Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant apeliantei (atsakovei) O. Š. ir jos atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, ieškovui A. Š. ir jo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. Š. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-452-876/2013 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei O. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, turto padalijimo, bei atsakovės O. Š. priešieškinį ieškovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių sūnaus A., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio bei 3 žemės sklypų pripažinimo ieškovo A. Š. asmenine nuosavybe. Sprendimo dalis, kuria nutraukta šalių santuoka bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, apeliacine tvarka neapskųsta, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apskųstos sprendimo dalies.

Dėl iš ieškovo priteisto vaiko išlaikymo dydžio

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vaiko poreikiams tenkinti pakanka 1000 Lt, abiejų tėvų turtinę padėtį vertino kaip panašią, nesudarančią pagrindo nukrypti nuo tėvų lygybės principo, iš ieškovo priteisė 500 Lt išlaikymo dydį.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Apeliantės nuomone, iš atsakovo priteistas 500 Lt/ mėn. dydžio išlaikymas vaikui neatitinka vaiko poreikių, nes ji išleidžia kas mėnesį vaiko poreikiams ne mažiau kaip 1500 Lt, vaikas turi regėjimo sutrikimų, tam reikalingos papildomos išlaidos, ji yra bedarbė, o ieškovas gauna dideles pajamas, todėl turi galimybę teikti 800 Lt/mėn. išlaikymą vaikui.

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu teismo sprendimu iš ieškovo priteistas 500 Lt dydžio išlaikymas, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikius, yra pakankamas, nepažeidžia vaiko interesų, proporcingas tėvų turtinei padėčiai, nesudaro pagrindo nukrypti nuo tėvų lygybės principo.

Apeliantės argumentai, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė į specialius vaiko poreikius, apeliantė nepajėgi nupirkti vaikui geriausių akinių, nesudaro pagrindo priteisto išlaikymo padidinimui nuo 500 Lt iki 800 Lt. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl šalių turtinės padėties kaip panašios įvertinimo, todėl jų nekartoja. Pagal apeliantės pateiktą Sodros pažymą apie asmens įdarbinimus už 2012-08-01 – 2013-08-31, 2013-01-01 – 2014-02-18 laikotarpį, apeliantė nedirba. Tačiau pati apeliantė pripažįsta, kad gyvena iš tėvų ūkio gaunamų pajamų, byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė būtų registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo, o tai leidžia spręsti, kad ji turi pakankamai pajamų, turto (21 ha žemės) ir neturi poreikio susirasti pastovų darbą, šias aplinkybes teisingai įvertino apylinkės teismas. Tai, kad apeliantė nedirba, nesudaro pagrindo jos turtinę padėtį vertinti kaip blogesnę nei ieškovo bei nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo bei priteisti iš ieškovo didesnę dalį išlaikymo sūnui. Byloje nėra jokių duomenų, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo šalių turtinė padėtis pasikeitė, todėl atsakovės teiginiai, kad atsakovės turtinė padėtis iš esmės pablogėjusi nepagrįsti objektyviais įrodymais (CPK 178 str.).

Apeliantė teigdama, kad vaiko išlaikymui reikalinga 1500 Lt / mėn., šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog būtiniems vaiko poreikiams pakanka 1000 Lt kas mėnesį. Nors skundžiamame sprendime nedetalizavo vaiko poreikių, tačiau atsižvelgė į vaiko amžių, jo sveikatą, laisvalaikį, pomėgius, pagrįstai sprendė, kad 1000 Lt/mėn. suma pakankama ne tik būtiniausių jo poreikių patenkinimui.

