- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-05
- Bylos Nr.
- e2-144-1124/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Ieškovas
- A. M., S. I.
- Atsakovas
- K. M.
- Advokatai
- Algis Lukoševičius
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
dalyvaujant ieškovų A. M. ir S. I. (S. I.) atstovui advokato padėjėjui A. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir S. I. (S. I.) ieškinį atsakovui K. M. dėl teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis savavališkai žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas 1) iškastą (160 kv. m.) dirbtinį vandens telkinį, esantį (duomenys neskelbtini), užkasti, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – suteikti teisę ieškovams, pasitelkiant trečiuosius asmenis, atsakovo savavališkai Žemės sklype 1 iškastą (160 kv. m.) dirbtinį vandens telkinį, esantį (duomenys neskelbtini), užkasti, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.
2. Nurodė, kad ieškovai 2017 m. rugsėjo 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš A. G. nupirko po 1/2 dalį Žemės sklypo 1, kurio plotas – 0,9100 ha, paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant Žemės sklypo 1 ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, buvo atlikti dar 2008 m. rugsėjo 3 d. tuometinio Žemės sklypo 1 savininko P. A. užsakymu. Nuosavybės teisės į Žemės sklypą 1 buvo atkurtos P. A. 2008 m. liepos 17 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu, o 2012 m. gegužės 2 d. Žemės sklypą 1 P. A. pardavė A. G., iš kurio 2017 m. rugsėjo 8 d. ieškovai nusipirko Žemės sklypą 1 kartu su gyvenamuoju namu. 2008 m. rugsėjo 3 d., atliekant Žemės sklypo 1 kadastrinius matavimus ir rengiant Žemės sklypo 1 ribų paženklinimo–parodymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), vietovėje be kitų asmenų dalyvavo ir kviestas gretimo žemės sklypo savininkės J. M. įgaliotas atstovas – sūnus K. M. (atsakovas). Jis sutiko su paženklinto Žemės sklypo 1 ribomis ir be pastabų pasirašė paženklinimo–parodymo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų Žemės sklypas 1 nuo taško 20 iki taško 1 ribojasi su atsakovo žemės sklypu melioracijos kanalo viduriu, gretimybėje nuo taško 21 iki taško 1, kurioje ieškovų ir atsakovo žemės sklypai ribojasi, yra nurodyta pieva ir krūmai.
3. Ieškovai 2018 metų pavasarį, ketindami savo Žemės sklypą 1, kuriame yra ir jų gyvenamasis namas, aptverti tvora, kreipėsi į kadastrinius matavimus atliekančią įmonę, kad būtų nužymėtos Žemės sklypo 1 ribos. Vykdant Žemės sklypo 1 nužymėjimo darbus gretimybėje 20-1, kurioje ieškovų Žemės sklypas 1 ribojasi su atsakovo žemė sklypu, buvo nustatyta, kad yra pažeistos ieškovų Žemės sklypo 1 ribos. Gretimo žemės sklypo savininkas (atsakovas) yra iškasęs dirbtinį vandens tvenkinį, kurio dalis – 160 kv. m., patenka į ieškovams nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą 1. Šį faktą patvirtina UAB „Geonika“ 2018 m. birželio mėnesį parengta vandens telkinio išpildomoji nuotrauka.
