- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-13
- Bylos Nr.
- 1-285-215/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00569-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
- 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1989-10-18 Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis , Mažeikiai, baigęs 7 klases, bedarbis, teistas: 1) 2012-03-06 Mažeikių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., laisvės apribojimu 1 metams. įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2013-02-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi 2012 m. kovo 6 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei per dešimt mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pakeista į 90 parų arešto bausmę; 2) 2013-03-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme keturiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d.. 3 d.. 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p.. paskirta bausmė, pritaikius bausmių keitimą, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-03-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2013-02-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista ir neatlikta 90 parų arešto bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 3 p.. 5 p.. 6 p.. 8 p., 3 d.. 4 d.. 67 str. 3 d.. 72² str.. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei paskirtos jam pareigos bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti, ir tęsti darbą, gydytis priklausomybės ligas, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - per 2 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. 2013 m. birželio 12 d., apie 10.00 val., , Mažeikiuose, jam priklausančiame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priekaištaudamas savo sugyventinei L. S., kad ji paslėpė alų ir cigaretes, su savo vaiku gyvena iš jo pinigų, vadindamas įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, tyčia, ne mažiau dviejų kartų stūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji nugara atsitrenkė į spinteles, metė dubenį su keptomis bulvėmis į nukentėjusiąją, tačiau nukentėjusioji spėjo pasitraukti ir smūgio išvengė, nukentėjusiajai užsirakinus jai priklausančio buto, esančio , Mažeikiuose, kambaryje, kuriame miegojo jos mažametis sūnus E. S., gimęs , tęsdamas savo smurtinius veiksmus, jis išspyrė kambario duris, kambaryje, suėmęs nukentėjusiąją už pečių, ją purtė, suėmęs už rankų, tampė nukentėjusiąją po kambarį, mažamečiui E. S. pasakius, kad neliestų motinos, suėmė jį už pečių, po to - už riešo, ketindamas supurtyti, dėl ko vaikas išsigando, taip smurtaudamas, jis nukentėjusiajai L. S. sukėlė fizinį skausmą.
K. V. Š. teismo posėdžio metu savo kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip parašyta kaltinime. Dėl ko kilo konfliktas negali pasakyti. Viskas įvyko dėl girtumo. Sugyventinės sūnus matė konfliktą, jį taip pat buvo suėmęs už pečių, ketindamas supurtyti, dėl to vaikas turbūt ir išsigando. Anksčiau prieš sugyventinę yra naudojęs smurtą, dėl ko jau yra teistas, nusikalto bausmės atlikimo laikotarpiu. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, šiuo metu nedirba, nes išėjo iš darbo kai nesutarė dėl atlyginimo, kreipėsi į medikus dėl gydymo nuo alkoholizmo, vartoja vaistus, atlygino dalį žalos, dėl kurios yra sutarę su nukentėjusiąją atskiru raštišku sutarimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Nukentėjusioji L. S. patvirtino, kad kaltinamajam pretenzijų neturi, tegul atlygina žalą, šiuo metu su juo nebendrauja, jis daugiau būną pas brolį, kuris yra invalidas. Teismo prašo, kad kaltinamajam nebūtų skirta laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusioji L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su V. Š. kartu gyvena apie 8 metus. Ji gavo socialinį butą, adresu Mažeikių m., , nes turi nepilnametį sūnų E. S., o maždaug prieš trejus metus V. Š. nusipirko šalia jos buto esantį butą, t.y. Mažeikių m., . J. naudojasi bendru įėjimu, tualetu ir dušu, taip pat V. Š. kambaryje yra įrengta virtuvė, kadangi jo butas didesnis. Jie su V. Š. kartu perka maistą, bendrai valgo, kadangi ji niekur nedirba, tai jai padeda močiutė. 