Pažymėtina, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vaikas turi regėjimo sutrikimus, dėl ko reikia papildomų išlaidų (brangiems akiniams pirkti, lankytis pas gydytojus). Pažymėtina, kad apeliantė, įrodinėdama vaiko poreikius bei jos faktiškai patiriamas išlaidas yra nenuosekli, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl jos tikrosios faktinės padėties atskleidimo. Savo atsiliepime į ieškovo ieškinį (b. l. 15), apeliantė (atsakovė) nurodė, kad vaiko išlaikymui ji skiria 1810 Lt, priešieškinyje, pirmosios instancijos teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde nurodė, kad faktiškai išleidžia 1500 Lt (b. l. 106). Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė papildomus rašytinius įrodymus: medicinines pažymas, sąskaitas už suvartotą elektros energiją, mobiliojo ryšio paslaugas, kuriuo jos teigimu, naudojasi sūnus, 2013 m. spalio – gruodžio mėn., 2014 m. sausio - vasario mėn. išlaidų sūnui suvestines bei kvitus, įrodinėdama, kad vaiko poreikiams vidutiniškai išleidžia kas mėnesį po 2137 Lt. Apeliantės pateiktos vaiko poreikių suvestinės bei kvitai apie pirktas įvairias prekes 2013 m. birželio-liepos mėnesiais, nepatvirtina, kad tokio amžiaus vaikui reikalinga 1500 Lt. Iš pateiktų kvitų matyti, kad dauguma nupirktų prekių pavadinimai bei kiekiai neskirti vaiko poreikių tenkinimui: pvz. laikraščiai ir žurnalai, alus bei kiti alkoholiniai gėrimai, moters higienos ir kiti reikmenys (b. l. 61, 63, 64, 65, 66, 67, 70, 71, 73), todėl kvituose nurodytos išlaidos neatspindi realių išlaidų vaikui. Tai, kad buvo pirkti drabužiai, batai, knygelės, dėlionės, žaidimai gali būti išlaidas patvirtinantys duomenys (b. l. 66, 67, 72, 73, 74), kurios apeliantės nurodytos suvestinėje kaip išlaidos aprangai – apie 100 Lt/mėn., išlaidos knygelėms, žaislams ir kt. priskirtinos prie vaiko lavinimui skirtų, o specialiems poreikiams – akiniams pirkti, lankytis pas gydytojus, būstui išlaikyti – kaip suvestinėje nurodytos – kitos išlaidos – 70 Lt, maistui 450 Lt kaip suaugusiam asmeniui – neatinkančios tikrovės, tuo labiau, kad dalį produktų užsiaugina tėvui priklausančiame ūkyje, atsakovė gauna pajamas iš žemės ūkio veiklos ir kaip pati nurodo procesiniuose dokumentuose jai nereikia pirkti mėsos, daržovių, vaisių ir pan. Atmestini apeliantės argumentai, kad jos pateikti papildomi įrodymai: 2013 m. spalio – gruodžio mėn., 2014 m. sausio - vasario mėn. išlaidų sūnui suvestinės bei kvitai, apie jos faktines išlaidas vaiko poreikiams (vidutiniškai kas mėnesį ji išleidžianti po 2137 Lt) nepatvirtina, kad tokio dydžio išlaidos 8 metų amžiaus vaikui yra protingos ir reikalingos. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie didelius sūnaus išlaikymo poreikius, ne visi yra susiję su sūnaus išlaikymu, tiek 450 Lt išlaidos maistui, taip pat jos nurodomas vaikui reikalingų mokyklinių prekių, žaislų ir kt. kiekis akivaizdžiai neatitinka protingų poreikių, laisvalaikiui - 291 Lt, mokslui -348 Lt nepagrįstos leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Apeliantė su sūnumi gyvena kartu su apeliantės tėvais, jų nuosavame name, ūkininkauja, todėl pateikti duomenys apie elektros energijos suvartojimą tėvų ūkyje (sąskaitos išrašytos J. G. vardu) neatspindi faktiškai vaikui tenkančios dalies, kitas būsto išlaidas patvirtinančių įrodymų apeliantė nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad būsto išlaikymui reikalinga - 200 Lt/mėn. Atsakovės patiriamos išlaidos dėl vaiko draudimo nuo nelaimingų atsitikimų nepatenka į vaiko būtinus poreikius, todėl į jas neturi būti atsižvelgiama. Šalių sūnus yra 8 metų amžiaus, kurio būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena) yra daug mažesni nei suaugusiojo, duomenų apie būrelių ar kitų papildomų užsėmimų lankymą ir dėl to patiriamas išlaidas nėra pateikta, išlaidos specialiems vaiko poreikiams kaip minėta patenka į suvestinėje nurodytas – kitas išlaidas – 70 Lt/mėn.(b. l. 55), todėl 1000 Lt suma pakankama ir užtikrinanti ne tik būtiniausius, bet ir protingus kitus vaiko poreikius (sudarytos sąlygos ir jo gabumams lavinti, ir jo saviraiškos, bendravimo poreikiams tenkinti). Ta aplinkybė, kad vaikas turi regėjimo sutrikimų ir dėl to reikalingos papildomos išlaidos, o atsakovė neturi galimybės nupirkti vaikui geriausių akinių, nesudaro teisinio pagrindo spręsti, kad teismo priteistas išlaikymo dydis vaikui - 500 Lt/mėn. yra nepakankamas ir šių specialių vaiko poreikių patenkinimui, įvertinus abiejų tėvų prievolę teikti išlaikymą bei tai, kad turi būti tenkinami protingi vaiko poreikiai. Priteistas išlaikymo dydis yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį padidinti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteista po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo principus.

