- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-19
- Bylos Nr.
- 2-44-840/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. L. P., D. G., M. S., notarei V
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis, Aleksandras Kuznecovas, Joana Sarkelienė, Joana Šarkelienėir
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui A. K. ir jo atstovėms: pagal įgaliojimą Ž. P. bei advokatei Joanai Šarkelienei, suinteresuotam asmeniui V. L. P., suinteresuoto asmens D. G. atstovui advokatui Aleksandrui Kuznecovui ir suinteresuoto asmens M. S. atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Vagoniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. S., V. L. P., D. G., notarei V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, pagal suinteresuoto asmens M. S. priešpriešinį pareiškimą pareiškėjui A. K., suinteresuotiems asmenims V. L. P., D. G., notarei V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens D. G. priešpriešinį pareiškimą pareiškėjui A. K., suinteresuotiems asmenims V. L. P., M. S., notarei V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu suinteresuotiems asmenims V. L. P., D. G., M. S., notarei V. B., prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, t.y. A. K., priėmė motinos J. K. palikimą įstatymo nustatytu laiku, faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti. Šį juridinį faktą pareiškėjas prašo nustatyti tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (t. 1, b.l. 75-84).
Suinteresuotas asmuo M. S. pateikė priešpriešinį pareiškimą pareiškėjui A. K., suinteresuotiems asmenims V. L. P., D. G., notarei V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą ir pradėjo jį valdyti (t. 2, b.l. 3-5). Suinteresuotas asmuo D. G. pateikė priešpriešinį pareiškimą pareiškėjui A. K., suinteresuotiems asmenims V. L. P., M. S., notarei V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, prašydama teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą ir pradėjo jį valdyti (t. 2, b.l. 14-15).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K. patikslintą pareiškimą palaikė, su suinteresuotų asmenų M. S. ir D. G. priešpriešiniais pareiškimais nesutiko ir paaiškino, kad suinteresuotas asmuo V. L. P. yra jo sesuo, kita jo sesuo, suinteresuotų asmenų D. G. ir M. S. motina, yra mirusi. Jis daugiau kaip 20 metų gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais J. K. ir S. K. motinai J. K. priklausančiame name, dirbo žemę ir visus ūkio darbus, prižiūrėjo bites. Po motinos J. K. mirties (duomenys neskelbtini) liko namai, namų apyvokos daiktai ir asmeniniai motinos daiktai. Po motinos mirties namuose paliko gyventi jis ir jo tėvas S. K.. Tiek jis, tiek jo tėvas visais name esančiais daiktais naudojosi abu. Mokesčius už elektrą ir telefoną mokėjo jis. Taip pat jis dirbo žemę ir visus ūkio darbus, kadangi jo tėvas S. K. buvo senas ir ligotas, jam padėti dirbti ūkio darbus negalėjo. Tėvą, kuris mirė (duomenys neskelbtini), jis nuolat prižiūrėjo ir vežiodavo jį pas gydytojus. Į notarą jis nesikreipė, kadangi galvojo, jog po abiejų tėvų mirties namas liks jam. Tėvai jam taip pat minėjo, kad po jų mirties namas liks jam, kadangi jis juos abu prižiūri ir jais rūpinasi. Apie testamentą jis sužinojo tik po tėvo mirties, kadangi jam, atsisakant privalomosios palikimo dalies po motinos mirties, notarė jam sakė, kad nėra jokio testamento. Jei jis būtų žinojęs apie testamentą, privalomosios palikimo dalies po motinos mirties nebūtų atsisakęs, o šiuo atveju jis liko apgautas. Reikalavimo dėl testamento nuginčijimo jis nereiškia.