4. Ieškovams nepavykus geranoriškai išspręsti ginčo su gretimo žemės sklypo savininku (atsakovu) dėl neteisėtai iškasto dirbtinio vandens telkinio, kurio dalis pateko į jų Žemės sklypą 1, ieškovai nutarė kreiptis į atitinkamai šiuos darbus kontroliuojančias valstybės ir savivaldybės institucijas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrių ir Elektrėnų savivaldybės administraciją. Elektrėnų savivaldybės administracija 2018 m. birželio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad 2018 m. birželio 14 d., atlikus patikrinimą, atsakovui buvo surašytas melioracijos valstybinės priežiūros patikrinimo aktas Nr. PA-36 ir jam pateikti reikalavimai iki 2018 m. liepos 18 d. pertvarkyti dirbtinį vandens telkinį taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų šalių interesai. Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administracinio skyrius atsakovui 2018 m. birželio 22 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 348 straipsnyje – melioracijos sistemų ir statinių naikinimas arba gadinimas melioruotoje žemėje. 2018 m. birželio 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad, atsakovui kasant dirbtinį vandens telkinį, yra pažeistos gretimo Žemės sklypo 1 ribos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius 2019 m. liepos mėnesį raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovus informavo, kad atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę nustatyta, jog ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį užima gretimame sklype iškastas vandens telkinys. Remiantis 2018 m. birželio 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 51ŽN-59, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, atliktas administracinio nusižengimo tyrimas ir surašytas 2019 m. sausio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinis nurodymas buvo įvykdytas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius taip pat informavo, kad 2019 m. liepos 4 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietovėje (surašytas 2019 m. liepos 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo 1 dalis vis dar užimta dirbtinio vandens telkinio, pažeidimas nepašalintas.
5. Dirbtinį vandens telkinį K. M. iškasė 2017 m rudenį, jau po to, kai ieškovai nuosavybės teise valdė savo Žemės sklypą 1, o sutikimo ar pritarimo tam, kad atsakovas kastų dirbtinį vandens telkinį ieškovų Žemės sklype 1, jie nedavė. Dirbtinis vandens telkinys nuo 3,8 metrų iki 5,5 metrų užeina ant ieškovų Žemės sklypo 1 ir bendras užimtas dirbtinio vandens telkinio plotas siekia 160 kv. m. Toks pažeidimo mastas leidžia daryti išvadą dėl teisiškai reikšmingo ieškovų Žemės sklypo 1 ribų pažeidimo fakto. Ieškovai negali tinkamai naudotis jiems priklausančiu Žemės sklypu 1, negali pastatyti teisėtos tvoros ir faktiškai atriboti savo Žemės sklypo 1 nuo atsakovui priklausančio žemės sklypo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovai (jų atstovas) palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu (teisme gautu 2019 m. gruodžio 9 d.) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovams atliekant kadastrinius matavimus, į jų žemės sklypo ribas galėjo patekti ir melioracijos kanalas (griovys), nes atsakovui priklausančiame žemės sklype yra atlikti tik preliminarūs matavimai. Tik tuomet, kai bus atlikti atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai ir atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos bus įregistruotos VĮ Registrų centre, bus galima tiksliai išsiaiškinti ginčo ribas ir spręsti ginčą. Atsakovas pažymėjo, kad nepadarė jokio pažeidimo, tik praplėtė melioracijos kanalo (griovio) dalį į savo žemės sklypo pusę.
Šalies argumentai
8. Atsakovas patikslintu ieškiniu su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu, priteisti iš ieškovų atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,1813 ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas 2). Ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,9100 ploto kitos paskirties (namų valdos) Žemės sklypas 1. Žemės sklypas 2 iš rytinės pusės ir Žemės sklypas 1 iš vakarinės pusės turi bendrą ribą.
9. Anksčiau (iki atsakovo) Žemės sklypas 2 priklausė atsakovo motinai J. M., kuri nuosavybės teisę į Žemės sklypą 2 įgijo 2006 m. birželio 27 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Anksčiau 2008 m. liepos 17 d. apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Žemės sklypas 1 nuosavybės teise priklausė P. A.. Tuometinė Žemės sklypo 2 savininkė, atsakovo motina J. M., ir Žemės sklypo 1 savininkas P. A. labai gerai sutarė, todėl, žinodami abiejų žemės sklypų ypatumus, 2008 m. rugsėjo 1 d. susitarimu nutarė melioracijos griovį, esantį abiejuose žemės sklypuose, praplatinti ir tokiu būdu pagal susitarimą dar 2008 metų rudenį iškasė vandens telkinį – kūdrą. Pagal susitarimą iškasus vandens telkinį, tuometiniai Žemės sklypo 2 ir Žemės sklypo 1 savininkai niekada vienas kitam jokių pretenzijų dėl abiejuose žemės sklypuose esančio vandens telkinio (kūdros) nereiškė. Atsakovui tapus Žemės sklypo 2 savininku, tuometinis gretimo Žemės sklypo 1 savininkas P. A. jam jokių pretenzijų dėl abiejuose žemės sklypuose esančio vandens telkinio (kūdros) niekuomet nereiškė.
