- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-18
- Bylos Nr.
- 2-382-736/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Ieškovas
- S. L.
- Atsakovas
- T. V.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,
dalyvaujant ieškovės S. L. atstovui advokatui Raimundui Gargasui, atsakovo T. V. atstovui advokatui Jaroslav Los, trečiojo asmens šeimynos „Alrudai“ atstovei Rūtai Dabulskienei, institucijos, teikiančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Danisevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui T. V. dėl tėvystės nustatymo, įtraukiant trečiąjį asmenį šeimyną „Alrudai“ ir instituciją, teikiančią išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių,
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
ieškovė pradiniu ieškiniu prašė: nustatyti, kad atsakovas T. V. yra jos sūnaus K. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; K. L. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja; nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi; priteisti iš atsakovo lėšas sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti jai; priteisti iš atsakovo 3 600 Eur dydžio vaiko išlaikymo įsiskolinimą t. y. už 36 mėn. iki ieškinio padavimo teismui dienos. Nurodė, kad ji yra sūnaus K. L. motina. Vaiko gimimo liudijime tėvu yra nurodytas V. L., nors jis nėra biologinis berniuko tėvas. V. L. tėvystė yra nuginčyta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-12-17 sprendimu. 2011 metų pabaigoje ji palaikė artimus bei intymius santykius su atsakovu T. V., nuo kurio pastojo. Atsakovas apie tai žinojo, tačiau tėvystės niekada nepripažino. Atsakovas gyvena atskirai ir visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Jos materialinė padėtis sunki, kadangi išlaiko 6 nepilnamečius vaikus.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad su ieškove susipažino Kaune, pas ją buvo nuvažiavęs tik vieną kartą. Nei apie ieškovės neštumą, nei apie vaiko gimimą nežinojo, niekas jam to nepranešė. Kadangi ieškovė apie tai, kad jis yra vaiko tėvas, žinojo nuo pat vaiko gimimo, prašo taikyti vienerių metų senatį.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimų: nustatyti K. L. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi. Patikslino ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo lėšas sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki 2016-04-01, pilnai palaikė reikalavimą nustatyti, kad atsakovas T. V. yra K. L. tėvas, bei reikalavimą priteisti iš atsakovo 3 600 Eur dydžio vaiko išlaikymo įsiskolinimą t. y. už 36 mėn. iki ieškinio padavimo teismui dienos. Nurodė, jog keičiasi ieškinio reikalavimai, kadangi 2016-04-01 iš ieškovės visi 6 vaikai buvo paimti ir perduoti laikinai globai šeimynai „Alrudai“. Nepaisant to ieškovės reikalavimai priteisti nurodytas pinigų sumas yra pagrįsti, kadangi ieškovė, augindama vaiką iki jo paėmimo, patyrė išlaidas. Vaikas augdamas pas ieškovę buvo aprengtas ir pamaitintas, 100 Eur suma per mėnesį vaiko išlaikymui nėra didelė.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė vaikus išlaikydavo iš pašalpų, duomenų, kad ji pati būtų išleidusi savo pinigus, byloje nėra. Priešingai, ieškovė niekur nedirbo, gaudavo socialines išmokas, vaikai buvo tinkamai neprižiūrimi, dažnai būdavo patalpinti ligoninėje. Mano, kad įsiskolinimas negali būti priteistas už 3 metus, kadangi K. L. tėvas iki tėvystės nuginčijimo buvo V. L., atsakovas tėvu laikytinas tik nuo 2016-03-17 (DNR tyrimų rezultatų).
