- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-236-520/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- L. J., V. J.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. (V. J.) atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės pagal V. J. (V. J.) ieškinį atsakovei L. J. ir atsakovės L. J. priešieškinį atsakovui V. J. (V. J.) (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja L. V., A. V., D. R., VĮ „Visagino energija“, „Sedulinos al. 35“ namo butų savininkų bendrija, 194-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Šeškinė“, UAB „Vilniaus energija“),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. J. padavė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: santuoką, įregistruotą 1981-12-27, Gorlovkos miesto santuokų rūmuose, Donecko srt., akto įrašo Nr. 3664, tarp ieškovo V. J. (J.) ir atsakovės L. J. nutraukti dėl kito sutuoktinio - atsakovės L. J. kaltės; padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. ieškovui V. J. (J.) palikti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 88 300 Lt vertės, lengvąjį automobilį „AUDI 100", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 m. gamybos, 4640 Lt vertės, namų apyvokos daiktus ir baldus esančius bute, (duomenys neskelbtini), 2020 Lt vertės, 173 384,52 Lt pinigines lėšas, atsakovei L. J. palikti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 69 000 Lt vertės, namų apyvokos daiktus ir baldus, esančius butuose adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), 4980 Lt vertės, 194 364,52 Lt pinigines lėšas, palikti ieškovui pavardę J. ir uždrausti atsakovei turėti ieškovo pavardę J. Taip pat prašė išduoti jam liudijimą apie teisę gauti iš kreditų įstaigų (bankų): AB SEB banko, AB „Swedbank", AB banko SNORAS, AB DnB NORD banko, AB Ūkio banko, SE Sampo Life Insuranse Baltic Lietuvos filialo, AB Šiaulių banko, AB PAREX banko, UAB Medicinos banko atsakovės L. J. sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 bei šių bankų pažymas apie atsakovės L. J. litų keitimą į eurus ir JAV dolerius už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, areštuoti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad atsakovė atsisako geruoju padalyti bendrą turtą lygiomis dalimis, įskaitant pinigus, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Dokumentai iš kredito įstaigų reikalingi kaip įrodymai, siekiant įrodyti, kad atsakovė paėmė iš savo sąskaitų pinigus, pakeitė juos į eurus ir JAV dolerius ir padėjo juos į AB DnB NORD banko Vilniaus skyriuje išnuomotą seifą.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi priėmė ieškovo patikslintą ieškinį, netenkino ieškovo prašymų išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus iš kredito įstaigų bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė 5000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad ieškovui leidimą rinkti įrodymus šalies kredito įstaigose (liudijimą apie teisę gauti įrodymus) teismas buvo išdavęs 2009-03-05, duomenys gauti iš kreditų įstaigų yra byloje, teismas tapatų ieškovo prašymą nagrinėjo 2010-01-04 ir jį atmetė motyvuota nutartimi, nurodydamas, kad ieškovas teismui nenurodė, kokias bylos aplinkybes šiais įrodymais įrodinės ir kokią reikšmę jie turi bylos nagrinėjimui. Ieškovas, pateikdamas prašymą išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus, vėl nenurodė, kokiam tikslui ieškovui reikalingas toks liudijimas ir kokias bylos aplinkybes jis įrodinės gautais įrodymais, todėl ieškovo prašymą išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus iš kredito įstaigų atmetė. Teismas nurodė, kad prašomi areštuoti butai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurie santuokos nutraukimo byloje yra dalijamo turto ginčo objektas, todėl abu sutuoktiniai turi vienodas nuosavybes teises į sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą, t. y. jie abu turi vienodą teisę jį valdyti ir juo naudotis ir nei vienas negali pažeisti kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu, kad pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, kad teismas šioje byloje 2010-05-20 ir 2010-02-10 ieškovo prašymu sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą dėl ginčo šalių turimo turto arešto, kad, šalių prašymu, ne kartą byloje buvo sprendžiamas šalių naudojimosi turtu, priklausančio šalims, klausimas, šalims išaiškinta, kaip yra valdomas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantis turtas, šiuo turtu naudojamasi bei disponuojama. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, prašydamas areštuoti nekilnojamą daiktą, nenurodo, kokiu tikslu ir kodėl šie daiktai turėtų būti areštuoti, kokią įtaką turės sprendimo vykdymui, jeigu nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atmetė ieškovo prašymą areštuoti nekilnojamuosius daiktus, priklausančius bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas konstatavo, kad pakartotini ieškovo prašymai išduoti liudijimą apie teisę rinkti įrodymus ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones po to, kai teismai procesiniuose dokumentuose ne kartą išaiškino procesinio įstatymo ir CK normų taikymo taisykles, yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, atitinkantis CPK 95 str. 1 d. ir pasireiškiantis sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl, vadovaudamasis CPK 95 str. 2 d., ieškovui skyrė baudą.