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. K. atstovė pagal įgaliojimą Ž. P. patikslintą pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad ji yra J. K. ir S. K. anūkė. Ji taip pat juos prižiūrėjo, slaugė, vežiojo pas gydytojus. S. K. labai dažnai gulėdavo lovoje, neišeidavo į lauką, nes buvo labai ligotas: jį du kartus buvo ištikęs infarktas, sirgo tuberkulioze, plaučių uždegimu, vėžiu, kraujagyslių ligomis, suprastėjo rega. Ji negalėtų teigti, jog S. K. buvo neveiksnus ar psichiškai nesveikas. Po senelės J. K. mirties paliko namai ir ūkis, kur S. K. ir A. K. gyveno dviese, todėl A. K. ji padėdavo slaugyti ir rūpintis S. K.. A. K. po J. K. mirties perėmė visą senelės turtą ir juo naudojosi bei prižiūrėjo. Apie testamentą ji taip pat nieko nežinojo, jai tai buvo staigmena. Kadangi A. K. rūpinosi ir prižiūrėjo savo tėvus nuolat, todėl buvo sutarta, kad po jų mirties visas tėvų turtas pereis jam.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. K. atstovė advokatė Joana Šarkelienė patikslintą pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad pareiškėjas A. K. nuo 1990 m. gyveno kartu su tėvais J. K. ir S. K. bei vedė bendrą namų ūkį. Nors pareiškėjo tėvas S. K. testamentu paliko turtą suinteresuotiems asmenims D. G. ir M. S., tačiau, neišsprendus klausimo dėl pareiškėjo motinos J. K. palikto palikimo priėmimo, negalima vykdyti minėto testamento. Nei J. K. sutuoktinis S. K., nei jų vaikai A. K. ir V. L. P. po J. K. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Po J. K. mirties ją pergyvenęs sutuoktinis S. K. jos palikimo nepriėmė, kadangi jis sunkiai sirgo, jam buvo nustatytas specialiosios nuolatinės priežiūros poreikis. Po J. K. mirties jos visą palikimą perėmė kartu gyvenęs sūnus A. K., nes visą jos likusį turtą tvarkė ir prižiūrėjo kaip savo: rūpinosi bitėmis, remontavo namą, naudojosi namų apyvokos daiktais.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. L. P. dėl pareiškėjo A. K. prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaravo ir paaiškino, jog pareiškėjas A. K. yra jos brolis. Jis su tėvais toje sodyboje gyvena nuo 1990 m., todėl nuolat juos prižiūrėjo ir dirbo visus namų ir ūkio darbus. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini), todėl broliui pagelbėdavo ne nuolat, o kai galėdavo atvažiuoti iš (duomenys neskelbtini). Namas su ūkiniais pastatais priklausė jų motinai, bites prižiūrėdavo A. ir motina. Po motinos mirties namuose liko gyventi A. ir jų tėvas, kuris buvo labai pasiligojęs, kartu, tačiau visais namų ir ūkio darbais rūpinosi A.. A. taip pat visą laiką rūpinosi ligotu tėvu, jį prižiūrėjo ir slaugė. Po motinos mirties likusių jos daiktų niekas nedalino ir niekam nieko neatidavė, visus jos daiktus perėmė A.. Tėvas dėl ligos, prastos atminties ir silpnos sveikatos jos palikimo perimti negalėjo. Brolis į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nesuprato visų teisinių dalykų.
Suinteresuoto asmens M. S. atstovas advokato padėjėjas Mindaugas Vagonis priešpriešinį pareiškimą palaikė, su pareiškėjo A. K. patikslintu pareiškimu nesutiko ir paaiškino, kad po J. K. mirties 2009 m. visą jos palikimą priėmė jos sutuoktinis S. K. aktyviais veiksmais: mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, rūpinosi turtu ir jį prižiūrėjo, tvarkė namus, dirbo elementarius buities priežiūros darbus. Vien tai, kad pareiškėjas A. K. gyveno tėvų namuose, nesudaro pagrindo teigti, kad jis priėmė palikimą. Mano, jog egzistavo vaikų susitarimas, kad pareiškėjas A. K. turtą paveldėtų po abiejų tėvų mirties, todėl pareiškėjas A. K. sąmoningai nesikišo į palikimo reikalus ir jokių aktyvių veiksmų neatliko.
Suinteresuoto asmens D. G. atstovas advokatas Aleksandras Kuznecovas priešpriešinį pareiškimą palaikė, su pareiškėjo A. K. patikslintu pareiškimu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad tiek pareiškėjas A. K., tiek jo tėvas S. K., t.y. jie abu, priėmė palikimą po J. K. mirties. Pareiškėjas A. K., tikėdamasis priimti visą palikimą po abiejų tėvų mirties, po motinos mirties nerodė jokios iniciatyvos priimti jos palikimą, be to, jis net nesikreipė į notarą ir po tėvo S. K. mirties dėl palikimo priėmimo. Noras priimti palikimą atsirado tik tada, kai pareiškėjas A. K. sužinojo apie testamentą suinteresuotiems asmenims D. G. ir M. S.. S. K. ūkio neperėmė, nes ūkis priklausė A. K., tačiau S. K. A. K. duodavo pinigų maistui nupirkti ir mokesčiams sumokėti.
