Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-10-22 · Civilinė byla Nr. 2A-537-267/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-22
Bylos Nr.
2A-537-267/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė (pran.)
Ieškovas
G. S.
Trečiasis asmuo
V. S.
Atsakovas
A. S.
Advokatai
Aldevinas Ščigla
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Burbulienė KopijaTeisėja E. Kavaliauskienė Civilinė byla Nr. 2A-537-267/2010
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,kolegijos teisėjų: Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovui G. S., ieškovo atstovui advokatui Aldevinui Ščiglai, trečiajam asmeniui V. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. bei atsakovo A. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui V. S. dėl lėšų pilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. S. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. po 350 Lt per mėnesį materialinės paramos nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau negu jam sukaks 24 metai. Tuo pačiu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas reikalavimo dėl materialinės paramos priteisimo kol jis mokysis aukštojoje ar profesinėje mokykloje dieniniame skyriuje nebepalaikė ir prašė priteisti materialinę paramą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki kol mokysis vidurinėje mokykloje. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas iki ieškovo pilnametystės, tačiau ieškovui tapus pilnamečiu atsakovas lėšų nebeskiria. Ieškovo teigimu, šeima sunkiai verčiasi, nes jo motinos gaunamos pajamos tesiekia 800 Lt, o jis mokosi vidurinėje mokykloje 12 klasėje, todėl dirbti dar negali, nes baigiamieji metai ir reikia daugiau skirti laiko mokslams. Ieškovas savo pajamų neturi ir yra išlaikomas motinos. Ieškovo paskaičiavimu, jam kas mėnesį pragyvenimui motina išleidžia apie 695 Lt. Kadangi ieškovo motina viena nepajėgi jį išlaikyti, ieškovas materialinę paramą po 350 Lt per mėnesį prašė priteisti iš tėvo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui G. S. iš atsakovo A. S. materialinę paramą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. 2009-10-30, iki kol jis mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Kitoje dalyje ieškinį teismas atmetė. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovo A. S. 514,37 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad ieškovas, nors jau yra darbingo amžiaus, tačiau negali dirbti ir gauti pajamų, nes dieną mokosi vidurinėje mokykloje, todėl jam reikalinga parama. Pažymėjo, jog ieškovo motina teikia išlaikymą sūnui, o atsakovas jo neteikia. Teismas pripažino, kad ieškovas mokosi pažangiai, nes jis buvo perkeltas į aukštesnę klasę turint ir patenkinamus metinius įvertinimus. Atsižvelgęs į ieškovo poreikius, atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad ieškovui yra reikalinga abiejų tėvų materialinė parama, todėl ieškovo motinai didžiąja dalimi teikiant paramą sūnui, atsakovas taip pat turi prisidėti prie materialinės paramos teikimo savo vaikui, o atsakovui geranoriškai neteikiant, parama gali būti priteista teismo. Todėl teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo po 300 Lt kas mėnesį iki kol ieškovas mokysis vidurinėje mokykloje. Spręsdamas klausimą dėl materialinės paramos priteisimo momento, teismas pažymėjo, kad ieškovas prašė priteisti materialinę paramą nuo pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovas sutiko mokėti tik nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. 2009-10-30, nurodydamas, kad paramos sūnus, tapęs pilnamečiu, neprašė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė priežasčių, kurios objektyviai galėjo sutrukdyti ieškovui kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo pasikeitus jo teisinei padėčiai – tapus pilnamečiu. Teismo vertinimu, ieškovas turėjo galimybę ir anksčiau kreiptis teisinės pagalbos pas advokatą, tačiau laukė 5 mėnesius. Be to, teismas pažymėjo, jog ieškovas ir trečiasis asmuo pripažino, kad ieškovas vasarą dirbo ir užsidirbo pinigų. Todėl teismas konstatavo, jog iki kreipimosi į teismą dienos ieškovo turtinė padėtis jį tenkino, ir pripažino, kad paramos ieškovui priteisimo momentas sietinas su jo kreipimosi į teismą dėl paramos priteisimo diena – 2009-10-30, nuo kurios ir priteisė paramą. Iš dalies patenkinęs ieškovo ieškinį, teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo valstybei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas G. S. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priteisti ieškovui G. S. iš atsakovo A. S. materialinę paramą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovo G. S. pilnametystės, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), iki kol jis mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Tuo pačiu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas neteisingai vertino aplinkybes, nustatydamas teisės į materialinę paramą atsiradimo momentą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas 5 mėnesius pradelsė kol kreipėsi į advokatą. Ieškovas šiuo atveju aiškiai nurodė, kad neturėjo atsakovo telefono numerio, o pasikeitus atsakovo gyvenamajai vietai neturėjo galimybės su juo susisiekti. Ieškovo manymu, teismas neįvertino, kad ieškovas yra itin jauno amžiaus, ką tik sulaukęs pilnametystės ir galėjo nežinoti kaip tinkamai ginti savo teises. Tik advokato pagalba pavyko nustatyti atsakovo darbovietę per kurią buvo įteiktas ieškinys. Todėl teismas turėjo pripažinti, kad ieškovas nors ir pavėluotai, bet kreipėsi į advokatą prašydamas pagalbos.

