Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vyriausiajai specialistei atstovei N. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, deklaruota ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008 m. balandžio 30 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atlikęs; 2) 2016 m. gruodžio 1 d. Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu - laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2017 m. birželio 5 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. Skuodo rajono apylinkės baudžiamuoju įsakymu nuteistajam A. T. paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 88 (aštuoniasdešimt aštuonias) paras arešto, arešto bausmę atliekant areštinėje; 3) 2017 m. rugpjūčio 17 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, - 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausme; 2017 m. spalio 10 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų, atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gegužės 14 d., dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė į veidą bei koja spyrė į krūtinę savo šeimos nariui - tėvui A. T., taip nukentėjusiajam sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, padarant veido sumušimą su veido odos nubrozdinimais, krūtinės ląstos sumušimą.

Kaltinamasis A. T. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą pripažino visiškai. Parodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. parėjo į namus ir dar parsinešė alaus, kuriuo pavaišino ir savo tėvą A. T.. Jiems bevartojant alkoholį, jie susipyko. Kadangi buvo neblaivus, tai mažai ką ir prisimena, tačiau galėjo būti, kad sudavė vieną kartą savo lovoje gulinčiam tėvui. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Jam nustatytas 50 procentų darbingumas, tačiau jis gali ir norėtų dirbti, todėl prašo teismo paskirti jam viešųjų darbų bausmę. Pripažįsta, jog turi problemų su alkoholio vartojimu, nori gydytis nuo šios priklausomybės. Su civiliniu ieškiniu sutinka tik iš dalies, nes jo tėvas dėl sužalojimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gulėjo tik dvi dienas, t. y. nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., vėliau buvo perkeltas į Klaipėdos Respublikinės ligoninės Skuodo filialą dėl kitų jam diagnozuotų lėtinių ligų.

Kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir sutiko tuoj pat duoti parodymus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo A. T. parodymų nustatyta, kad 2018 m. gegužės mėn., dienos tiksliai nepamena, dienos metu, namuose gulėjo lovoje. Namo parėjo sūnus A. T., kuris buvo neblaivus. Sūnus pradėjo ant jo šaukti, kodėl - nepamena. Po to, jam, gulinčiam lovoje, sūnus kumščiu sudavė į veidą daugiau nei vieną kartą, kiek kartų - negali pasakyti, bei gulinčiam koja įspyrė daugiau nei vieną kartą į šonkaulius, krūtinę, kiek kartų spyrė - negali pasakyti. Tuo metu juto didelį skausmą. Neturėjo jėgų apsiginti. Sūnus vėl kažkur išėjo. Telefono neturi, pagalbos negalėjo pasikviesti. Skaudėjo, negalėjo paeiti. Pas jį užeina kaimynai. Kai jie užėjo, tai jiems papasakojo, kad sūnus sumušė. Gal kaimynai pranešė seniūnui, nes po poros dienų atvyko moteris iš seniūnijos, kuriai jis papasakojo, kad mušė sūnus. Buvo atvykę ir medikai, kurie jį išvežė į Klaipėdos ligoninę, paskui - į Skuodo ligoninę. Jis patyrė fizinę bei moralinę žalą. Sūnui A. dėl sužalojimo pretenzijų nekelia, civilinio ieškinio nereiškia, tačiau nori, kad sūnus atsakytų už tokį savo elgesį. Šiuo metu A. T. yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-66).

2018 m. gegužės 16 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 16 d., 14 val. 50 min., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariate gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), savo namuose yra sužalotas A. T., iš kur sužalojimai neaišku. Nuvykus adresu – (duomenys neskelbtini), ir, užėjus į gyvenamojo namo miegamąjį kambarį, buvo bendrauta su lovoje gulinčiu A. T., kuris nurodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. (tikslaus laiko A. T. nurodyti negalėjo, nes nepamena) jo sūnus A. T., jam gulint miegamojo kambario lovoje, ne mažiau, kaip vieną kartą (A. T. nurodė, kad kiek kartų jam sūnus sudavė nepamena) koja spyrė į krūtinę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai (toliau - GMP) ir, apžiūrėję A. T., įtardami šonkaulių lūžimą, jį tolimesnei apžiūrai išsivežė į VšĮ „Respublikinė Klaipėdos ligoninė“ Skuodo filialo priėmimo kambarį. Vėliau buvo susisiekta su GMP darbuotojais, kurie nurodė, kad A. T. tolimesnei apžiūrai išvežtas į VŠĮ „Respublikinė Klaipėdos ligoninė“ neurochirurgijos skyrių (b. l. 1-2).

2018 m. gegužės 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vieta - gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini); protokole bei fotolentelėmis užfiksuoti įvykio vietos apžiūros rezultatai (b. l. 7-17).