Suinteresuotas asmuo D. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai (t. 2, b.l. 141). Jos atstovo advokato Aleksandro Kuznecovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu suinteresuotos asmens D. G. dalyvavimu teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos CPK 51 str. 2 d.).
Suinteresuotas asmuo M. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (t. 2, b.l. 141). Jo atstovo advokato padėjėjo Mindaugo Vagonio atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu suinteresuoto asmens M. S. dalyvavimu teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos CPK 51 str. 2 d.).
Suinteresuotas asmuo notarė V. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai (t. 2, b.l. 142). Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 2, b.l. 144).
Pareiškėjo A. K. patikslintas pareiškimas suinteresuotiems asmenims M. S., V. L. P., D. G., notarei V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, suinteresuoto asmens M. S. priešpriešinis pareiškimas pareiškėjui A. K., suinteresuotiems asmenims V. L. P., D. G., notarei V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo ir suinteresuoto asmens D. G. priešpriešinis pareiškimas pareiškėjui A. K., suinteresuotiems asmenims V. L. P., M. S., notarei V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo tenkintini iš dalies.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. K. paaiškino, kad ji dirba laiškininke ir K. šeimą pažįsta dėl savo atliekamų darbo funkcijų. Dažniausiai pareiškėjas A. K. po tėvų mirties pas ją mokėdavo visus mokesčius, kadangi jo tėvas S. K. sunkiai sirgo, nuolat gulėdavo lovoje. Kada tiksliai jis susirgo, pasakyti negali, bet pamena, jog S. K. buvo pasiligojęs dar gyvai jo sutuoktinei J. K. beesant. Po mamos mirties ji vieną ar du kartus per mėnesį pas juos ateidavo į namus dėl mokesčių ir laikraščių prenumeratos ir matydavo, jog pareiškėjas A. K. rūpinosi visu ūkiu, nuolat dirbdavo, o jo tėvo S. K. niekada nematė lauke ar prie gyvulių, jis nuolat gulėjo lovoje.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Š. paaiškino, kad pareiškėjas A. K. yra jos kaimynas. Ji tame kaime gimė ir užaugo, pažinojo ir J., ir S., taip pat ir jų vaikus V. ir A.. Pareiškėjas A. K. nuolat gyveno tame kaime, prižiūrėjo savo tėvus, ūkį, bites, laikė gyvulius. Pareiškėjo tėvas S. K. buvo pasiligojęs dar iki savo sutuoktinės J. K. mirties, negalėjo nieko dirbti, tik sėdėdavo ir kūrendavo pečių. Matydavo, kaip pareiškėjas A. K. ir S. K. važiuodavo kartu į ligoninę. Ji niekada nematė vieno S. K. kur nors einant. Ji kartą per savaitę pas juos užeidavo, Stanislovui pamatuodavo kraujo spaudimą. Suinteresuotų asmenų D. G. ir M. S. pastaruoju metu ji sodyboje nematė. Pareiškėjo A. K. santykiai su tėvais visada buvo geri. Kas ir kaip pasidalino J. K. turtą po jos mirties ir apie testamentą, ji nieko nežino.
Teismo posėdžio metu liudytoja G. G. paaiškino, kad suinteresuotas asmuo D. G. yra jos marti, o J. K., S. K., A. K. ir V. L. P. yra jos marčios giminės. J. ir S. K. ji pažinojo, nes ji gyvena gretimame kaime, už 3 kilometrų. Kartais pas juo nuvažiuodavo, susiskambindavo su jais telefonu. Po J. K. mirties S. K. vaikščiojo, jo sveikata buvo pagerėjusi, telefonu atsiliepdavo jis. Galbūt S. K. ir sirgo, jam buvo darytos kelios operacijos, tačiau jis buvo sąmoningas. Bitės priklausė vaikams, tačiau šiuo metu bitės priklauso tik pareiškėjui A. K., kadangi jis atsiskaitė su D. už jai priklausančią avilių dalį. Kas ir kaip pasidalino J. K. turtą po jos mirties, ji nežino. Suinteresuotas asmuo D. G. jau 10 metų gyvena (duomenys neskelbtini), 2-3 kartus per metus grįžta į Lietuvą ir, kai buvo gyvas S. K., ji jį atsiveždavo į namus.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. S. paaiškino, jog ji dirbo lentpjūvėje pas S., todėl S., K. ir V. L. P. pažįsta. Kadangi ji turi arklį, todėl pareiškėjui A. K. padėdavo tvarkyti šieną, sodinti bulves, atveždavo jam kiaušinių. S. K. nieko nedarė, nuolat būdavo namie, į lauką neišeidavo, kadangi jis buvo neįgalus. Su S. K. kartu gyveno A. K., todėl jis juo ir rūpinosi. S. ir A. gražiai gyveno, abu sutarė. Apie J. K. ir A. K. turtą ji nieko nežino.
