Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. V., M. V., M. V., valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje bei CPK 133 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka – teismo pranešimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad A. V. ir G. V. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Santuokoje susilaukė trijų vaikų – M. V., M. V. ir M. V.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. rugpjūčio 12 d. duomenimis A. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su jame esančiais pastatais (duomenys neskelbtini) (2018 m. vasario 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Sklype esantys statiniai registruoti G. V. vardu 1998 m. gegužės 18 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taigi šios aplinkybės rodo, jog aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas yra įgytas pareiškėjui esant santuokoje, todėl laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio prasme, nepriklausomai nuo to kurio sutuoktinio vardu jie registruoti. A. V. mirė (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo byla po A. V. mirties neužvesta Prienų rajono 3 – iame notaro biure, dėl palikimo kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po sutuoktinės A. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtą. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas po sutuoktinės A. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtą, įrodo paties pareiškėjo procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, kad mirus sutuoktinei jis liko gyventi tuose pačiuose namuose, nes kito gyvenamojo būsto neturi, jam liko visi sutuoktinės asmeniniai daiktai, taip pat baldai, buitinė technika, elektros bei buities prietaisai, įvairūs žemės dirbimo įrankiai. Pareiškėjas mokėjo ir tebemoka už suvartojamą elektros energiją, šiukšlių išvežimą, žemės mokestį už namų valdą, puoselėjo su sutuoktine sodintą sodą ir pan. Pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo procesiniame dokumente nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Be to, VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad A. V. nuo 1998 m. liepos 23 d. iki savo mirties gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos pažyma apie asmens gyvenamąją vietą patvirtina, kad G. V. nuo 2019 m. gruodžio 9 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Kaip pareiškime paaiškino pareiškėjas, anksčiau nebuvo suteiktas gatvės pavadinimas, o suteikus gatvei pavadinimą, naujai buvo deklaruota ir jo gyvenamoji vieta. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinės mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pareiškime nurodytais paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjas turi teisę paveldėti mirusios sutuoktinės turtą kaip pergyvenęs sutuoktinis arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog pareiškėjas tuoj po sutuoktinės A. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtą, kadangi jis palikėjos turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktų rašytinų įrodymų – žemės mokesčio mokėjimo dokumentų, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą apmokėjimo dokumentų, mokesčių už suvartotą elektros energiją teismas nevertina kaip rašytinių įrodymų, kadangi šiais dokumentais atlikti mokėjimai yra įvykdyti pasibaigus įstatyme nustatytam palikimo priėmimo terminui.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 10,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,54 Eur (dešimt eurų 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.