- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-15
- Bylos Nr.
- E1-763-1199/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-48-3-00029-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova teismo posėdyje rašytinio proceso tarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybos prašymą dėl Eidsivating apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečiui V. S., pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Eidsivating apeliacinio 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 232 antrojo skirsnio pirmojo punkto, žr. 231 straipsnio pirmąjį skirsnį, žr. baudžiamojo įstatymo 79 straipsnio raidę c), žr. baudžiamojo įstatymo 15 straipsnį, ir baudžiamojo įstatymo 232 trečiojo skirsnio, žr. antrojo skirsnio pirmąjį punktą, žr. baudžiamojo įstatymo 231 pirmąjį skirsnį, pažeidimą – 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme. Iš bausmės laiko išskaičiuojamos 867 (aštuoni šimtai šešiasdešimt septynios) dienos, praleistos areštinėje.
V. S. nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 24 d. nuvežė 9 kg amfetamino sulfato į Bergeną ir perdavė narkotikus, padalintus į dvi partijas – atitinkamai apie 7 kg ir 2 kg, dviem asmenims. Taip pat jis 2021 m. gegužės 22 d. Grellande prie Holmestrando perėmė 37,5 kg amfetamino bazę, skirtą perdirbimui ir tą pačią dieną nuvežė į Ostre Toten ir perdavė T.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. gegužės 29 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstas Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybos prašymas, kuriuo jie prašo Eidsivating apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį, priimtą V. S. atžvilgiu, pripažinti Lietuvos Respublikoje ir paskirtą likusią laisvės atėmimo bausmę vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Nuteistasis V. S. 2025 m. birželio 11 d. buvo informuotas apie teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas prašymas dėl Eidsivating apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat nuteistojo buvo prašoma pateikti visus turimus dokumentus, patvirtinančius jo nurodytas nesutikimo su jo perdavimu į Lietuvos Respubliką priežastis, t. y. aplinkybes apie tai, kad visa pastarojo šeima gyvena Norvegijoje ir kas savaitę lanko jį įkalinimo įstaigoje, o su Lietuva jis neturi jokių ryšių. Taip pat nuteistojo buvo prašoma nurodyti, ar buvo skundžiamas sprendimas dėl jo deportacijos iš Norvegijos Karalystės. 2025 m. birželio 25 d. V. S. pranešė, kad teismo prašomų dokumentų per tokį trumpą laiką nepavyko surinkti ir išversti į lietuvių kalbą. Teismas atsižvelgdamas į tai, teismo posėdį atidėjo iki 2025 m. liepos 15 d. 2025 m. liepos 14 d. V. S. pateikdamas dokumentus, kurie susiję su šiuo metu jo atliekama bausme ir jam priimtu Eidsivating apeliacinio 2024 m. sausio 15 d. teismo nuosprendžiu, prašė jo nesiųsti į Lietuvą, o leisti likusią bausmės dalį atlikti Norvegijoje, nes, anot jo, jam yra pradėtas naujas procesas dėl bylos. Nuteistasis taip pat buvo nurodęs, kad jam reikėtų kažkur aštuonių savaičių tam, kad jis galėtų pateikti kitus duomenis. Teismas, tenkindamas nuteistojo prašymą, teikimo nagrinėjimą atidėjo iki 2025 m. rugsėjo 15 d. Taip pat kreipėsi į Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybą, siekdamas gauti duomenų dėl V. S. nurodytos aplinkybės apie jam pradėtą naują procesą. 2025 m. rugpjūčio 8 d. teisme gautas atsakymas iš Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos, kuriame nurodoma, kad jie nėra iniciavę naujų baudžiamųjų procesų V. S. atžvilgiu, savo prašymą palaiko ir prašo nuteistąjį perkelti likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymui į Lietuvos Respubliką.