Šalies argumentai
Ieškovas V. J. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą esantį, (duomenys neskelbtini), išduoti ieškovui V. J. (J.) liudijimą apie teisę gauti iš kredito įstaigų (bankų): AB SEB banko, AB „Swedbank", AB banko SNORAS, AB DnB NORD banko, AB Ūkio banko, SE Sampo Life Insuranse Baltic Lietuvos filialo, AB Šiaulių banko, AB PAREX banko, AB Medicinos banko atsakovės sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 bei šių bankų pažymas apie atsakovės litų keitimą į eurus ir JAV dolerius už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31. Nurodo, kad teismas anksčiau byloje sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal ieškovo prašymus uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, galinčius sumažinti turto vertę ir pan., bei dėl gyvenimo skyrium, o ne dėl šalių nekilnojamųjų daiktų arešto. Jis dėl ieškovo ir atsakovės bendro jungtinio sutuoktinių nekilnojamojo turto arešto į pirmosios instancijos teismą kreipėsi pirmą kartą. Teismas nepagrįstai sutapatino teisės normas, reguliuojančias ieškovo pareigas, paduodant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, su normomis, reglamentuojančiomis teismo pareigą priimant arba atsisakant priimti nutartį dėl šių priemonių taikymo, t. y. nepagrįstai nurodė, kad jis, prašydamas areštuoti turtą, (daiktus), nenurodė, kokio masto areštas turi būti taikomas. Ieškinyje bei byloje esančioje medžiagoje yra pakankamai įrodymų tam, kad pagal CPK 145 str. 4 d. būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Iš į bylą pateiktų dokumentų apie dalintino turto vertę, atsakovės pajamas matyti, kas ieškinio suma atsakovei yra didelė. Pagal teismų praktiką laikoma, jog didelė ginčo suma paprastai yra laikoma aplinkybe, lemiančia didesnę riziką dėl teismo sprendimo įvykdymo ateityje ir ieškovo interesų patenkinimo, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį pirmiausia nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovės veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendinio vykdymas gali pasunkėti arba pasidalyti neįmanomas. Jis nesutinka su teismo nutartyje nurodytu argumentu, kad duomenys, gauti iš kreditų įstaigų, jau yra byloje. Šių duomenų nepakanka bylai, nes iš jų negalima padaryti išvadų, kada ir kokiu mastu buvo gauta piniginių įplaukų į banko sąskaitą bei kada ir kokios sumos iš minėtų sąskaitų buvo nuimtos. Minėti įrodymai reikalingi tam, kad jis galėtų tiksliai nurodyti turto visą piniginę išraišką, t. y. ieškinio kainą. Netenkindamas ieškovo prašymo rinkti įrodymų, kurie yra susiję su byla, pirmosios instancijas teismas pažeidžia civilinio proceso principus. Pirmosios instancijos teismas leido atsakovei rinkti duomenis apie ieškovo piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, judėjimą nuo 1985 m., todėl teisės aktuose įtvirtintos prezumpcijos, jog šalių teisės yra lygios, teismas šioje byloje nesilaikė.