2013-06-12, 8.00 val., ji su V. Š. nuėjo į parduotuvę, nusipirko maisto ir 3 butelius alaus. Grįžusi ji pradėjo skusti bulves ir ruošti valgyti, o V. Š. pradėjo gerti alų, ji su juo negėrė. Po kurio laiko V. Š. pradėjo kabinėtis prie jos, kur ji paslėpė alų ir cigaretes, ji atsakė, kad jis pats pasidėjo ant palangės ir parodė kur. V. Š. vėl pradėjo kibti ir priekaištauti, kad ji su savo vaiku išnaudoja jį ir gyvena iš jo pinigų. Nuėjęs į kitą kambarį, parūkė, grįžęs ją pradėjo vadinti „Pideraste, išsigimėle“ ir kaltinti, kad ji paslėpė alų, kad vėliau pati turėtų ką gerti. Vienu metu V. Š. priėjo prie jos ir keletą kartų stipriai pastūmė, dėl ko ji nugara atsitrenkė į spinteles, stumdymai ir atsitrenkimas į spinteles jai sukėlė fizinį skausmą. Kai ji stovėjo prie šaldytuvo, jis metė į ją dubenį su keptomis bulvėmis, bet ji spėjo pasitraukti, todėl jai nekliuvo, o dubuo nukrito ant grindų. Tada ji išsigandusi, kad V. Š. nepradėtų jos mušti, nuėjo į kitą kambarį (savo kambarį), kuriame buvo jos sūnus E. S., bei užsirakino duris. Netrukus ji išgirdo lūžtant medieną ir pamatė, kad V. Š. išspyrė jos kambario duris ir įėjo į kambarį. Žala dėl išlaužtų durų jai nepadaryta, nes durys buvo sugadintos jau anksčiau. V. Š. pradėjo ją keikti ir niekinti, kalbėdamas visokias nesąmones, suėmęs už drabužių ties apykakle ir už rankų, pradėjo ją tampyti po kambarį, tai nesukėlė fizinio skausmo. Tuo metu E. S., būdamas lovoje pasakė, kad V. Š. jos neliestų ir šis ją paleido. P. V. Š. priėjo prie E. S. ir suėmė jį už pečių ar rankų bei pasakė kažką panašaus: „Tu irgi toks pats“, daugiau nieko nedarė. Paskui ji su sūnumi E. S. paskambino į policiją, nes V. Š. elgėsi agresyviai, triukšmavo ir šūkavo, todėl jie bijojo būti sumušti. V. Š. jai smūgių nesudavė, tačiau kai jis tampė ir pastūmė į spinteles, tai jai sukėlė fizinį skausmą. Kadangi jai jokių sužalojimų padaryta nebuvo, ji į gydytojus nesikreipė. Turtinė žala jai nepadaryta, tačiau moralinė žala padaryta, nes ji po tokių V. Š. išpuolių blogai jaučiuosi ir blogai miega. Civilinį ieškinį ji mano pareikšti vėliau, kai susitvarkys dokumentus dėl nemokamo advokato paskyrimo (15, 17 b. l.).
Nepilnametis liudytojas E. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena su mama L. S. ir patėviu V. Š.. 2013-06-12 jis atsibudo apie 9.00 val., kai į kambarį įėjo mama L. S., kuri užrakino kambario duris. Netrukus jis išgirdo beldimą į duris ir išgirdo lūžtantį medį, tada suprato, kad V. Š. išspyrė jų kambario duris. Įėjęs į kambarį, V. Š. pradėjo klausti, kur yra cigaretės bei suėmęs už pečių L. S. pradėjo purtyti, vėliau laikė ją už riešų. K. L. S pasakė, kad cigaretės yra ant palangės, tada V. Š. išėjo pažiūrėti. Paskui vėl atėjęs į kambarį V. Š. pradėjo šaukti ant L. S., kur yra jo pinigai, jis nesuprato, apie kokius pinigus kalba, o L. S. jam atidavė pinigus bei pasakė, kad jis pasižiūrėtų šaldytuve kiek visko pripirkta. K. V. Š. šaukė ir nesiklausė, todėl jis jam pakartojo, kad šis pasižiūrėtų į šaldytuvą. T. V. Š. suėmė jam už pečių, o vėliau - už riešo, tačiau jis mano, kad jo nespėjo supurtyti, nes į kambarį vėl sugrįžo L. S., kuri atstūmė V. Š. nuo jo. Jam neskaudėjo, kai V. Š. buvo suėmęs už pečių ir riešų, tačiau jis buvo išsigandęs, kad nebūtų sumuštas. P. V. Š. išėjo į kitą kambarį ir jie su mama L. S. paskambino į policiją, nes buvo išsigandę dėl V. Š. agresyvaus elgesio, be to, bijojo būti sumušti. Vėliau atvažiavę policininkai išvežė V. Š. (20 b. l.).
Iš byloje esančio 2013-06-12 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad įvykio vietoje pareigūnams pranešėja L. S. paaiškino, jog sugrįžęs į namus sugyventinis V. Š., būdamas neblaivus, ėmė elgtis agresyviai: šaukė ant jos, paėmęs už rankų pradėjo ją tampyti po kambarį. Matėsi išlaužtos kambario durys, ant moters išorinių smurto žymių nesimatė, bet ji buvo susijaudinusi. Įvykio metu namuose buvo L. S. mažametis sūnus E. S.. Fotolentelėje su dviem fotonuotraukomis matosi sulaužytos kambario durys ir jų užraktas (6-7, 9 b.l.).
Iš 2013-06-12, 10.21 val., alkotesterio parodymų matyti, kad L. S. buvo blaivi (0.00 promilės), (14 b. l.)
Iš 2013 m. birželio 12 d. alkotesterio parodymų matyti, kad V. Š. buvo nustatytas 1,30 promilių girtumas (54 b. l.).
Iš 2013-06-21 susitaikymo protokolo matyti, kad nukentėjusieji L. S. ir E. S. susitaikė su įtariamuoju V. Š. (63 b. l.).