2025 m. rugsėjo 13 d. teisme gautas nuteistojo raštas, kuriame, be kita ko, V. S. kartoja prašymą leisti jam dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu tam, kad jis galėtų papildomai paaiškinti iškilusius neaiškumus. Atsakydamas į analogiško turinio jau anksčiau V. S. teiktą prašymą, teismas jau buvo nurodęs, kad visas, jo nuomone, reikšmingas aplinkybes nuteistasis gali išdėstyti teismui raštu bei pateikti reikiamus dokumentus. Teismas yra paskyręs nuteistajam gynėją tam, kad jo teisės būtų tinkamai ginamos. Bylos nagrinėjimas, tenkinus nuteistojo prašymą, buvo atidėtas net kelis kartus. Taigi, teismo vertinimu, V. S. buvo suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę ir pateikti jo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Esant šioms aplinkybėms, Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybos prašymas dėl Eidsivating apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečiui V. S., pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson atsiliepime į teikimą nurodyta, kad V. S. Norvegijos Karalystėje įvykdyta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnyje numatytą nusikaltimą, nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, su Norvegijos Karalyste nuteistojo niekas nesieja, be to Norvegijos Karalystės imigracijos direktoratas yra priėmęs sprendimą dėl V. S. deportacijos iš Norvegijos Karalystės, taip pat nėra nustatyta įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių būtų galima atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo perėmimo, todėl teismo prašė pripažinti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės Eidsivating apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį ir likusią bausmės dalį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Nuteistojo advokato Ramūno Vanago papildome atsiliepime nurodoma, kad jis palaiko savo ginamojo pateiktą poziciją, kad V. S. nebūtų perduotas į Lietuvos Respubliką atlikti likusios bausmės.
Nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu (toliau – ir Susitarimas) dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo, ratifikuotu Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymu Nr. XII-800 (įsigaliojo 2014 m. liepos 6 d.), Norvegijos Karalystė, tai yra išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis) perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) nuosprendį, kuriuo V. S. nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme, ir liudijimą nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui. Liudijime patvirtinta, kad nuteistasis V. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai: a) nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje; b) nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis V. S. negyvena Lietuvos Respublikoje, kuri yra jo pilietybės valstybė, tačiau, vadovaujantis Norvegijos migracijos direktorato 2024 m. liepos 10 d. sprendimu, jis bus deportuotas į Lietuvos Respubliką, atleidus jį nuo bausmės atlikimo. Taigi, V. S. atitinka susitarimo 6 straipsnio 2 dalies b) papunktį, todėl jo (ne)sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo yra nereikalingas. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad su Norvegijos migracijos direktorato 2024 m. liepos 10 d. sprendimu V. S. buvo pasirašytinai supažindintas 2024 m. rugpjūčio 26 d.
Teismas atkreipia dėmesį, kad V. S. savo prašymą neperkelti jo į Lietuvos Respublikos kalėjimą, grindžia tuo, kad jo visa šeima gyvena Norvegijoje, jis nebeturi jokio ryšio su Lietuva. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis jokių dokumentų, pagrindžiančių šias jo nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė. Kreipdamasis į teismą, nuteistasis buvo nurodęs, kad jam trūksta laiko surinkti tokius dokumentus ir juos išversti į lietuvių kalbą, tačiau, teismui atsižvelgus į šias aplinkybes ir atidėjus teikimo nagrinėjimą iki 2025 m. liepos 15 d., 2025 m. liepos 14 d. nuteistasis pateikė dokumentus, kurie nėra susiję su jo turimais šeiminiais ryšiais Norvegijoje. Teismui buvo pateikti dokumentai, susiję su baudžiamuoju procesu, kurio metu nuteistajam buvo paskirta jo šiuo metu atliekama laisvės atėmimo bausmė. Nepaisant to, V. S. nurodžius, kad likusius dokumentus jis galės pateikti po 8 savaičių, teismas bylos nagrinėjimą vėl atidėjo.
2025 m. rugsėjo 13 d., šeštadienį, kai prašymo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka yra paskirtas 2025 m. rugsėjo 15 d., 13 val., nuteistasis pateikė teismui vieną vieno lapo apimties dokumentą, surašytą norvegų kalba, ir jo vertimą į lietuvių kalbą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dokumento originalas yra datuotas 2025 m. liepos 10 d., o jo vertimas į lietuvių kalbą ? 2025 m. rugpjūčio 12 d. Taigi dokumentas, kuris buvo išverstas Kaune, Lietuvos Respublikoje, nuteistojo teismui buvo pateiktas praėjus mėnesiui po jo išvertimo, kai 2025 m. liepos 14 d. V. S. prašė teismo suteikti jam laiko, 8 savaites, kad jis galėtų pateikti visus likusius, anot jo, reikšmingus dokumentus.
Pasisakydamas dėl visų nuteistojo šią dieną teismui pateiktų dokumentų turinio, teismas pažymi, kad nuteistasis iki šiol nepateikė nė vieno dokumento, kuris galėtų patvirtinti jo nurodytas aplinkybes dėl Norvegijos Karalystėje turimų šeiminių ryšių. Taip pat nenurodė teismui, ar jis buvo apskundęs anksčiau minėtą jam priimtą Norvegijos migracijos direktorato 2024 m. liepos 10 d. sprendimą.