Atsiliepimas
Atsakovė L. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo V. J. (J.) prašymas nebuvo pagrįstas jokiais aiškiais argumentais, o pats laikinųjų apsaugos priemonių - ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų arešto taikymas, atsižvelgiant į šių daiktų nuosavybės formą, ginčo pobūdį - ieškiniu ir priešieškiniu prašoma teismo padalyti šalių turtą, pats ieškovas jam ir atsakovei priklausantį bendrą turtą prašo padalyti lygiomis dalimis, nėra prasmingas ir reikalingas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendinio šioje byloje vykdymą. Ji bylos nagrinėjimo metu neturi jokių ketinimų bandyti disponuoti jai ir ieškovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais, suvaržyti daiktines teises į juos, o ir praktiškai tokios galimybės neturėtų be kito sutuoktinio sutikimo, t. y. notaras netvirtintų jokio sandorio, susijusio su ketinimu disponuoti nekilnojamaisiais daiktais, suvaržyti daiktines teises į juos be ieškovo sutikimo. Šalys civilinėje byloje siekia, jog būsimu teismo sprendimu būtų padalytas santuokoje įgytas turtas. Ieškovas prašo padalyti turtą lygiomis dalimis, t. y. pats ieškovas nesiekia, jog būsimu teismo sprendimu abu šie nekilnojamieji daiktai būtų priteisti jam arba atsakovei, todėl visiškai neaišku, kodėl atskirajame skunde yra keliamas klausimas, jog būsimu teismo sprendimu atsakovei gali tekti pareiga ieškovui kompensuoti dviejų minėtų nekilnojamųjų daiktų vertę. Ieškovas, nurodydamas, jog atsakovės pajamos nėra labai didelės ir sietinos tik su jos gaunamu darbo užmokesčiu, visai neužsimena, jog pats šiuo metu nedirba ir su darbo santykiais sietinų pajamų apskritai neturi. Ieškovo prašymas dėl liudijimo gauti įrodymus išdavimo civilinėje byloje jau buvo patenkintas ir jis gavo duomenis, susijusius ne tik su pinigų likučiais, esančiais atsakovės banko sąskaitose, bet ir duomenis apie visas atsakovės su bankais sudarytas indėlių sutartis, jų pagrindu į bankų sąskaitas įmokėtus pinigus, palūkanų dydį ir kt., todėl iš byloje esančių įrodymų visiškai aišku, kada ir kokias pinigų sumas į savo vardu atidarytas bankų sąskaitas atsakovė įmokėjo, kada ir kokias pinigų sumas iš savo sąskaitų nuėmė, kokia valiuta buvo daromos šios piniginės operacijos ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Atskirojo skundo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestina, apeliacinis procesas dėl nutarties dalies, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymą, nutrauktinas (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo V. J. (J.) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas prašyme dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas būtų turėjęs faktinį ir teisinį pagrindą taikyti civilinėje byloje laikinąsias apsaugos priemones.
Iš apeliacinės instancijos teismui atskirajam skundui išnagrinėti pateiktų dokumentų matyti, kad buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo ieškinį bei atsakovės priešieškinį dėl jų santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo. Pirmosios instancijos teismas 2010-10-08 nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi prašomas areštuoti nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, abu sutuoktiniai turi vienodą teisę jį valdyti ir juo naudotis ir nei vienas negali pažeisti kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu, ieškovas, prašydamas areštuoti nekilnojamuosius daiktus, nenurodė, kokiu tikslu ir kodėl šie daiktai turėtų būti areštuoti, kokią įtaką turės sprendimo vykdymui, jeigu nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu konstatuota, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Taip pat ši teisės norma, įtvirtindama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia teismui teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pareikštą prašymą. CPK 144 str. pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, tik sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis procese numatytų priemonių. Įstatymas nenumato, kad teismas privalo kiekvienu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esant ieškovo prašymui.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra duomenų, sudarančių faktinį ir teisinį pagrindą taikyti apelianto nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, nes prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškovo pareikštais reikalavimais, t. y. ieškovas ieškiniu prašo padalyti prašomą areštuoti nekilnojamąjį turtą, o ne priteisti dviejų nekilnojamųjų butų vertę, be to, butai priklauso ne vien atsakovei, todėl šiuo atveju nėra grėsmės būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas prašo areštuoti jam ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškiniu prašo padalyti jam ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. vieną iš butų (butą, esantį (duomenys neskelbtini)) prašo palikti jam, o kitą (butą, esantį (duomenys neskelbtini))- atsakovei. Apeliacinės teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes prašomas areštuoti turtas nėra susijęs su ieškinio reikalavimais, butai priklauso ne vien atsakovei, o yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė, ir, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.), tokiu turtu sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str.). Pagal CK 3.92 str. 4 d. nuostatas sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Nagrinėjamu atveju ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto arešto taikymas, atsižvelgiant į šių daiktų nuosavybės formą, ginčo pobūdį - ieškiniu ir priešieškiniu prašoma teismo padalyti šalių turtą, pats ieškovas jam ir atsakovei priklausantį bendrą turtą prašo padalyti lygiomis dalimis, nėra prasmingas ir reikalingas, siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.
Ieškovas ieškinyje prašė išduoti liudijimą apie teisę gauti iš kreditų įstaigų (bankų) atsakovės L. J. sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 bei šių bankų pažymas apie atsakovės L. J. litų keitimą į eurus ir JAV dolerius už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovo prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nenurodė, kokiam tikslui ieškovui reikalingas toks liudijimas ir kokias bylos aplinkybes jis įrodinės gautais įrodymais. Ieškovas dėl šios nutarties dalies padavė atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė, tačiau atskirasis skundas dėl šios nutarties dalies negalėjo būti priimtas. CPK normos, reglamentuojančios rašytinių įrodymų išsireikalavimą, įskaitant ir liudijimo apie teisę gauti įrodymą išdavimą, nenumato, kad nutartis, kuria netenkinamas prašymas išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. CPK 334 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Siekiant šio tikslo ir kartu užtikrinant asmens teisę į tinkamą procesą civilinio proceso teisiniame reguliavime įtvirtintomis normomis nustatoma speciali teismo nutarčių, kuriomis sprendžiami proceso metu kilę atskiri klausimai, apskundimo tvarka. Šiomis normomis inter alia užtikrinama, kad ginčas būtų išspręstas per protingai trumpą laiką, taigi griežtas šių normų laikymasis yra ir asmens teisės į tinkamą procesą garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010). Nagrinėjamu atveju CPK II dalies XIII skyriaus IV skirsnio nuostatose nenumatyta teisė apskųsti teismo nutartis, kuriomis išspręstas klausimas dėl liudijimo apie teisės gauti įrodymą išdavimo. Taigi CPK nenumatyta teisė skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui (CPK 334 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismo nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme, taip pat kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui ir jis negali savo interesų ginti pareikšdamas savarankišką ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/1999). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymą, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, kadangi priėmus minėtą nutartį procesas nėra užbaigiamas, nutartimi neužkertamas kelias dalyvauti procese konkrečiam asmeniui, t. y. priėmus ginčijamą nutartį procesas vyksta toliau (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirasis skundas dėl nutarties dalies, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymą, negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.; 338 str.), todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies nutrauktinas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 29,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo V. J. (J.) į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337-339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutraukti apeliacinį procesą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovo V. J. (V. J.) prašymas išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymą, pagal ieškovo V. J. (V. J.) atskirąjį skundą dėl šios Visagino miesto 2010 m. spalio 8 d. nutarties dalies.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš ieškovo V. J. (V. J.) 29,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.