2018 m. birželio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1008/2018 (03) konstatuota, kad nukentėjusiajam A. T. buvo nustatyti šie sužalojimai: veido sumušimas su veido odos nubrozdinimais, krūtinės ląstos sumušimas. Nustatytus sužalojimus A. T. galėjo patirti paveikus jo galvą, krūtinės ląstą kietais bukais daiktais. A. T. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 35-36).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis A. T., smurtaudamas prieš savo šeimos narį - savo tėvą A. T., ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, bei koja spyrė jam į krūtinę. Kaltinamasis A. T. nors ir tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena dėl savo neblaivumo, tačiau neneigia, kad galėjo sumušti savo tėvą. Nukentėjusysis A. T. patvirtino, kad jo sūnus A. T., būdamas neblaivus, be jokios priežasties smurtavo prieš jį – ne mažiau kaip vieną kartą sudavė jam į veidą, po to spyrė į krūtinę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir nežymiai sužalodamas (b. l. 56-66). Medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas kaltinime nurodytu metu, o sužalojimų pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes. Taigi, ši kaltinamojo A. T. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nusikaltimą A. T. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, suduodamas nukentėjusiajam į veido sritį, spirdamas koja jam į krūtinę, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jam fizinį skausmą ir stresą, žaloja nukentėjusįjį ir norėjo taip elgtis.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis A. T. padarė tyčinį pagal rūšinį pavojingumą nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą žmogaus sveikatai, jis smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą, nusikaltimas baigtas. Iš byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis praeityje teistas ne tik už sunkaus nusikaltimo padarymą, bet du kartus teistas ir už smurtavimą prieš tą patį asmenį – savo tėvą, ir nors bausmes yra atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs. Taigi, kaltinamasis, būdamas teistas už smurtą artimoje aplinkoje prieš tą patį asmenį – savo tėvą, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naują tyčinį analogišką nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 70-84), jis įrašytas į sergančių psichikos ir priklausomybių ligomis įskaitą, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 92). Kaltinamasis yra neįgalus, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, tačiau, būdamas iš dalies darbingas, niekur nedirba, darbo biržoje buvo registruotas iki 2018 m. kovo 7 d., tačiau darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis šešis mėnesius (b. l. 85). Skuodo rajono savivaldybės administracijos Notėnų seniūnijos seniūno kaltinamasis A. T. charakterizuojamas neigiamai; informaciniame seniūnijos pranešime nurodyta, kad A. T. niekur nedirba, pragyvena iš netekto darbingumo pensijos, ją gavus, šeimoje girtaujama, pavartojęs alkoholį A. T. pasidaro agresyvus, smurtauja prieš savo tėvą, užgaulioja aplinkinius, vaikšto po kaimą šūkaudamas, kelia baimę vietiniams gyventojams (b. l. 89).

Taigi, kaltinamąjį A. T. charakterizuojanti medžiaga bei jo ankstesni teistumai byloja, kad kaltinamajam paskirtos ankstesnės laisvės apribojimo bei vidutinio dydžio arešto bausmės už analogiškų nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jo nepataisė ir nepadarė jam tinkamo poveikio, nes, nepraėjus nė metams po to, kai atliko arešto bausmę, jis vėl padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš tą patį nukentėjusįjį – savo tėvą, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, yra nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kaltinamasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų dorovės normų, nes jis įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl kaltinamajam skirtina viena iš griežtesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – arešto bausmė, didesnė, nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Bausmė paskiriama atlikti areštinėje.

Kaltinamasis A. T. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. T. 2018 m. gegužės 16 d., 20.55 val., buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka (b. l. 112-113), paleistas 2018 m. gegužės 18 d., 10.43 val. (b. l. 140). Sulaikyme išbūtas laikas įskaitomas į skiriamą bausmę (BK 65 straipsnis, 66 straipsnis).

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas iš kalto asmens priteisti 622,70 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiojo A. T. gydymą (b. l. 45-50).

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovė N. Š. patikslino savo civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo A. T. pagal patikslintus paskaičiavimus priteisti 198,90 Eur. Paaiškino, kad nukentėjusysis dėl sumušimo nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. gulėjo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, o po to buvo perkeltas į Klaipėdos Respublikinės ligoninės Skuodo filialą tolimesniam gydymui, tačiau ne dėl sumušimo, o dėl kitų jam diagnozuotų lėtinių ligų. Perkeliant nukentėjusįjį iš vienos ligoninės į kitą, buvo padaryta klaida, įvedant ligos kodą, todėl pradiniu ieškiniu ir buvo prašoma priteisti 423,80 Eur, į ją įtraukus stacionaraus gydymo paslaugų kainą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. T. ir jo gynėja su patikslinto civilinio ieškovo ieškinio reikalavimu priteisti iš kaltinamojo A. T. 198,90 Eur turtinės žalos civilinio ieškovo naudai, sutiko.

Pirmiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog nukentėjusysis A. T. buvo nežymiai sužalotas, jog dėl patirtų sužalojimų jis 2018 m. gegužės 16 d. buvo atvežtas į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę (Skuodo filialą) ir apžiūrėtas chirurgo, o nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. jis gydytas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare (b. l. 19, 35), kurioje jam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, ir, kurios apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo A. T. veiksmai neabejotinai padarė Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 198,90 Eur (15,26 Eur – už suteiktas chirurgo paslaugas, 183,64 Eur – už paslaugas, suteiktas ligoninėje) turtinę žalą ( b. l. 47), ir kuri, kaip matyti iš bylos duomenų, iki šiol nėra atlyginta.

Dėl šių aplinkybių civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkintinas ir ši suma priteistina iš A. T. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė, ikiteisminio tyrimo metu paskirta kaltinamajam A. T., – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, nesiartinti prie nukentėjusiojo ir jo gyvenamosios vietos palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, kardomąją priemonę panaikinti (b. l. 132-139).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti bausmę – 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti kaltinamajam A. T. bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį, 66 straipsnį, į paskirtą bausmę, įskaičius A. T. laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, – nuo 2018 m. gegužės 16 d., 20.55 val., iki 2018 m. gegužės 18 d., 10.43 val., dvi paras, vieną sulaikymo dieną prilyginus vieno arešto parai, galutinę bausmę A. T. nustatyti – 48 (keturiasdešimt aštuonias) paras arešto.

Bausmės pradžią A. T. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Kardomąją priemonę, paskirtą A. T., - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, nesiartinti prie nukentėjusiojo ir jo gyvenamosios vietos, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos patikslintą civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš A. T. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 198,90 eurų (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų ir 90 ct) turtinę žalą už nukentėjusiajam A. T. suteiktas medicinines paslaugas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmams.