Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų administracijos, atstovui Kęstučiui Liaudanskui, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. K., pareiškėjui V. S. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta ( II t., b.l. 160), byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Tretysis suinteresuotas asmuo G. K. prašo skundą atmesti. Nurodė, jog 2007m. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko nuo 2005-02-21 d. iki 2005-03-31 d. Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyboje V. S. teiktų vidaus ligų profilio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės kontrolę ir padarė išvadą, kad V. S. Sveikatos priežiūros tarnyboje teiktos vidaus ligų profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo prieinamos ir tinkamos. Tuberkuliozė plinta oro lašeliniu būdu, todėl ja užsikrėsti galima visose žmonių susibūrimo vietose. Tokią retą ligą kaip stuburo tuberkuliozė diagnozuoti pataisos namuose pirminėje stadijoje buvo neįmanoma, todėl nuteistasis ir buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę diagnozės patikslinimui ir ten ši liga buvo diagnozuota ne iš karto. Ligos neparodė nei atliktos rentgeno nuotraukos, nei vienoje iš Vilniaus miesto ligoninių atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Tik nepraeinant skausmams, atliktas magnetinio rezonanso tyrimas padėjo nustatyti ligos diagnozę. Nurodė, jog pareiškėjo kaltinamas yra nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašomą priteisti 200 000 Lt neturtinę žalą kildina iš Marijampolės Pataisos namų administracijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kurie, jo manymu, pasireiškė tuo, kad buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, maitinamas blogos kokybės maistu, netinkamai gydomas (vaistai skiriami ne nuo tos ligos, ligos diagnozė nustatyta pavėluotai, todėl susirgo sunkia nepagydoma liga –kaulų tuberkulioze).

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246 - 6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo)), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų - neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir, kad, būtent, dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) CK 6.271 straipsnio prasme reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Minėto įstatymo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246 - 6.250 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. nuo 2003 04 24 atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose ( II t., b.l. 145).

2005-02-21 V. S. kreipėsi į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus ligų gydytoją S. S., gydytojai nurodė, jog prieš dvi savaitės krito ir susimušė kryžmens – juosmens sritį. V. S. buvo diagnozuota liumbalgija ir paskirtas priešskausminis ir priešuždegiminis gydymas, nurodyta atlikti stuburo juosmens – kryžmens srities rentgenogramą. V. S. pasirašė sutikimą, kad būtų atliekamas stuburo radiologinis ištyrimas (II t., b.l.25 ), tą pačią dieną buvo atliktas minėtas tyrimas. 2005-02-21 Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoja radiologė A. L. įvertino rentgenogramą Nr. 87 ir Asmens sveikatos istorijoje pažymėjo išvadą - palyginta fiziologinė lordozė, tarpslanksteliniai tarpai vienodi. 2005-02-22, įvertinusi rentgenologinio tyrimo rezultatus, gydytoja S. S. nurodė tą pačią lumbalgijos diagnozę ir koregavo gydymą, papildomai paskirdama priešdegiminių vaistų. 2005-03-04 V. S. nustatyta tvarka užsiregistravo nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnale priėmimui pas vidaus ligų gydytoją, tačiau į priėmimą neatvyko. 2005 03 15 V. S. kreipėsi į vidaus ligų gydytoją S. S. dėl strėnų skausmo, plintančio į kairę koją. Gydytoja S. S. apžiūrėjo pacientą ir Asmens sveikatos istorijoje įrašė, kad nustatė teigiamą Lasego simptomą kairėje, nurodė tą pačią diagnozę - lumbalgija bei paskyrė gydymui Felorano tepalą ir Ksantinolio nikotinato tabletes, 2005-03-15 V. S. kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką bendros praktikos gydytoją G. K., kuris Asmens sveikatos istorijoje pažymėjo, kad palpuojant juosmens-kryžmens srityje skausmingumo nebuvo, nustatė sėdmens nervo uždegimo bei neuralgijos diagnozę ir, nekeitęs gydytojos S. S. paskirto gydymo, nurodė atvykti pakartotinai konsultacijai. 2005-03-24 V. S. gydytojas G. K. apžiūrėjo pakartotinai ir nurodė planine tvarka perkelti V. S. diagnozės patikslinimui ir tolesniam gydymui į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2005-03-31 V. S. buvo stacionarizuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, 2005-05-30 buvo diagnozuotas kairės pusės tuberkuliozinis kryžmeninio klubo sąnario uždegimas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai ( II t., b.l. 6-45).

V. S. 2005 08 09 kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas iškelti baudžiamąją bylą dėl aplaidaus gydymo.

2007 08 13 Nr. 18-23/1 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-490-05 buvo nutrauktas ( baudžiamoji byla, b.l. 78).

Minėtoje byloje 2005 m. spalio 13 d. buvo paskirtas medicininis auditas, kurį buvo pavesta atlikti Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Valstybinio medicininio audito inspekcija prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos atlikusi V. S. sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę konstatavo, jog 2005-02-21-2005-03-31 Sveikatos priežiūros tarnyboje teiktos vidaus ligų profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo prieinamos ir tinkamos ( I t., b.l. 13-15). Minėtoje baudžiamojoje byloje M.Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. EKG 37/07(02) nurodyta, jog diagnozė pataisos namuose buvo nustatyta teisingai ir pagal galimybes laiku. Tuberkuliozinio proceso kryžkaulyje-klubikaulyje pradžios nustatyti negalima, nes pradžioje nebūna jokių subjektyvių simptomų. Pradėjus skųstis skausmais, V. S. buvo pradėtas priešuždegiminis, priešskausminis gydymas ir skausmo priežasčiai nustatyti pervežtas į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Gydymo instrukcijos pažeistos nebuvo, šią išvadą pasirašė trys teismo ekspertai (baudžiamoji byla, Nr.b.l. 74-75). Teismui nekyla abejonių dėl šių įrodymų patikimumo, nes jie pateikti kompetentingų turinčių specialių žinių ir kvalifikacijos institucijų specialistų.

Minėti įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos medikų bei jo vadovo G. K. netinkamo gydymo.

gali būti gydomi arba jiems teikiama kokia kita sveikatos priežiūra ar slauga, tik kai yra jų sutikimas. Analogiška nuostata įtvirtinta CK 6.729 str.

V. S. rašytinis sutikimas medicininiuose dokumentuose patvirtina, jog pareiškėjas sutiko, kad būtų atliktas stuburo radiologinis ištyrimas ( II t., b.l. 25). Pareiškėjas savo iniciatyva kreipėsi į įkalinimo įstaigos gydytojus ir nors nėra duomenų apie jo duotą sutikimą dėl kitų sveikatos priežiūros paslaugų įkalinimo įstaigoje, tačiau jokių prievartinio pobūdžio veiksmų dėl gydymo jo atžvilgiu nenustatyta, todėl šie pažeidimai nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui, juolab, kad byloje nustatyta, jog teiktos paslaugos buvo prieinamos ir tinkamos.

Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose buvo įrašytas į narkotikus vartojančių asmenų įskaitą ir atlikinėjo bausmę asmenų, turinčių žalingų įpročių būryje, medicininiuose dokumentuose yra 2002 12 03 įrašas apie tai, jog apie 10 metų iki tol vartojo narkotikus ( II t ., b.l. 16).

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog susirgimą liga įtakojo įkalinimo sąlygos, jo teigimu, blogos kokybės maistas, pastovi drėgmė, džiovyklų, ventiliacijos nebuvimas.

2004 m. rugpjūčio 12 d. Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveikatai situacijų centras, atlikęs patikrinimą dėl įkalintų asmenų maitinimo sąlygų, nustatė, jog nuteistieji Marijampolės pataisos namuose maitinami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo" ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2002m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 180 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ nustatytų reikalavimų. Nemokamas maitinimas buvo organizuotas tris kartus per parą pagal patvirtintą dirbantiems vyrams mitybos normą. Mėnesio valgiaraščiai, suderinti asmens sveikatos priežiūros tarnybos, patvirtinti direktoriaus, iškabinti valgykloje. Tikrinimo metu Marijampolės pataisos namuose dirbančiųjų ir nedirbančiųjų vyrų mitybos normos pažeidimų nenustatyta ( II t., b. l. 61).

2004 08 10 Ekstremalių sveikatai situacijų centro Visuomenės sveikatos patikrinimo akte Nr. 99 nurodyta, jog maisto higienos reikalavimų pažeidimų nenustatyta ( II t., b.l. 62).

2005 m. vasario 14 d. Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveikatai situacijų centro rašte Nr. 02-739 nurodyta, jog tikrinimo metu Marijampolės pataisos namuose nedirbančių vyrų mitybos normos pažeidimų nenustatyta, maisto produktų kiekiai atitinka išlaidų važtaraštyje ir valgiaraštyje nurodytiems kiekiams, patiekto maisto savybės geros, pagamintų patiekalų išdavimo sąlygų ir terminų prisilaikoma ( II t., b.l. 63-64).

Nustatyta, jog pareiškėjas bausmę atliko pataisos namų 13-ajame būryje, patalpoje, registro duomenimis, pažymėtoje 1-11. Objektyvių duomenų apie higienos normų, reglamentuotų LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 1999 10 22 Nr. 461 “Dėl Lietuvos higienos normos HN76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, Eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, reikalavimų pažeidimų minėtoje patalpoje nenustatyta. Pareiškėjo laikymo įkalinimo įstaigoje metu šios patalpos plotis buvo 76.51 kv.m., joje 7 langai (į šiaurės ir rytų pusę), tai patvirtina VĮ Registro 2003 m. duomenys ( II t., b.l. 92), tuo metu joje buvo laikomi 22-23 žmonės. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog minėtoje patalpoje buvo radiatoriai ( II t., b.l. 100), jo iniciatyva iškviestas liudytojas A. C. patvirtino, jog radiatoriai žiemą buvo šildomi ( II t., b.l. 103).

2004 08 10 Visuomenės sveikatos saugos patikrinimo akte nurodyta, jog gyvenamuosiuose korpusuose reikalingas einamasis patalpų remontas ( II t., b.l. 62).

Daugiau kompetentingų institucijų tikrinimo duomenų dėl nuteistųjų laikymo Marijampolės pataisos namuose sąlygų ( tame tarpe ir dėl 1-11 patalpos) pareiškėjo bausmės atlikimo laikotarpiu neišlikę.

Marijampolės pataisos namų administracija ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pataisos namų įkalinimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus, patalpos buvo nuolat remontuojamos, kiekviename būryje nuteistieji aprūpinami sulankstomomis džiovyklomis, pastatomomis pagalbinėse patalpose, be to, kiekvieno būrio kiemelyje buvo įrengtos stacionarios džiovyklos.Visos patalpos nuolat vėdinamos ir dezinfekuojamos. Šias aplinkybes patvirtina pateikti vėlesni kompetentingų institucijų tikrinimo duomenys ( II t., b.l. 65, 66-68, 69-72). Pareiškėjas įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis, teismui nepateikė.

Liudytojų O. Z. ir A. C. parodymus dėl įkalinimo sąlygų ( II t., b.l. 102-103) teismas vertina kritiškai, kaip suinteresuotų bylos baigtimi, nes jie kartu su pareiškėju atlikinėjo bausmę.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų, darytina išvada, jog pareiškėjas atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, jog tuberkuliozinis kryžmeninio klubo sąnario uždegimas atsirado dėl prastų įkalinimo sąlygų bei netinkamo gydymo neįrodė, todėl skundas kaip nepagrįstas atmestinas. Teismas konstatuoja, kad atsakovo veiksmuose nenustačius priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo), nėra ir pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei ir teisinio pagrindo reikalauti iš Lietuvos valstybės atlyginti jam 2000 000 Lt neturtinę žalą. Byloje nenustatyti LR Konstitucijos, tarptautinių teisės aktų pažeidimai.

Pažymėtina, jog byloje nepaneigti kitais įrodymais atsakovo ir trečiojo asmens nurodyti argumentai ir pateikti duomenys, kad susirgimas galėti atsirasti dėl paties pareiškėjo netinkamo gyvenimo būdo iki įkalinimo. Nuteistasis susirgo infekcine liga- tuberkulioze, kurios vystymuisi didelę įtaką turi organizmo imuninė sistema, kurią silpnina žalingi faktoriai, konkrečiu atveju, narkotikų vartojimas.

Skundas atmestinas ir kitu teisiniu pagrindu- dėl ieškinio senaties.

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog apie minėtą susirgimą sužinojo 2005 m. po ligos diagnozavimo ( b.l. II t., b.l 98).

Į teismą kreipėsi 2009 04 10, t.y. praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą ( CK 1.125 str. 8p.).

Teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas ( CK 1.131 str. 2d.).

Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Aplinkybė, jog pareiškėjas nusprendė kreiptis ne į teismą, o į prokuratūrą, tiesiogiai priklausė nuo jo paties valios ir apsisprendimo, todėl negali būti pripažinta svarbia. Kitos jo nurodytos aplinkybės, jog būdamas įkalinimo įstaigoje nesikreipė į teismą, nes bijojo įkalinimo įstaigos psichologinio spaudimo, nepavirtintos objektyviais įrodymais. Byloje nėra duomenų, jog jis per tą laiką sunkiai sirgo ir dėl šios priežasties bei dėl lėšų stygiaus negalėjo kreiptis į teismą. Minėtą aplinkybę paneigia jo kreipimasis 2005 09 13 į prokuratūrą. Pareiškėjas, esant sunkiai turtinei padėčiai, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę kreiptis dėl nemokamos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, todėl jo prašymas dėl ieškinio senaties termino netenkintinas.

Atsakovo prašymu taikytinas senaties terminas ir skundas atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1d. 1p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.