- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- AN2-189-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02212-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno miesto savivaldybės Administracijos (toliau – Institucija) direktoriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutarimo G. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės B. A. 2017 m. spalio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-19ANN-126235619-17 G. B. nubausta už tai, kad 2017 m. gegužės 2 d., 15.35 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini), Kaune, esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, užfiksuotas G. B. naudojamas automobilis ,,Porche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas ir laikomas kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 (mokama vieta) galiojimo zonoje, pažeidžiant vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką – mokant už automobilio parkavimą per mobiliojo ryšio operatorių – išsiųstas SMS pranešimas pasitraukus nuo transporto priemonės ir nesulaukus mobiliojo ryšio operatoriaus pranešimo apie atliktą mokėjimą. Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 418 straipsnio 1 dalį G. B. paskirta 30 eurų bauda.Kauno apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinę bylą dėl nusižengimo, numatyto ANK 418 straipsnio 1 dalyje, G. B. atžvilgiu nutraukė. Teismas pripažino, kad faktiškai pažeidimas buvo padarytas, nes asmuo už automobilio stovėjimą sumokėjo nuo jo pasitraukęs, tačiau įvertino tai, kad G. B. veiksmais žala savivaldybės biudžetui nebuvo padaryta, kad mokėjimas buvo atliktas po keturių minučių nuo automobilio pastatymo aikštelėje ir nenustatyta G. B. tyčia išvengti vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad G. B. veiksmuose yra visi ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą, kuriuo G. B. pripažinta kalta padariusi ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir nubausta pinigine bauda.
Šalies argumentai
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad šioje byloje teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių. Administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad yra padarytas administracinis nusižengimas, G. B. kalta jo padarymu, todėl pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, jos veika atitinka ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį ir kvalifikuojama kaip Nuostatų 18 punkto pažeidimas. Administracinio nusižengimo sudėtis įrodyta įstatymų nustatyta tvarka surinktais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis. Skunde teigiama, kad teismas neišsamiai ištyrė visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, neobjektyviai ir vienašališkai rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn patrauktosios paaiškinimais, nes ji savo pozicijos nuosekliai laikėsi, tačiau visiškai neatsižvelgė į kitus byloje nustatytus duomenis, patikimais nelaikė liudytoju apklausto R. E. parodymų, kuris nurodė kitokias nei G. B. aplinkybes. Skunde taip pat teigiama, kad konfliktai su G. B. vyksta dėl to, kad ji gudrauja, nemoka už automobilio parkavimą, tik pamačius per langus kontrolierius susimoka už automobilio parkavimą. Teismo teigimu, G. B. mokėjimas buvo atliktas po keturių minučių nuo automobilio pastatymo aikštelėje, tačiau tokia teismo išvada, padaryta subjektyviai remiantis vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktosios aiškinimu ir visiškai ignoruojant prieštaraujančius rinkliavos kontrolieriaus parodymus, kad 15.20 val. automobilis jau stovėjo ir už jo stovėjimą sumokėta nebuvo. Ginčijamu teismo nutarimu sudaromos sąlygos asmenims piktnaudžiauti ir nepaisyti rinkliavos mokėjimo tvarkos taisyklių reikalavimų bei išvengti rinkliavos mokėjimo.
3.2. Apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė įrodinėjimo taisykles, padarė klaidingas įstatymu nepagrįstas išvadas, kad G. B. veiksmais savivaldybės biudžetui objektyviai žala nebuvo padaryta, mokėjimas buvo atliktas po keturių minučių nuo automobilio pastatymo aikštelėje ir nenustačius tyčios išvengti vietinės rinkliavos mokėjimo, ir todėl nutarė jos atžvilgiu priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Šiuo aspektu pirmos instancijos teismas klaidingai žalos nepadarymą vertino kaip atsakomybę šalinančią aplinkybę (ANK 591 straipsnis), kadangi įstatymų leidėjas ANK 418 straipsnyje nėra įtvirtinęs privalomos žalos padarymo sąlygos. Rinkliavos kontrolę atliekantiems pareigūnams, nustačius faktą, jog buvo pažeista Nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka, yra pakankamas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį kilti. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai paneigia teismo išvadą šioje byloje dėl pagrindo nebuvimo administracinei atsakomybei pagal ANK 418 straipsnį. Tokia išvada nepagrįsta teisės aktų nuostatomis, subjektyvaus pobūdžio ir prieštaraujanti byloje surinktų įrodymų visumai. Visa tai turėjo esminės įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, kuris turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
4. G. B. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Aukštesnysis teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo visas byloje nustatytas aplinkybes ir dėl jų motyvuotai pasisakė. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo, to neneigia ir pati G. B., kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jos automobilis buvo paliktas stovėti mokamoje automobilių stovėjimo vietoje (duomenys neskelbtini). Ji viso bylos tyrimo metu nuosekliai teigė, kad į šią automobilių stovėjimo aikštelę ji atvyko 15.35 val., pastačiusi automobilį nuėjo į savo ofisą (duomenys neskelbtini) ir po 4 minučių, t. y. 15.39 val., apmokėjo už automobilio stovėjimą siunčiant trumpąją žinutę. Šie jos parodymai atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes.