10. 2012 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 133 pagrindu P. A. perleido Žemės sklypą 1 naujiesiems savininkams – A. G. ir A. K.. Naujieji Žemės sklypo 1 savininkai perėmė visas ankstesnio šio žemės sklypo savininko P. A. teises ir pareigas, įskaitant ir kylančias iš susitarimo.
11. Prieš įsigydami Žemės sklypą 1, būsimi jo savininkai A. G. ir A. K. Žemės sklypą 1 apžiūrėjo, matė ir žinojo, kad Žemės sklype 2 ir Žemės sklype 1 pietinėje melioracijos griovio dalyje yra dar 2008 metais iškastas vandens telkinys (kūdra), taip pat žinojo, kad dalis šio vandens telkinio patenka į Žemės sklypą 1 – įsitikino jo tinkamumu. Laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 17 d. (įsigijimo momento) iki 2017 m. vasario 3 d. (pasidalijimo momento) tuometiniai Žemės sklypo 1 savininkai A. G. ir A. K. jokių pretenzijų atsakovui taip pat nereiškė.
12. 2017 m. rugsėjo 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3818 pagrindu tuometinis savininkas A. G. perleido Žemės sklypą 1 ieškovams, kurie prieš įsigydami šį žemės sklypą apžiūrėjo ir matė bei žinojo, kad esantis vandens telkinys – kūdra, patenka į Žemės sklypo 1 teritoriją. Taigi, ieškovai bet kokias pretenzijas dėl daikto – Žemės sklypo 1, galimai nuslėptų trūkumų, kainos sumažinimo ir kt. gali pareikšti tik ankstesniam jo savininkui, t. y. pardavėjui A. G. – ieškovai neturi reikalavimo teisės atsakovui arba ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
Šalies argumentai
13. Ieškovai turi nurodyti ir pateiki rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad būtent atsakovas neteisėtai ir savavališkai iškasė vandens telkinį, patenkantį į abiejų šalių žemės sklypus. To nepadarius, konstatuotina, kad ieškovų reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovą savo lėšomis užkasti tiek Žemės sklype 2, tiek Žemės sklype 1 melioracijos griovio vietoje esantį vandens telkinį (kūdrą) yra neįrodyti.
14. Ieškovai taip pat nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas atitinkamus veiksmus atliko ieškovams tapus Žemės sklypo 1 savininkais. Minėta, kad ankstesnių savininkų susitarimu ginčo vandens telkinys iškastas dar 2008 m. rugsėjo 1 d..
15. Ieškovų Žemės sklypas 1 ribojasi su dar kitu žemės sklypu, kuriame taip pat yra iškastas vandens telkinys, patenkantis į Žemės sklypą 1, tačiau dėl to ieškovai jokių pretenzijų nurodyto žemės sklypo savininkui nereiškia.
16. Žemės sklype 1, šiaurės vakarinėje dalyje, ankstesnis jo savininkas A. G., ignoruodamas esamus įrengtus vandens drenažo inžinierinius tinklus, išsikasė apie 5,66 arų ploto vandens telkinį, kurio vandens paviršius ženkliai skiriasi (yra didesniame aukštyje), negu ginčo vandens telkinio (kūdros) vandens paviršiaus aukštis.
17. Ieškovai taip pat nenurodo jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad pagal ankstesnių savininkų susitarimą nuo 2008 metų rudens Žemės sklype 2 ir Žemės sklype 1 esamo melioracijos griovio vietoje iškasus ginčo vandens telkinį, t. y. kūdrą, tokia padėtis iš esmės pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus.