Šalies argumentai
Nuteistojo 2025 m. rugsėjo 13 d. pateiktas dokumentas, pavadinimu „Prašymas dėl bylos atnaujinimo“, skirtingai nei nurodo nuteistasis savo rašte, nepatvirtina, kad Norvegijos Karalystėje pradėtas naujas jo baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas dėl jam priimto nuosprendžio. Iš pastarojo rašto turinio, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo prašymas dėl baudžiamojo proceso atnaujinimo tik buvo gautas atitinkamoje institucijoje ? Baudžiamųjų bylų peržiūros komisijoje, kuri, išnagrinėjus bylos medžiagą, nusprendžia, ar baudžiamasis procesas galėtų būti atnaujintas. Kaip matyti iš teismui pateikto rašto, šiuo metu, priešingai nei nurodo V. S., joks sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas. Priešingai, jam adresuotame rašte nurodoma, kad paprastai praeina daugiau negu metai nuo prašymo gavimo komisijoje iki jo nagrinėjimo pradžios. Pastarąją teismo išvadą apie tai, kad joks naujas procesas nuteistojo atžvilgiu šiuo metu Norvegijos Karalystėje nėra pradėtas patvirtina ir šiame procesiniame sprendime jau minėtas 2025 m. rugpjūčio 8 d. atsakymas iš Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos, kuriame nurodoma, kad jie nėra iniciavę naujų baudžiamųjų procesų V. S. atžvilgiu, savo prašymą palaiko ir prašo nuteistąjį perkelti likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymui į Lietuvos Respubliką.
Teismas gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę tik Susitarimo 8 straipsnyje nurodytais pagrindais, kurių šios bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė. Taigi, šiuo atveju teismas neturi jokio teisinio pagrindo nepripažinti ir nevykdyti nuteistajam priimto nuosprendžio. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir turimą medžiagą, darytina išvada, kad Norvegijos Karalystės Eidsivating apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendis priimtas V. S. pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kaip matyti iš Norvegijos Karalystės Eidsivating apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio turinio, V. S. nuteistas už tyčinį disponavimą 9 kg amfetamino sulfatu ir už disponavimą 37,5 kg amfetamino basės dėl aplaidumo, perskaičiuotas amfetamino bazės kiekis sudaro 89,9 kg normalaus stiprumo amfetamino. V. S. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 99 punktu, amfetamino dideliu kiekiu laikytinas didesnis nei 20 g šios narkotinės medžiagos kiekis, o labai dideliu kiekiu laikytinas didesnis nei 100 g šios medžiagos kiekis. Taigi, amfetaminas, kuriuo neteisėtai disponavo V. S., Lietuvos Respublikoje yra laikomas labai dideliu kiekiu.
BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. V. S. padaryta nusikalstama veika numatyta Norvegijos Karalystės Eidsivating apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendyje, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, nes jis gabeno labai didelį kiekį amfetamino.
Susitarimo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų. Jeigu bausmės trukmė nesuderinama su vykdančiosios valstybės teise, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali nuspręsti pritaikyti bausmę, bet tik tuo atveju, kai ši bausmė viršija už panašias nusikalstamas veikas tos valstybės nacionalinėje teisėje nustatytą maksimalią bausmę. Pritaikytos bausmės trukmė negali būti trumpesnė negu maksimali, vykdančiosios valstybės teisėje už panašias nusikalstamas veikas nustatyta bausmė.
Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties metų iki penkiolikos metų. Norvegijos Karalystės Eidsivating apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu V. S. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, tai reiškia, kad nėra jokio teisinio pagrindo jos švelninti, todėl nagrinėjamu atveju V. S. turi būti vykdoma Norvegijos Karalystės Eidsivating apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo perėmimo dienos, o į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės bei kardomojo kalinimo laikas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsniu,
nutaria:
Pripažinti Norvegijos Karalystės Eidsivating apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį, priimtą V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Nuteistajam V. S. Norvegijos Karalystės Eidsivating apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 232 antrojo skirsnio pirmojo punkto, žr. 231 straipsnio pirmąjį skirsnį, žr. baudžiamojo įstatymo 79 straipsnio raidę c), žr. baudžiamojo įstatymo 15 straipsnį, ir baudžiamojo įstatymo 232 trečiojo skirsnio, žr. antrojo skirsnio pirmąjį punktą, žr. baudžiamojo įstatymo 231 pirmąjį skirsnį pažeidimą, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatyti 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo V. S. perėmimo iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos, į bausmės laiką įskaityti visą Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką ir kardomojo kalinimo laiką.
Nutarties nuorašą išsiųsti Norvegijos Karalystės Pietvakarių regiono pataisos tarnybai, nuteistajam V. S., jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui, prokurorei ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.