7.1. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamame nutarime išdėstyta nuomone, jog ANK 418 straipsnio 1 dalyje esančios normos dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus, todėl, taikant administracinę atsakomybę už šio ANK 418 straipsnio 1 dalyje nurodytą numatytą pažeidimą, visais atvejais būtina išsiaiškinti, kokius vietinės rinkliavos mokėjimo reglamentuojančius aktus pažeidė kaltininkas. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas reglamentuoja rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę, nustato, kad vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti <....>. Šią tvarką Kauno mieste reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. T-208 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų“ (toliau – Nuostatai). G. B., mokėdama už automobilio parkavimą per mobiliojo ryšio operatorių, pasitraukus nuo transporto priemonės ir nesulaukus mobiliojo ryšio operatoriaus patvirtinimo apie atliktą mokėjimą, kas, teismo vertinimu, pasitvirtino byloje surinktų duomenų visuma, pažeidė vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, kuri numatyta minėtų Nuostatų 18 punkte, t. y.: sumokant už transporto priemonės stovėjimą per mobiliojo ryšio operatorių, reikia išsiųsti mobiliojo ryšio operatoriaus nustatytos formos ir turinio trumpąja žinute, tiksliai nurodant transporto priemonės valstybinį numerį. Išsiuntęs žinutę, transporto priemonės valdytojas privalo palaukti, kol gaus mobiliojo ryšio operatoriaus pranešimą apie atliktą mokėjimą, ir tik tada pasitraukti nuo transporto priemonės.
7.2. Apeliantas skunde teigia, kad teismas, pripažindamas G. B. pažeidus Nuostatų 18 punkte nustatytą mokėjimo tvarką, kas akivaizdžiai įrodyta bylos duomenimis, nemotyvavo ir nepagrindė, kodėl tokia padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymio. Su tokiu teiginiu sutikti negalima. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino patį pažeidimo padarymo faktą, tačiau išvadą dėl pagrindo nutraukti G. B. administracinio nusižengimo teiseną, padarė įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat rėmėsi ir teismų praktika, kurioje pažymima, kad, spendžiant dėl tokio pobūdžio nusižengimų, svarbu atsižvelgti, ar asmens veiksmais savivaldybės biudžetui buvo padaryta žala, įvertinti pažeidimo subjektyviosios pusės požymius: asmens tyčią, darant pažeidimą ir jo siekiamą tikslą. (LAT nutartys bylose Nr. 2AT-10-2013, 2AT-13-2014). Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai ir teisingai nurodė, kad nors nustatyta, kad G. B. trumpąją žinutę už automobilio stovėjimą išsiuntė atsitraukusi nuo automobilio, tačiau objektyviai žala savivaldybės biudžetui nebuvo padalyta, nes G. B. vietinės rinkliavos mokestį už parkavimą sumokėjo tuoj pat po automobilio pastatymo aikštelėje, t. y. po keturių minučių vietinė rinkliava jau buvo įskaityta kaip sumokėta, kas neginčijamai patvirtina, kad mokėti šį vietinės rinkliavos mokestį ji nevengė.
7.3. Apeliacinio skundo teiginys, jog G. B. dažnai yra nesąžininga ir gudrauja, už automobilio parkavimą susimoka tik pamačiusi kontrolierius, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Teismui nebuvo objektyvaus pagrindo besąlygiškai tikėti kontrolieriaus R. E. parodymais, nes nurodytų aplinkybių jis nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis. R. E. teigė, kad jis į aikštelę atvyko 15.20 val. ir pradėjo tikrinti automobilius, G. B. automobilis jau stovėjo, tačiau lieka neaišku, jei automobilis iš tiesų aikštelėje stovėjo jau 15.20 val., kodėl kontrolierius automobilio neužfiksavo tarp 15.20 val. ir 15.35 val., ką padaryti turėjo visas galimybes, o kaip nustatyta byloje, G. B. automobilis buvo užfiksuotas tik 15.35 val., paties R. E. padaryta vienintele nuotrauka. Jau 15.36 val. jai buvo surašytas pranešimas Nr. 108669, o 15.39 val. jau buvo įskaitytas jos atliktas mokėjimas. Šiame kontekste teismas teisingai pažymėjo ir dar vieną svarbią aplinkybę, jog aikštelėje, kurioje buvo paliktas G. B. automobilis, nėra jokios informacijos apie tai, kokia tvarka turėtų būti atliekamas mokėjimas trumpąja žinute, todėl tai, kad ji, nors ir pasitraukusi nuo automobilio, tačiau nedelsiant SMS žinute atliko mokėjimą, taip pat patvirtina faktą, jog jokių vengimo išvengti privalomo mokesčio požymių jos veiksmuose nėra. Be to, ir G. B. į bylą pateikta TELIA mobiliojo ryšio išklotinė patvirtina, kad už automobilio parkavimą Kęstučio gatvėje ir K. D. g. 77, kieme, vietinę rinkliavą ji sumokėjo, visi mokėjimai buvo įskaityti, kas niekaip nepatvirtina Institucijos skunde nurodyto teiginio, jog G. B. yra piktybiška rinkliavų vengėja, o priešingai, patvirtina ją laiku ir tinkamai sumokant vietinę rinkliavą. Taigi, visos nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokesčio už parkavimą sumokėjimo trumpąja žinute, atsitraukus nuo automobilio, faktas neduoda pagrindo išvadai tokiais veiksmais G. B. turėjus tikslą išvengti vietinės rinkliavos mokėjimo ir padaryti žalą savivaldybės biudžetui, todėl apylinkės teismas teisingai G. B. veiksmuose nenustatė visų būtinų ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių.
8. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai Šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarimą ir Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.