18. Nuo pat vandens telkinio iškasimo momento, t. y. nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., Žemės sklypo 1 teritorijoje skaičiuotinas dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė 2018 m rugpjūčio 1 d.. Ieškovai ieškinį teisme pareiškė praleidę ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismo posėdžio metu atsakovas (jo atstovas) prašė teismo ieškinį atmesti, palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad duomenys byloje, kurių ieškovai nepaneigė, patvirtinta, kad buvę žemės sklypų savininkai kartu susitarė iškasti melioracijos griovyje tvenkinį, tas ir buvo padaryta.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
20. 2017 m. rugsėjo 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovai iš A. G. įsigijo Žemės sklypą 1.
21. 2008 m. rugsėjo 3 d. tuometinio Žemės sklypo 1 savininko P. A. užsakymu buvo atlikti Žemės sklypo 1 kadastriniai matavimai. Juos (matavimus) atliekant taip pat dalyvavo gretimo žemės sklypo savininkės J. M. sūnus K. M. (atsakovas) – 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „Georanga“ Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte yra atsakovo, kaip dalyvavusio asmens, parašas.
22. 2008 m. rugsėjo 10 d. UAB „Georanga“ rengto Žemės sklypo 1 plano duomenimis, ieškovų Žemės sklypas 1 nuo taško 20 iki taško 1 ribojasi su atsakovo žemės sklypu, taip pat ir žemės sklypų ribose esančio melioracijos kanalo viduriu, jokie kiti vandens telkiniai minėtų žemės sklypų ribose nėra pažymėti.
23. 2012 m. gruodžio 10 d. Žemės sklypo 1 planas patvirtina, kad greta melioracijos griovio jau yra iškasta kūdra, didžiąja dalimi patenkanti į Žemės sklypą 1, bei taip pat, mažesne dalimi, patenkanti ir į Žemės sklypą 2.
24. 2018 m. birželio mėnesio UAB „Geonika“ vandens telkinio išpildomoji nuotrauka patvirtina, kad Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 riboje yra 420 kv. m. vandens telkinys, kurio dalis – 160 kv. m., yra Žemės sklype 1.
25. 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo metu atsakovui (Žemės sklypo 2 savininkui) buvo surašytas melioracijos valstybinės priežiūros patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikti reikalavimai iki 2018 m. liepos 18 d. pertvarkyti dirbtinį vandens telkinį taip, kad nebūtų pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai.
26. Nacionalinės žemės tarnybos atstovams 2018 m. birželio 14 d., atlikus iškasto tvenkinio, esančio Žemės sklype 1, patikrinimą vietoje, buvo surašytas 2018 m. birželio 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu užfiksuota, kad užimta apie 160 kv. m. ieškovų Žemės sklypo 1. Užfiksuotas pažeidimas, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje – savavališkas žemės užėmimas, naudojimas ir vengimas grąžinti.
27. 2018 m. birželio 22 d. atsakovui (Žemės sklypo 2 savininkui) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 348 straipsnyje – melioracijos sistemų ir statinių naikinimas arba gadinimas melioruotoje žemėje.
28. Remiantis 2018 m. birželio 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, atliktas administracinio nusižengimo tyrimas ir surašytas 2019 m. sausio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Administracinis nurodymas buvo įvykdytas.
Žemesnės instancijos teismas
29. 2019 m. liepos 4 d., Nacionalinei žemės tarnybai atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, buvo surašytas 2019 m. liepos 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir nustatyta, kad Žemės sklypo 1 dalis vis dar užimta dirbtinio vandens telkinio, pažeidimas nepašalintas.