2. Visiškai nepagrįstas teismo teiginys, kad ieškovas vasarą t.y. per savo atostogas dirbo ir užsidirbo pinigų, dėl ko jo turtinė padėtis jį tenkino. Ieškovo gaunamos pajamos iš trečiojo asmens, t.y. iš mamos, su kuria kartu gyvena, neužtikrino jo finansinio ir materialinio stabilumo mokantis vidurinėje mokykloje, todėl nors ir atostogų metu, jam nebuvo prievolės dirbti, o atvirkščiai - ieškovas turėjo teisę atostogauti ir ilsėtis, kaip priklauso moksleiviams. Ši aplinkybė paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas užsidirbo pinigų ir jį tenkino jo turtinė padėtis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovo išlaidas patvirtinantys įrodymai surinkti liepos mėnesį, o į teismą kreiptasi tik 2009-10-30. Todėl, atsakovo teigimu, neaišku kokios išlaidos ir pajamos yra šiuo metu. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ir tretysis asmuo turi papildomų pajamų.

2. Atsakovo turtinė būklė objektyviai neleidžia mokėti po 300 Lt materialinės paramos ieškovui. Be to, atsakovui visiškai nesuprantama, kodėl jis vienam savo vaikui turi mokėti išlaikymą po 125 Lt, o kitam po 300 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į ieškovo G. S. ir A. S. apeliacinius skundus įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo G. S. ir atsakovo A. S. apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė proceso ir materialines teisės normas. Kolegija pasisako dėl kiekvieno apeliantų motyvo, išdėstyto apeliaciniuose skunduose.

Apeliantas G. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybes, nustatydamas teisės į materialinę paramą atsiradimo momentą. Todėl apeliantas prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priteisti ieškovui G. S. iš atsakovo A. S. materialinę paramą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovo G. S. pilnametystės, t.y. nuo (duomenys neskelbtini).

CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ši teisės norma reiškia, kad teisė į išlaikymą bei pareiga išlaikyti atsiranda nuo to momento, kai vaikas gimsta, iki jo pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.). Vaiko tėvai turi besąlyginę pareigą išlaikyti tik nepilnamečius vaikus. Ši prievolė baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės, nes pripažįstama, kad darbingas pilnametis asmuo pats privalo pasirūpinti savo išlaikymu. Vaikui tapus pilnamečiu teisė gauti paramą, bet ne išlaikymą, gali būti realizuojama esant tam tikroms sąlygoms, įvertinus šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes ir tik nuo kreipimosi į teismą dienos. Pažymėtina, kad paramos dydis negali būti susietas su tais pačiais kriterijais, taikomais nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nes šiuo atveju, taikant CK 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija, Nr. IX-2571), nusprendžiama ne dėl išlaikymo, o dėl paramos teikimo.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaikui tapus pilnamečiu tik nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo dienos, kai asmuo mano, kad jam būtina parama, ji ir gali būti priteisiama, bet ne už praėjusį laiką, kai vaikas jau buvo tapęs pilnamečiu, tačiau į teismą nesikreipė. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas G. S. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės (b. l. 4), o į teismą dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo kreipėsi tik 2009-10-30 (b. l. 1). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė priežasčių, kurios objektyviai galėjo sutrukdyti ieškovui kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo pasikeitus jo teisinei padėčiai – tapus pilnamečiu. Be to, ieškovo nurodomas aplinkybes, kad jis neturėjo atsakovo telefono numerio ir negalėjo su juo susiekti, paneigia bylos medžiaga, iš kurios matyti, jog atsakovui dėl paramos ieškovui teikimo skambino tretysis asmuo, ieškovo mama V. S. (b. l. 46). Atsižvelgiant į aukščiau padarytas išvadas, teisėjų kolegija atmeta ieškovo apeliacinį skundą.

Dėl atsakovo A. S. apeliacinio skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas yra pilnametis, mokėsi (duomenys neskelbtini) 12 klasėje (b. l. 7, 49). Ieškovas nurodė, kad jis gyvena kartu su motina V. S., kuri jam gera valia teikia išlaikymą. Atsakovas A. S., kuris yra ieškovo tėvas, paramos sūnui tapus pilnamečiu neteikia. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas negali teikti išlaikymo vaikui dėl savo turtinės padėties ar kad jam pačiam reikia išlaikymo. Jokių pateisinančių tokį atsakovo paramos ieškovui neteikimą priežasčių byloje nenustatyta. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovas neginčija savo pareigos padėti išlaikyti ieškovą, tačiau nesutinka su priteistos paramos dydžiu (b. l. 67 – 70). Byloje esamų įrodymų apie tėvo gaunamas pajamas, jo darbingą amžių, pakanka konstatuoti, kad atsakovas gali teikti savo sūnui pirmosios instancijos teismo priteistą 300 Lt dydžio paramą iki kol jis mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas ir tretysis asmuo pripažino aplinkybę, kad atsakovas iki ieškovo pilnametystės mokėjo išlaikymą po 400 – 600 Lt kas mėnesį (b. l. 69) ir dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo į teismą niekada nesikreipė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie pilnamečio vaiko paramos. Išlaikymo mokėjimas atsakovui pasibaigė (duomenys neskelbtini), todėl mažesnio dydžio (300 Lt) paramos pilnamečiui sūnui priteisimas iki kol jis mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje atsakovo turtinės padėties iš esmės nepablogins. Be to, kolegija pažymi, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo mažinti arba visai nepriteisti išlaikymo ieškovui, kuriam šis išlaikymas būtinas jo minimaliems poreikiams tenkinti siekiant įgyti tinkamą išsilavinimą. Ieškovo siekis turėti išsilavinimą turi būti remiamas jo tėvų, sudarant sąlygas jam įgyvendinti šį tikslą. Didžiąją laiko ir pajėgų dalį ieškovas, siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą, turėjo skirti mokymuisi, todėl negalėjo dirbti ir savarankiškai save išlaikyti. Atmesdama kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai vertintų byloje esančių įrodymų, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovo poreikius, įvertino tėvų turtinę padėtį. Materialinį išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, o tokia situacija, kai išlaikymą teikia tik vienas iš tėvų, nors abiejų turtinė padėtis panaši, prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 str. 3 d. nustatytoms sąlygoms. Todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteista 300 Lt parama pilnamečiui sūnui iki kol jis mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

Kiti ieškovo G. S. ir atsakovo A. S. apeliacinių skundų argumentai neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Remiantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjai Birutė SimonaitienėVytautas KursevičiusKopija tikraTeisėjaD. Burbulienė