Teismo posėdžio liudytojas M. P. paaiškino, kad S. K. yra jo senelis. Jam tekdavo dažnai pas jį lankytis, kadangi reikėdavo padėti dirbti ūkio darbus, taip pat jį patį nuvežti pas gydytojus. A. rūpinosi visais namų ir ūkio darbais, prašydavo kitų žmonių pagalbos. Be to, jis pats padėdavo ir A. su bitėmis, paimdavo Stanislovo ir A. drabužius išskalbti. Po J. K. mirties senelio S. K. sveikata pablogėjo, daugiausia jis gulėjo lovoje, nes vaikščioti ir dirbti ūkio darbus kaime nebelabai galėjo. Senelį prižiūrėjo tiek A., kuris su juo gyveno, tiek kiti artimieji, kai tik galėdavo atvažiuoti į kaimą.
Teismo posėdžio liudytoja I. N. paaiškino, jog yra M. P. draugė, todėl K. pažįsta nuo 2006 m. Kartu su savo draugu M. P. ji dažnai važiuodavo pas jo senelį S. K. į svečius. Po J. K. mirties S. K. sveikata pablogėjo, todėl dažniau jį reikėdavo lankyti, vežti į ligoninę, kartais ir pas P. į namus. S. K. nuolat rūpinosi A. K., kadangi jie kartu gyveno. Ji nematė, kad S. K. būtų dirbęs kokius nors ūkio darbus kaime, kadangi jis buvo labai ligotas. Paskutiniu metu jis labai sunkiai vaikščiojo, galėjo tik sėdėti lauke ant suoliuko.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. M. paaiškino, kad ji yra šeimos gydytoja, o K. – jos pacientai. S. K. buvo psichiškai sveikas, nors jo sutuoktinės mirtis jį labai sukrėtė. S. K. buvo nustatytas specialios nuolatinės priežiūros poreikis, o ne slauga, kadangi jis apsirengti, pavalgyti ir vaikščioti galėjo pats. Pas ją, t.y. gydytoją, jis visą laiką ateidavo su sūnumi, niekada neateidavo vienas. Normalu, kad jis ateidavo su sūnumi, kadangi dėl savo amžiaus jam būtų sunku vienam susiorientuoti, kur eiti, kokius vaistus nusipirkti. Pas S. K. namuose ji niekada nebuvo.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. J. paaiškino, jog ji K. pažįsta, nes nuo 1985 m. yra suinteresuoto asmens D. G. draugė. Po J. K. mirties S. K. vaikščiojo ir galėjo save pats apsitarnauti. Kai D. grįždavo iš užsienio, ji ją parveždavo iš oro uosto, taip pat užsukdavo pasisvečiuoti ir pas jos tėvus – J. ir S. K.. Po J. mirties S. ji matė du kartus. Ar S. dirbo ūkio darbus, ji negali pasakyti, kadangi pas jį svečiuodavosi trumpai.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir nuo 1990-05-02 gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), D. K. (po sutuoktuvių – D.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir V. L. K. (po sutuoktuvių – P.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, o M. S., gim. (duomenys neskelbtini), seneliai – S. K. ir J. K. (t. 1, b.l. 10-13, 15, 18-24, 28, t. 2, b.l. 8). S. K. nuo 1980-09-30 ir J. K. nuo 1977-07-16 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 16-17, t. 2, b.l. 9, 18). S. K. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 16-17, 25-26).