Institucijos, teikiančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su žodžiu patikslintu ieškiniu sutiko, nurodė, kad atsakovas turi mokėti išlaikymą kol vaikas nebuvo paimtas. Paaiškino, kad ieškovė turi 6 nepilnamečius vaikus nuo trijų vyrų. Pati ieškovė nedirbo, jos socialiniai įgūdžiai labai prasti, visiškai nemokėjo tvarkytis buityje, jos pinigus tvarkė socialinė darbuotoja. Iš ieškovės 2016-04-01 visi vaikai laikinai paimti, nes jos dabartiniam sugyventiniui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš vaikus.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens šeimynos „Alrudai“ atstovė Rūta Dabulskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad šeimynoje šiuo metu auga K. L. ir dar keturi ieškovės nepilnamečiai vaikai, jie į šeimyną pateko tiesiai iš ligoninės. Reikalavimo priteisti išlaikymą vaikui šioje byloje nereiškia, nes kartu su Vaiko teisių skyriaus atstovais atskiru ieškiniu ketina kreiptis į teismą dėl visų ieškovės vaikų išlaikymo priteisimo iš ieškovės ir vaikų tėvų.
Ieškovei S. L. ir atsakovui T. V. šaukimai į teismo posėdį įteikti tinkamai (b. l. 81, 82), šalys į bylos nagrinėjimą neatvyko, jas atstovavo advokatai (CPK 51 str. 2 d). Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą bei įgyvendinti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principą, byla teismo posėdyje nagrinėjama ieškovei ir atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams, nes DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma vadovaujantis vien šiuo įrodymu, nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
Iš gimimo liudijimo kopijos (b. l. 10) matyti, kad K. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė S. L., tėvu nurodytas V. L. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-12-17 sprendimu V. L. tėvystė nuginčyta, K. L. gimimo įraše Nr. 305, įrašas, kuriame tėvu nurodytas V. L., pripažintas neteisingu (b. l. 6-7). Siekiant nustatyti vaiko tėvystę, teismo nutartimis šioje byloje buvo paskirtos atlikti DNR ekspertizės. 2016-03-17 atlikus biologinės tėvystės tyrimą nustatyta, kad T. V. yra biologinis K. L. tėvas su 99,948655 proc. tikimybe (b. l. 42), šio tyrimo rezultatą patvirtino ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 116/2016(01) pateikta išvada (b. l. 78). Remdamasis biologinės tėvystės tyrimo atsakymu ir ekspertizės akte pateikta išvada, taip pat atsižvelgdamas į Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-12-17 sprendime nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 392 str. 1 d., tenkintinas, nustatant, kad atsakovas T. V. yra K. L., gim. 2012-07-12, tėvas, o K. L. yra T. V. sūnus. Atsakovo prašymas taikyti vienerių metų senatį atmestinas, kadangi ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-596/2013).
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslintu ieškiniu prašė ieškovei priteisti iš atsakovo lėšas sūnaus K. L. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki 2016-04-01 bei 3 600 Eur dydžio vaiko išlaikymo įsiskolinimą t. y. po 100 Eur už 36 mėn. iki ieškinio padavimo teismui dienos.
Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių įgyvendinimui, tačiau teisė į išlaikymą ir pareiga jį teikti nėra tapačios sąvokos. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-239/2009).
Tais atvejais, kai yra nuginčijama tėvystė ir nustatoma kito asmens tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki pasikeičiant tėvystei vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kaip pažymėta pirmiau, vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento, todėl jeigu byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko tėvu įrašytas asmuo materialiai nesirūpino vaiku, t. y. vaikui išlaikymą teikė abu įstatymų nustatyta tvarka vaiko tėvais įrašyti asmenys, tai vaiko teisė gauti išlaikymą iki pasikeičiant tėvystei nebuvo pažeista. Tokiu būdu nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Vadinasi, išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas taip pat tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku. Priešingu atveju priteisti vaikui įsiskolinimą už išlaikymą iš kito asmens, kuris, nuginčijus išlaikymą teikusio asmens tėvystę, nustatomas vaiko tėvu, nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-596/2013).
Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendime (b. l. 13-14), kuriuo buvo nutraukta ieškovės S. L. ir V. L. santuoka, konstatuota, kad V. L. dažnai girtaudavo, vaikais nesirūpino, jiems išlaikymo neteikė. Be to, nustatyta, kad jis, gimstant K. L. ir po jo gimimo t. y. iki 2012-11-02 buvo suimtas (b. l. 6-7). Atsižvelgiant į tai ir nesant byloje šias aplinkybes paneigiančių duomenų, darytina išvada, kad K. L. gimimo įraše tėvu nurodytas V. L., nuo pat vaiko gimimo dienos juo materialiai nesirūpino, tokiu būdu vaiko teisė gauti išlaikymą iš tėvo užtikrinta nebuvo.
Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-39/2010).
Nustačius, kad ieškovės buvęs sutuoktinis tinkamo išlaikymo K. L. neteikė, spręstina, kad atsakovo T. V. pareiga teikti išlaikymą vaikui atsirado nuo pat jo gimimo momento. Nepaisant to, siekiant įvertinti ieškovės reikalavimų pagrįstumą, būtina nustatyti ar ieškovei yra perėjusios ir kreditoriaus teisės, susijusios su vaiko išlaikymo neteikusiu skolininku, t. y. ar ieškovė ginčo laikotarpiu visa apimtimi teikė išlaikymą vaikui, taip savo sąskaita vykdydama atsakovo prievolę. Ieškovei prašant priteisti iš atsakovo 100 Eur dydžio mėnesines išmokas už vaiko K. L. išlaikymą, manytina, kad ji vaiko išlaikymui turėdavo skirti ne mažiau kaip 200 Eur (apie 690 Lt) per mėnesį. Iš Sodros pažymos apie asmens įdarbinimus (b. l. 114) matyti, kad ieškovė ginčo laikotarpiu niekur nedirbo, buvo drausta valstybės lėšomis, tą teismo posėdžio metu patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Pagal byloje esančius Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) išrašus ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymas (b. l. 11, 93-99, 100-112), ieškovė nurodytu laikotarpiu už auginamus vaikus gaudavo nepastovaus dydžio socialinę pašalpą, taip pat jai buvo paskirtos kitos socialinės išmokos (vienkartinė išmoka vaikui, nėščiai moteriai, parama mokinio reikmėms įsigyti). Duomenų, apie turėtas kitas pajamas (pvz. santaupas, skolintas lėšas), kurios galėjo būti skirtos K. L. išlaikymui, ieškovė į bylą nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys duomenys ieškovę, kaip vaikų motiną, charakterizuoja neigiamai. Ieškovės šeima įtraukta į socialinės rizikos asmenų grupę dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros, nuo 2016-04-01 iš ieškovės visi vaikai paimti ir perduoti trečiojo asmens šeimynos „Alrudai“ laikinai globai. Iš 2015-04-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad santuokos nutraukimo byloje liudijusi socialinė darbuotoja, ieškovę taip pat apibūdino neigiamai, pabrėždama, kad ieškovė netinkamai prižiūrėdavo vaikus, nejautė už juos atsakomybės, ne visada būdavo sutvarkyta ir gyvenamoji patalpa.
Įvertinus šiuos bylos duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė ginčo laikotarpiu savo sąskaita visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą K. L., tokiu būdu vykdydama ne tik savo, bet ir atsakovo prievolę. Priešingai, ieškovės vienintelės gautos pajamos, kurios žinomos teismui, buvo tik iš valstybės skirtų lėšų. Pagal šių lėšų dydį ir tuo metu šeimą sudariusių asmenų skaičių, nesant duomenų apie kitas pajamas, spręstiną jog ieškovė faktiškai nebuvo pajėgi vykdyti atsakovo prievolės, jos pajamos buvo per mažos. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog ieškovei nėra perėjusios kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – sūnui K. L. išlaikymo neteikusiu atsakovu T. V., todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo lėšas sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki 2016-04-01 bei 3 600 Eur dydžio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, atmestini.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas atsisakė ieškinio dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, todėl, vadovaujantis CPK 42 str., CPK 140 str. 1 d., atsisakymas priimtinas ir ši bylos dalis nutrauktina.
Abiems šalims esant visiškai atleistoms nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 4, 53), jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia
ieškinį tenkinti iš dalies.
nustatyti, kad atsakovas T. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), yra K. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. L. yra T. V. sūnus.
Priimti ieškovės atsisakymą ieškinio dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir šią bylos dalį nutraukti.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tėvystę dienos išsiųsti Kėdainių rajono civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.