2013-06-12, 15.08 val. V. Š. buvo laikinai sulaikytas ir 2013-06-14. 09.45 val. paleistas (64, 65 b.l.).
K. V. Š kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais - paties kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiosios parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, bei kita byloje esančia medžiaga.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas - tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.
Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad V. Š. būdamas girtas, savo namuose , Mažeikiuose, priekaištaudamas savo sugyventinei L. S., kad ji paslėpė alų ir cigaretes, su savo vaiku gyvena iš jo pinigų, vadindamas įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, tyčia, ne mažiau dviejų kartų stūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji nugara atsitrenkė į spinteles, metė dubenį su keptomis bulvėmis į nukentėjusiąją, tačiau nukentėjusioji spėjo pasitraukti ir smūgio išvengė, nukentėjusiajai užsirakinus kambaryje, kuriame miegojo jos mažametis sūnus E. S., gimęs , tęsdamas savo smurtinius veiksmus, jis išstūmė kambario duris, kambaryje, suėmęs nukentėjusiąją už pečių, ją purtė, suėmęs už rankų, tampė nukentėjusiąją po kambarį, mažamečiui E. S. pasakius, kad neliestų motinos, suėmė jį už pečių, po to - už riešo, ketindamas supurtyti, dėl ko vaikas išsigando, taip smurtaudamas, jis nukentėjusiajai L. S. sukėlė fizinį skausmą. V. Š. agresyvus, aktyvus elgesys patvirtina, kad jis sukeldamas žmogui fizinį skausmą suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, jis suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
K. V. Š atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai (BK 38 str. 2 d.)
V. Š. 2013-03-12 teismo nuosprendžiu yra teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, ir vadovaujantis BK 27 str. 1 d. yra laikomas recidyvistu.
Remiantis LR BK 56 straipsnio 1 dalimi recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. Š. teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jo stadiją, kad jis padarė vieną baigtą, nesunkų, tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę vieną sunkinančią aplinkybę, teismas nelaiko sunkinančia aplinkybe, kad veika padaryta mažamečiui, nes joks kaltinimas V. Š. prieš mažametį nėra pateiktas, o taip pat į jo asmenybę, kad jis nėra dirbantis, nors buvo pradėjęs dirbti ir nutraukė darbo sutartį, tuo pažeisdamas teismo ankstesnį įpareigojimą, anksčiau teismo teistas du kartus už nusikaltimus žmogaus sveikatai, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, kritiškai vertina savo poelgį, nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje atsiprašė tik posėdžio pabaigoje, pradėjo gydytis nuo alkoholizmo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad Vaidui Šulcui bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytą vieną nesunkų nusikaltimą skiriant straipsnio sankcijoje numatytą – terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrintina su 2013-03-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali sufor-muluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą.
Teismas laiko, kad V. Š. nepadarė reikiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, nusikalto bausmės vykdymo laikotarpiu, raštu rašytą pasižadėjimą (24 b.l.) atlyginti nukentėjusiajai L. S. žalą iki spalio pabaigos neįvykdė, todėl teismas neranda pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir bausmės vykdymą atidėti.
LR BK 64¹ str. yra numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3770 (2013-07-13), todėl V. Š. taikytina ši nuostata.
Nusikalstama veika buvo įvykdyta mažamečio E. S. motinos atžvilgiu, tačiau smurtiniai veiksmai nukentėjusios atžvilgiu buvo atliekami mažamečio vaiko akivaizdoje, todėl prokuroras pareiškė civilinį ieškinį dėl 700,00 litų neturtinės žalos atlyginimo, kuris yra pagrįstas ir tenkintinas, nes vaikas matydamas kaip skriaudžiama jo motina patyrė stresą. Šio įvykio pasekmės gali turėti įtakos ir ateityje jo dvasinei pusiausvyrai, psichologiniam stabilumui. Laikytina, kad mažamečiui E. S. buvo padaryta neturtinė žala, kuri kaltinamojo turi būti atlygintina. LR CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms - šiuo atveju atlyginti už patirtą nukentėjusiųjų dvasinį - emocinį sukrėtimą, kuris gali įtakoti jų tolimesniam gyvenimui, ypač vaikams. Ši žala, dėl kurios kaltas kaltinamasis V. Š., buvo padaryta vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Atsižvelgiant į tai teismas laiko, kad 700 litų neturtinė žala atitiks protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Nukentėjusiajai L. S. buvo suteikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-06-19 sprendimu Nr.SP-2034 (7.1810) teisinė pagalba, o išlaidos sudaro 120,00 litų, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 303-307 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2013-03-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo nuo 2012-11-10 iki 2012-11-12 bei nuo 2013-06-12 iki 2013-06-14.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Palikti galioti kaltinamajam V. Š. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Tenkinti prokuroro pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), 700,00 litų neturtinės žalos atlyginimui mažamečio E. S. naudai.
Priteisti iš V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), 120,00 litų proceso išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia Swedbank, AB, įmokos kodas 5630.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.