S. K. nuosavybės teisės įregistruotos į Lietuvos Respublikoje esančius nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(t. 1, b.l. 139-143). Kaišiadorių rajono Žaslių apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde 1964-1970 m., 1971-1972 m. ir 1973-1985 m. Litviniškių k. ūkinėse knygose bei Kaišiadorių rajono Žaslių apylinkės Tarybos viršaičio dokumentų fonde 1986-1990 m. Litviniškių k. ūkinėje knygoje įrašytas S. K. ūkis, kuriam priklauso gyvenamasis namas ir tvartas (t. 1, b.l. 86). Pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos 1998-2002 m. ūkinę knygą Nr. 12 S. K. vardu iki jo mirties buvo įregistruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių statybos pradžios ir pabaigos metai, statinių statytojas ir statinių įsigijimo būdas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijai nežinomi (t. 1, b.l. 13-14, t. 2, b.l. 9). Pagal VĮ Registrų centras 2012-01-12 pažymą žemės sklype ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys nekilnojamieji daiktai – statiniai, bei daiktinės teisės į juos neįregistruotos (t. 1, b.l. 38, 139). S. K. nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. TEO LT, AB, išrašė 6 PVM sąskaitas-faktūras už telefono paslaugas (t. 1, b.l. 41-47, t. 2, b.l. 19). S. K. nuo 1996-03-26 iki 2011-08-08 buvo AB LESTO klientas, nuo 2001-02-01 iki 2011-09-10 – TEO LT, AB, klientas (t. 2, b.l. 10-11, 17). S. K. 2010-08-19 įgaliojimu, patvirtintu Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P., įgaliojo A. S. valdyti ir tvarkyti 24,6 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyti ūkinę veiklą ir atstovauti jam atitinkamose įstaigose (t. 2, b.l. 147). S. K. buvo ligotas, nuo 2010-01-28 iki 2012-01-31 jam buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (t. 1, b.l. 107-115, 117-121, t. 2, b.l. 62, 83-117). Pateiktuose pinigų priėmimo kvituose (t. 1, b.l. 49, 51, 53, 55, 57) neįmanoma aiškiai įskaityti, kam šie pinigų priėmimo kvitai išrašyti ir kas sumokėjo juose nurodytas pinigų sumas, todėl šie rašytiniai įrodymai byloje nevertintini.
J. K. vardu nuosavybės teisės į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos (t. 1, b.l. 139).
Pareiškėjui A. K. nuosavybės teisės įregistruotos į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Kaišiadorių rajono valdybos 1994-06-08 potvarkį Nr. 209-v, Kaišiadorių rajono valdybos 1994-07-14 sprendimą Nr. 813 ir K. apskrities viršininko 2005-05-17 įsakymą Nr. 02-04-4777 (t. 1, b.l. 30-36, 39-40). Pareiškėjas A. K. nuo 2004-06-08 yra įregistravęs ūkį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 89, 104-106). Mokesčius už 2011 m. rugpjūčio mėn. komunalines ir kitas paslaugas apmokėjo A. K. (t. 1, b.l. 54-55). 2011-09-02 A. K. ir TEO LT, AB, sudarė televizijos programų retransliavimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklu paslaugos užsakymą Nr. 28734718 (t. 1, b.l. 58). 2011-08-09 A. K. ir AB LESTO sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b.l. 59-65). Pareiškėjas A. K. yra iš dalies darbingas, turi vairuotojo pažymėjimą ir jo vardu registruotą transporto priemonę, yra atsakingas už S. K. kapavietės priežiūrą (t. 1, b.l. 90, 116, t. 2, b.l. 81-82).
2000-09-25 testamentu, patvirtintu Kaišiadorių 1-o notaro biuro notarės Reginos Ališauskienės, S. K. jam priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais ir pagalbinio ūkio pastatais bei 3 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), savo mirties atveju paliko vaikaitei D. G. (Kaišiadorių rajono 2-o notaro biuro bylos Nr. 82/2011 m. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo S. K. palikimą 13, 14-15 lapai). 2008-12-16 testamentu, patvirtintu Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B., S. K. jam priklausantį 24,6 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo mirties atveju paliko vaikaičiui M. S. (Kaišiadorių rajono 2-o notaro biuro bylos Nr. 82/2011 m. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo S. K. palikimą 11-12 lapai). Pagal notarės V. B. 2011-08-30 raštą Nr. 197 (t. 1, b.l. 99, Kaišiadorių rajono 2-o notaro biuro bylos Nr. 82/2011 m. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo S. K. palikimą 1-3, 5-7, 29, 34 lapai) Kaišiadorių raj. 2-ajame notaro biure nėra duomenų, jog po J. K. mirties jos sutuoktinis ar kiti įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą būtų priėmę palikimą, J. K. paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimai po S. K. mirties nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą palikimą priėmusiems įpėdiniams nėra išduoti. Kaišiadorių rajono 2-o notaro biuro notarė V. B. 2011-10-24 išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą M. S. į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)Kaišiadorių rajono 2-o notaro biuro bylos Nr. 82/2011 m. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo S. K. palikimą 58-59 lapai).
Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Subjektinės paveldėjimo teisės atsiradimas dar nereiškia, kad įpėdinis perėmė palikėjo teises ir pareigas. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), ši jų laisvė gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu. Turintis teisę paveldėti asmuo gali šią teisę įgyvendinti priimdamas palikimą; tam, kad įgytų palikimą įstatymo nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str.). Turintis teisę paveldėti asmuo gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.60 str.). Įpėdinis yra laisvas spręsti, priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau kartu jo laisvė disponuoti paveldėjimo teise įstatymo yra ribojama: kadangi paveldėjimas yra universalus palikėjo teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams, tai įpėdinis turi priimti visą palikimą arba viso palikimo atsisakyti. Negalima priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga arba išlygomis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d.).
Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d.). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d., 3 d.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus valdyti turtą, yra vienas iš Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Pagal teismų praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y., faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 str. įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Šioje civilinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas A. K., ar pareiškėjo A. K. tėvas S. K. po J. K. mirties priėmė jos palikimą ir pradėjo jį valdyti. Tam, kad priimtų sprendimą dėl bylos esmės, teismas turi įstatymo nustatyta tvarka konstatuoti, egzistuoja ar neegzistuoja faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (Lietuvos Respublikos CPK 176 str.). Išvadas dėl aktualių faktinių aplinkybių teismas daro įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). Dėl įrodymų pakankamumo, sprendžiant dėl tam tikrų faktų egzistavimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė, kad, atsižvelgiant į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti tada, kai visuma byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodinėjimo ypatumą bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t.y., kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė.
Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus. Nagrinėjamu atveju nors teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K. teigė, jog mokesčius už elektrą ir telefoną mokėjo jis, taip pat jis dirbo žemę ir visus ūkio darbus, o tėvas S. K. buvo senas ir ligotas, dėl ko ir negalėjo priimti po savo sutuoktinės mirties J. K. likusį turtą, tačiau jis taip pat patvirtino, jog po motinos mirties namuose paliko gyventi jis ir jo tėvas S. K.; tiek jis, tiek jo tėvas visais name esančiais daiktais naudojosi abu. Teismo posėdžio metu duoti suinteresuoto asmens V. L. P. (po motinos mirties namuose liko gyventi A. ir jų tėvas, kuris buvo labai pasiligojęs, kartu, tačiau visais namų ir ūkio darbais rūpinosi A.; po motinos mirties likusių jos daiktų niekas nedalino ir niekam nieko neatidavė, visus jos daiktus perėmė A.), pareiškėjo A. K. atstovės pagal įgaliojimą Ž. P. (ji negalėtų teigti, jog S. K. buvo neveiksnus ar psichiškai nesveikas; po senelės J. K. mirties paliko namai ir ūkis, kur S. K. ir A. K. gyveno dviese), suinteresuoto asmens M. S. atstovo advokato padėjėjo Mindaugo Vagonio (po J. K. mirties visą jos palikimą priėmė jos sutuoktinis S. K. aktyviais veiksmais: mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, rūpinosi turtu ir jį prižiūrėjo, tvarkė namus, dirbo elementarius buities priežiūros darbus), suinteresuoto asmens D. G. atstovo advokato Aleksandro Kuznecovo (S. K. A. K. duodavo pinigų maistui nupirkti ir mokesčiams sumokėti, tiek pareiškėjas A. K., tiek jo tėvas S. K., t.y. jie abu, priėmė palikimą po J. K. mirties), liudytojų S. K. (dažniausiai A. K. po tėvų mirties pas ją mokėdavo visus mokesčius; ji matydavo, jog A. K. rūpinosi visu ūkiu, nuolat dirbdavo, o jo tėvo S. K. niekada nematė lauke ar prie gyvulių, jis nuolat gulėjo lovoje), J. Š. (A. K. tėvas S. K. buvo pasiligojęs dar iki savo sutuoktinės J. K. mirties, negalėjo nieko dirbti, tik sėdėdavo ir kūrendavo