30. Elektrėnų savivaldybės administracija 2020 m. birželio 26 d. raštu informavo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2020 m. nėra išdavusi jokių sutikimų, leidimų, nederino schemų ar projektų dėl dirbtinių vandens telkinių įrengimo Žemės sklype 1 ir Žemės sklype 2. Taip pat pažymėjo, kad neturi duomenų apie tai, jog būtų įvykdytas reikalavimas iki 2018 m. liepos 18 d. pertvarkyti dirbtinį vandens telkinį taip, kad nebūtų pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai, nes atsakovas nesikreipė dėl dirbtinio vandens telkinio melioruotoje žemėje įrengimo vietos suderinimo.
31. Teismo posėdyje liudytoja apklausta buvusi Žemės sklypo 1 savininkė A. K. paaiškino, kad Žemės sklype 1, be jos vyro iškasto tvenkinio, taip pat buvo tvenkinys, iškastas atsakovo, ji žinojo (jai buvo sakęs jos buvęs sutuoktinis), kad minėtas atsakovo iškastas tvenkinys patenka į jiems priklausančio Žemės sklypo 1 ribas (teismo posėdžio garso įrašas nuo 21:44 minutės iki 22:02 minutės), jiems įsigyjant Žemės sklypą 1, minėtas tvenkinys jau buvo iškastas.
32. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas buvęs Žemės sklypo 1 savininkas A. G. paaiškino, kad Žemės sklypą 1 įsigijo 2008 – 2009 metais, pasidarė geodezinius matavimus, jokių tvenkinių jų sklype nebuvo, statybas Žemės sklype 1 pradėjo 2008 m. pabaigoje – 2009 metais. Vėliau atsakovas nuo melioracijos griovio į jų Žemės sklypo 1 pusę (2009 – 2011 m.) iškasė tvenkinį. Vėliau, kai jie savo Žemės sklype 1 nusprendė išsikasti tvenkinį, tą tvenkinį, kuris buvo iškastas į jų Žemės sklypo 1 pusę, jie užstumdė, užkasė (2015 – 2016 m.), panaudodami žemes iš naujai kasamo tvenkinio, paliko tik sankasą (melioracijos griovys buvo atstatytas pagal tai, kaip buvo 2008 m. pagal geodezinius matavimus). Kai jie perleido Žemės sklypą 1 ieškovams, žemėtvarka Žemės sklypą 1 buvo sutvarkiusi, jame nebuvo nei sankasų, nei tvenkinių, jų Žemės sklypo 1 pusėje buvo tik melioracijos griovys, be sankasų. Faktiškai jis su buvusia sutuoktine Žemės sklypą 1 valdė (tvarkė) nuo tada, kai P. A. (jo buvusios sutuoktinės senelis) atkūrė nuosavybės teises į tą sklypą, tik dokumentai buvo sutvarkyti – nuosavybės teisė į Žemės sklypą 1 perleista, vėliau (2012 m.). Susitarimo dėl tvenkinio (bendro) iškasimo tarp ankstesnių savininkų negalėjo būti, nes būtent jie, o ne P. A., faktiškai valdė Žemės sklypą 1.
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad 2008 metais (minėtų metų vasarą – rudenį) susitarė, kad jam iškastų nuo melioracijos griovio į jo pusę tvenkinį, jį pagilino ir patraukė į savo pusę, jo padarytas melioracijos griovio prailginimas yra ir šiuo metu, anksčiau jis buvo mažesnis, tvenkinį dar praplatino 2017 metais (rudenį). Nurodė, kad nei ieškovai, nei ankstesni gretimo žemės sklypo savininkai, jokių veiksmų su melioracijos grioviu į savo pusę nedarė (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:18:00 minutės).