Kolegija sprendžia, kad teismo parinktas išlaikymo dydis šioje konkrečioje byloje nekeistinas. Pasikeitus aplinkybėms, atsakovei neatimama teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).

Dėl žemės sklypų pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 3 žemės sklypus pripažino ieškovo asmenine nuosavybe, nors jie įgyti nuosavybėn 2005 m. santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl prašo pakeisti šią sprendimo dalį ir jai priteisti žemės sklypą 1,4200 ha ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini) natūra, o kitus du palikti ieškovui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei įrodymų vertinimu nagrinėjamu klausimu.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą, vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pateiktų į bylą pirmosios instancijos teisme bei gautų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (b. l. 160-172) matyti, jog santuoka tarp šalių buvo sudaryta 1999 m. kovo 19 d., iki santuokos sudarymo A. Š. 1993 m. buvo suteiktas 3 ha asmeninio ūkio žemės plotas (duomenys neskelbtini), vienkartinę įmoką už nurodytą jam suteiktą žemės sklypą A. Š. įmokėjo 1995 m. birželio 28 d., kuri įskaityta pagal 2005-02-28 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad sudarant 2005-02-28 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį jokie pinigai, išskyrus Sutarties 3 p. nurodytas 168, 53 valstybės vienkartines išmokas, papildomai nebuvo mokami. Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų į bylą įrodymų turėjo pagrindo spręsti, jog įsigyjant ginčo sklypus, buvo panaudotos asmeninės ieškovo lėšos, įgytos iki santuokos sudarymo bei padarė pagrįstą išvada, kad ieškovas įrodė, jog 3 ha žemės sklypo įsigijimui ieškovas panaudojo 168,53 Lt valstybės vienkartinių išmokų, gautų ir jo sumokėtų iki santuokos sudarymo.

Apeliantė (atsakovė) prie apeliacinio skundo pateikė rašytinius įrodymus: 2005 m. Žemės mokesčio deklaraciją, 2005-02-28 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį bei 2 kvitus apie A. Š. vardu sumokėtą 2005-03-09 įmoką VĮ Registrų centro Marijampolės filialui ir 2005-08-09 žemės nuomos mokestį Šakių rajono savivaldybei. Apeliantė pripažįsta, kad 2 ginčo sklypais naudojosi ieškovo tėvai, vieną sklypas buvo išnuomotas kitiems asmenims, visi sklypai yra kitoje vietovėje (duomenys neskelbtini) nei šalys gyveno iki santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini). Todėl apeliantės pateikti įrodymai nei patvirtina, nei paneigia apeliantės argumentų dėl šio turto bendro naudojimo, jo priežiūros. Objektyvių įrodymų dėl ginčo turto pagerinimo iš esmės santuokos metu byloje nėra. Atsižvelgiant į įgyto nuosavybėn turto pobūdį, pagrindą nuosavybės teisėms atsirasti, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą įrodymų, pagrįstai 3 ginčo sklypus pripažino ieškovo asmenine nuosavybe (CPK 185 str.).

Kiti skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas dėl apskųstos dalies nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl apeliantės turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš priešingos šalies nepriteistinos, o ieškovas nepateikė prašymo bei įrodymų apie jo patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2013-09-18 sprendimą palikti nepakeistą.