvo perkami vaistai, atliekami tyrimai, lėšos išleistos ligonio priežiūrai, transportui. Kartu nukentėjusysis nurodė, jog apie 10 000 Lt turinės žalos sudarys galimos išlaidos sanatoriniam gydymui. Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog dokumentų, pagrindžiančių realiai turėtas išlaidas jis specialiai nerinko, negalvodamas, kad jų gali prireikti. Jis pateikęs tik 772,19 Lt išlaidų sumą pagrindžiančius kvitus. Neturtinės žalos dydį nukentėjusysis nurodė atsižvelgiant į tai, jog jam buvęs padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jis patyręs didžiulį fizinį skausmą, patirta trauma jam trukdanti tinkami atlikti darbą, nes greitai pavargsta, kankina galvos skausmai, jis taip pat patyręs didelius dvasinius išgyvenimus.

Prokurorė dalinai palaikė pareikštąjį ieškinį, nurodydama, kad jis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į realiai turėtas turtines išlaidas. Kaltinamasis ir jo gynėja su pareikštu ieškiniu nesutiko, nes esą nėra duomenų apie turėtas turtines išlaidas. Kai kurių daiktų (sauskelnių) esą iš viso nereikėję pirkti, vaistai pirkti be recepto, pats nukentėjusysis atsisakęs stacionaraus gydymo. Neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę padėtį, tai, jog nėra likę jokių pasekmių, tai, jog esą kaltinamasis neturėjęs tyčios sužaloti nukentėjusįjį, taip pat esąs neproporcingai didelis.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

LR Civilinio kodekso 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota, o taip pat atlyginamos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo pirko vaistus, turėjo išlaidų dėl ligonio priežiūros, transporto, atliktų medicininių tyrimų. Pažymėtina, kad teismui pateikta pirkinių kvitų už 772,19 Lt sumą. Teismas visas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis. Net ir ginčijamas kaltinamojo ir jo gynėjos sauskelnių pirkimas, teismo pripažįstamas protingomis išlaidomis, nes esant tokio pobūdžio sužalojimui buvo galima pagrįstai galvoti apie tam tikrą laikino nesąmoningumo būseną, o tuo pačiu ir apie sauskelnių reikalingumą. Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad Medicinos diagnostikos centre V. Grybo gatvėje jam buvo daryta galvos magnetinio rezonanso tomografija. Toks tyrimas pagal viešai skelbiamą informaciją kainuoja 597 Lt. Nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad J. J. uždarbiavo atlikdamas statybos darbus. Dėl patirto sužalojimo jis prarado užsakymą 4 000 Lt sumai. Kaip nurodė nukentėjusioji A. J., šį užsakymą J. J. gavo vėliau, bet jau buvo sumokėta tik 2 000 Lt. Teismas pripažįsta 2 000 Lt sumą negautomis pajamomis, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sužalotas. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog dėl patirto sužalojimo J. J. turėjo 3 369,19 Lt nuostolių, kurie priteistini iš kaltinamojo. Nukentėjusiojo nurodomas 15 500 Lt turtinės žalos dydis mažintinas iki teismo nustatytos žalos dydžio. Pažymėtina, kad nuostoliais gali būti laikomos tik realios ir protingos išlaidos. Šiuo atveju nukentėjusysis nepagrindė nurodomos žalos dydžio. Teismas negali tenkinti reikalavimo už galimai būsimas sanatorinio gydymo išlaidas.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas remiasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į padarytosios turtinės žalos dydį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis patyrė didžiulę žalą sveikatai, nes jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė: po įvykio nukentėjusįjį kamuoja galvos skausmai, jis kurį laiką negalėjo dirbti ir gyventi pilnaverčio gyvenimo, turėjo gydytis, vartoti vaistus. Konstatuotina, jog dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė stresą, jo atžvilgiu pavartotas fizinis smurtas buvo gana intensyvus, padarant sunkų sveikatos sutrikdymą. Jis buvo sumuštas namo kieme, matant pašaliniams asmenims. Nukentėjusysis norėjo apginti skriaudžiamą savo žmoną, bet tai jam nepavyko, kas sustiprino jo nesaugumo jausmą ir dvasinius pergyvenimus. Kita vertus, sprendžiant apie neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis nedirba, šiuo metu ypatingai išreikštų sunkaus sužalojimo padarinių nepastebima. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas taip pat dalinai, sumažinant neturtinės žalos dydį iki 25 000 Lt.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka, į Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichiatrijos centre negydytas ir įskaitoje neįrašytas.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą bei sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, numatytų BK 62 str. nėra, tad R. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmės trukmę, reikėtų vadovautis BK 61 str., tačiau akivaizdu, jog atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsiradusias pasekmes, konstatuotina, kad bausmės paskyrimas pagal taisykles, numatytas nurodytame BK 61 str. , aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. J. skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Bausmė paskirta R. J. pagal BK 140 str. 1 d. su bausme, paskirta pagal BK 135 str. 1 d., bendrintina BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu, taikant bausmių apėmimą, nes veikos labai skiriasi pagal pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64 str. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su bausme, paskirta Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-02-08 nuosprendžiu. Bendrinant bausmes taikytinas dalinio bausmių sudėjimo būdas.

Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimu.

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., ir nubausti jį 3 (trys) metų ir 6 (šeši) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. bei 5 d. 2 p., taikant bausmių apėmimo būdą – griežčiausia bausme apimant švelnesnę, subendrintą bausmę R. J. paskirti 3 (trys) metų ir 6 (šeši) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. bei taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-02-08 nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę R. J. paskirti 4 (keturi) metų laisvės atėmimą.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose jos pradžią skaičiuojant nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios.

R. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo J. J. civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti nukentėjusiajam J. J. iš R. J. 3 369,19 (trys tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt devyni litai devyniolika centų) Lt turtinei žalai atlyginti bei 25 000 (dvidešimt penki tūkstančiai) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.