34. Apibendrinant aptartus faktinius duomenis, darytina išvada, kad jie patvirtina ieškovų šioje byloje įrodinėjamas aplinkybes: 1) ieškovams priklausančio Žemės sklypo 1 dalyje, besiribojančioje su Žemės sklypu 2, yra iškastas 160 kv. m. vandens telkinys (pastarąją aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nėra); 2) šį tvenkinį iškasė būtent atsakovas – pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2008 ir 2017 metais atliko tvenkinio (melioracijos griovio praplatinimo darbus), taip pat nurodė, kad nei ieškovai, nei ankstesni Žemės sklypo 1 savininkai, jokių veiksmų minėtame melioracijos griovyje neatliko, t. y. jo nekasė ir neplatino; atitinkami pažeidimai yra fiksuoti aptartuose patikrinimo aktuose, atsakovas už atliktus veiksmus buvo nubaustas administracines tvarka, tačiau jam skirtų nuobaudų neginčijo, pats patvirtino, kad jas sumokėjo. Aptartąsias aplinkybes papildomai patvirtina ir toliau šiame sprendime nurodomi motyvai.
Dėl negatorinio ieškinio
35. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Nuosavybės teisės tęstinio pažeidimo faktui konstatuoti neturi teisinės reikšmės žemės sklypų savininkų pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).
Motyvuojamoji dalis
36. Byloje nustatyta, kad ieškovai yra Žemės sklypo 1 savininkai, atsakovas Žemės sklypo 1 dalyje yra iškasęs 160 kv. m. tvenkinį, dėl ko ieškovai negali tinkamai naudotis jiems priklausančiu Žemės sklypu 1, atitinkama jo dalimi, negali pastatyti teisėtos tvoros ir faktiškai atriboti savo Žemės sklypo 1 nuo atsakovui priklausančio žemės sklypo. Šiais veiksmais atsakovas apribojo ieškovų galimybes naudotis jiems priklausančio Žemės sklypo 1 dalimi. Tokia situacija atitinka CK 4.98 straipsnyje nustatytas sąlygas, kai savininko teisės ginamos nuo nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, savininkui pareiškus negatorinį ieškinį dėl jo teisės pažeidimų pašalinimo.
37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus jų visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios, todėl turi būti nustatinėjamos, tačiau tokiais atvejais turi būti reiškiamas reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
38. Nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiama reikalavimo nustatyti gretutinių, šalims priklausančių žemės sklypų, ribą. Byloje nustatyta, kad tvenkinio dalis, atsakovo iškasta praplatinus melioracijos griovį, esantį tiek ieškovų, tiek atsakovo žemės sklypuose, yra ieškovams priklausančio Žemės sklypo 1 pusėje. Šioje byloje nėra ginčo dėl šalims priklausančių žemės sklypų ribų, taip pat nustatyta, kad ieškovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalyje yra dalis tvenkinio, atsakovo iškasto praplatinus melioracijos griovį, o tai teikia pagrindą spręsti dėl ieškovų, kaip savininkų, teisių pažeidimo (CK 4.98 straipsnis, CPK 353 straipsnio 1 dalis), t. y. dėl jų Žemės sklype 1 esančios tvenkinio pašalinimo.
39. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, savo atsikirtimus byloje iš esmės grindžia buvusio Žemės sklypo 1 savininko P. A. (dabartiniai savininkai – ieškovai) ir buvusios Žemės sklypo 2 savininkės J. M. žodiniu susitarimu iškasti tvenkinį, melioracijos griovio vietoje (jį praplatinant). Tačiau bylos įrodymų visuma tokio susitarimo buvimo nepatvirtina, juo labiau bylos duomenimis nėra patvirtinta tokio susitarimo, jeigu jis ir buvo sudarytas, apimtis. Teismo vertinimu, atsakovas, savo atsikirtimus į ieškinį grįsdamas buvusių žemės sklypų savininkų susitarimu, kuris (jo buvimas) bylos duomenimis nėra patvirtintas, be pagrindo siekia įgyti tas teises, kurios jam nebuvo suteiktos. Pastarosios teismo išvados pagrįstinos toliau šiame sprendime nurodomų motyvų pagrindu.
40. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
41. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas, kaip ir ieškovas, yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, atsakovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs atsakovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Atsakovo parodymai (paaiškinimai, teikti tiek žodžiu, tiek raštu) pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami.
42. Šiame kontekste vertindamas atsakovo atsikirtimus, susijusius su buvusiu sudarytu ankstesnių žemės savininkų susitarimu dėl tvenkinio kasimo, teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į atsakovo pozicijos nenuoseklumą byloje. Pažymėtina, kad atsakovas byloje teikė du atsiliepimus į ieškinį. Pirminiame atsakovo atsiliepime į ieškinį atsakovas nesirėmė pastarąja aplinkybe dėl atitinkamo susitarimo buvimo, tokio susitarimo apskritai neminėjo. Dar daugiau, atsakovas, teikdamas teismui pirminį atsiliepimą į ieškinį, iš esmės neginčijo ieškinyje išdėstytų aplinkybių, susijusių su tvenkinio iškasimu. Atsakovas pirminiame atsiliepime į ieškinį pripažino, kad praplėtė melioracijos kanalo (griovio) dalį į savo žemės sklypo pusę, tik laikėsi pozicijos, kad į ieškovų žemės sklypo ribas melioracijos kanalas (griovys) galėjo patekti, kadangi jam priklausančiame žemės sklype yra atlikti tik preliminarūs matavimai, t. y. savo atsikirtimus byloje siejo išimtinai su galbūt netiksliais matavimais jo žemės sklype.
43. Atkreiptinas dėmesys, kad ir teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus atsakovas nurodė, jog melioracijos griovį praplatino (pirmąjį kartą), gavęs buvusio Žemės sklypo 1 savininko P. A. sutikimą, tačiau, kad buvo bendras P. A. ir buvusios Žemės sklypo 2 savininkės J. M. susitarimas kasti tvenkinį nepatvirtino. Pastarąsias aplinkybes byloje nurodė (įrodinėjo) tik atsakovo atstovas.
44. Antra, byloje atsakovo prašymu kviestas ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. G. paaiškino, kad jokio susitarimo dėl bendro tvenkinio kasimo tarp buvusių žemės sklypų savininkų, o taip pat ir atitinkamo buvusio Žemės sklypo 1 savininko leidimo kasti tvenkinį, nebuvo. Minėtas liudytojas taip pat nurodė, kad faktiškai būtent jis ir jo buvusi sutuoktinė, o ne P. A., nuo 2008 metų valdė Žemės sklypą 1 – jie jokio susitarimo dėl tvenkinio kasimo nesudarė, leidimo atitinkamam tvenkiniui kasti taip pat nesuteikė.
45. Galiausiai, teismas neturi pagrindo pritarti ir atsakovo (jo atstovo) teiginiams, kad atitinkamą bendrą susitarimą tarp buvusių žemės sklypų savininkų – melioracijos griovio vietoje kasti tvenkinį, patvirtina 2012 m. žemės sklypo planas, kuriame yra užfiksuotas sklype esantis tvenkinys. Pažymėtina, kad bet kokiam susitarimui sudaryti yra būtina aiškiai išreikšta šalių valia. Nors šalių valia gali būti išreiškiama įvairiomis formomis, tačiau, kad ir kokia bebūtų valios išraiškos forma, pagal ją turi egzistuoti galimybė nustatyti, koks susitarimas ir kokiomis sąlygomis buvo sudarytas. A. Ž. sklypo 1 savininko pasirašymas 2012 m. Žemės sklypo 1 plane turi aiškiai apibrėžtą paskirtį ir pats savaime negali būti traktuojamas kaip juridinis faktas, patvirtinantis pasirašiusiojo valią sudaryti kokio nors pobūdžio susitarimą.
46. Ieškovai šiuo atveju neabejotinai turi teisę reikšti negatorinį ieškinį, reikalaudami atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, kadangi Žemės sklypo 1 savininko (savininkų) subjektinės nuosavybės teisės pažeidimas buvo tiek iki tol, kol ieškovai įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypą 1, tiek ir ieškovams įgijus šią teisę bei tebesitęsia iki šiol (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020). Tai, kad ankstesni Žemės sklypo 1 savininkai negynė savo pažeistų teisių, arba jas gynė kitomis priemonėmis, nei tai daro ieškovai, niekaip neapriboja ieškovų teisių ginti jų pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka kreipiantis į teismą. Tokios teismo išvados pagrįstinos, be kita ko, ir tuo, kad pažeidimas buvo papildomai padarytas, kaip nurodė pats atsakovas, 2017 m. rudenį, t. y. ieškovams jau tapus Žemės sklypo 1 savininkais. Papildomai pažymėtina, kad byloje liudytoju apklaustas buvęs Žemės sklypo 1 savininkas A. G. paaiškino aplinkybes, lėmusias jo elgesį nereikšti atsakovui pretenzijų dėl jo žemės sklypo dalyje iškasto tvenkinio – tuometiniai Žemės sklypo 1 savininkai, kai buvo iškastas tvenkinys Žemės sklype 1, statė namą, visą savo dėmesį buvo sutelkę jo statyboms.
47. Teismo vertinimu, atsakovas byloje neįrodė (nors tokių aplinkybių įrodinėjimo našta (pareiga) teko būtent jam), kad jo elgesys, ieškovams priklausančio Žemės sklypo 1 dalyje iškasant 160 kv. m. vandens telkinį, atitiko teisės aktų reikalavimus, kad jis, ieškovų Žemės sklypo 1 dalyje iškasdamas 160 kv. m. tvenkinį, elgėsi teisėtai.
48. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
49. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimais ieškovai siekia atkurti padėtį iki jų teisės pažeidimo. Ieškovų pasirinktas reikalaujamas pažeistų teisių gynimo būdas, įpareigojant atsakovą užkasti ieškovų Žemės sklype 1 iškastą (160 kv. m) dirbtinį vandens telkinį, atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Teismo vertinimu, iki ieškovų subjektinės teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas, įpareigojant atsakovą užkasti ieškovų Žemės sklype 1 iškastą (160 kv. m.) dirbtinį vandens telkinį, šiuo atveju yra įmanomas, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
50. Remiantis CPK 273 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.
Dėl ieškinio senaties termino
51. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
52. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai, kol jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje yra atsakovo iškastas tvenkinys (jo dalis), šia žemės sklypo dalimi negali naudotis pagal paskirtį, ieškovų teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, t. y. kiekvieną dieną, kol jų žemės sklypo dalyje yra neteisėtai atsakovo iškastas tvenkinys. Taigi, ieškovai ieškinio senaties termino nėra praleidę, o atitinkami atsakovo argumentai, susiję su ieškinio senaties taikymu ieškovų ieškinio reikalavimams, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
54. Ieškovai, teikdami ieškinį teismui, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (2019 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymas); taip pat pateikė įrodymus apie turėtas viso 850 Eur advokato (advokato padėjėjo) teisinės pagalbos išlaidas – 2019 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymą 550 Eur sumai, 2020 m. birželio 12 d. sąskaitos išrašą, patvirtinantį 300 Eur sumos sumokėjimą (už atstovo pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, rašytinių paaiškinimų parengimą, papildomų dokumentų analizę ir pateikimą).
55. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato (advokato padėjėjo) teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Ieškovų ieškinį tenkinus visiškai, ieškovams iš atsakovo priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos – 925 Eur (75 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas ir 850 Eur teisinės pagalbos išlaidų).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai – įpareigoti atsakovą K. M. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis savavališkai žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iškastą (160 kv. m.) dirbtinį vandens telkinį, esantį (duomenys neskelbtini), užkasti; šio įpareigojimo atsakovui K. M. teismo nustatytu terminu neįvykdžius – suteikti teisę ieškovams A. M. ir S. I. (S. I.), pasitelkiant trečiuosius asmenis, (160 kv. m.) dirbtinį vandens telkinį, esantį (duomenys neskelbtini), užkasti, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo K. M..
Priteisti iš atsakovo K. M. ieškovų A. M. ir S. I. (S. I.) naudai 925 Eur (devynis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.