pečių), G. G. (po J. K. mirties S. K. vaikščiojo, jo sveikata buvo pagerėjusi, telefonu atsiliepdavo jis; galbūt S. K. ir sirgo, jam buvo darytos kelios operacijos, tačiau jis buvo sąmoningas; bitės priklausė vaikams, tačiau šiuo metu bitės priklauso tik A. K., kadangi jis atsiskaitė su D. už jai priklausančią avilių dalį), V. S. (S. K. nuolat būdavo namie, į lauką neišeidavo, kadangi jis buvo neįgalus), M. P. (A. rūpinosi visais namų ir ūkio darbais, prašydavo kitų žmonių pagalbos; po J. K. mirties senelio S. K. sveikata pablogėjo, daugiausia jis gulėjo lovoje, nes vaikščioti ir dirbti ūkio darbus kaime nebelabai galėjo), I. N. (S. K. ir A. K. gyveno kartu; paskutiniu metu S. K. labai sunkiai vaikščiojo, galėjo tik sėdėti lauke ant suoliuko), O. M. (S. K. buvo psichiškai sveikas, jam buvo nustatytas specialios nuolatinės priežiūros poreikis, o ne slauga, kadangi jis apsirengti, pavalgyti ir vaikščioti galėjo pats), V. J. (po J. K. mirties S. K. vaikščiojo ir galėjo save pats apsitarnauti) paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tiek pareiškėjas A. K., tiek jo tėvas S. K. elgėsi kaip paveldėto turto savininkai, rūpinosi turtu bei atliko veiksmus, reiškiančius palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nors pareiškėjas A. K., jo atstovės pagal įgaliojimą Ž. P. bei advokatė Joana Šarkelienė ir suinteresuotas asmuo V. L. P. teigė, jog S. K. negalėjo priimti savo sutuoktinės palikimo po jos mirties dėl savo ligų, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog S. K. ligos nebuvo jam kliūtis priimti savo sutuoktinės palikimą po jos mirties: jo vardu buvo mokami mokesčiai už paslaugas, jis kūrendavo pečių, atlikdavo elementarius buities darbus, kartu su sūnumi A. K. bendrai naudojosi name esančiais namų apyvokos daiktais, paliko 2 testamentus, vienu iš jų jis priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais ir pagalbinio ūkio pastatais bei 3 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), savo mirties atveju paliko vaikaitei D. G., patvirtino įgaliojimą pas notarą dėl jam priklausančio žemės sklypo valdymo įgaliotinei. Duomenų, jog S. K. būtų pripažintas neveiksniu, nėra. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visa tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK numatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, teismas daro išvadą, jog šioje civilinėje byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, t.y., jog tiek pareiškėjas A. K., tiek jo tėvas S. K., t.y. jie abu, iš karto po J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą ir pradėjo jį valdyti, nei jo nebuvus (Lietuvos Respublikos CK 5.11 str.). Tiek pareiškėjas A. K., tiek S. K. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po motinos ir sutuoktinės J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju dalyvaujančių asmenų, t.y. pareiškėjo A. K. ir suinteresuotų asmenų M. S. ir D. G., interesai yra priešingi, todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pareiškėjo A. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. S., V. L. P., D. G., notarei V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 50,00 proc.) iš suinteresuotų asmenų M. S. ir D. G. priteistinos pareiškėjo A. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patikslinto pareiškimo patenkintų reikalavimų daliai – po 34,75 Lt žyminio mokesčio pareiškėjo A. K. naudai bei po 175,00 Lt už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 443 str. 6 d.) (t. 1, b.l. 8-9, t. 2, b.l. 59-61, 80, 146).
Suinteresuoto asmens M. S. priešpriešinį pareiškimą pareiškėjui A. K., suinteresuotiems asmenims V. L. P., D. G., notarei V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 50,00 proc.), iš pareiškėjo A. K. priteistinos suinteresuoto asmens M. S. turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai priešpriešinio pareiškimo patenkintų reikalavimų daliai – 69,50 Lt žyminio mokesčio ir 500,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą suinteresuoto asmens M. S. naudai (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 443 str. 6 d.) (t. 1, b.l. 126, t. 2, b.l. 6-7, 13, 63-64).
Suinteresuoto asmens D. G. priešpriešinį pareiškimą pareiškėjui A. K., suinteresuotiems asmenims V. L. P., M. S., notarei V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 50,00 proc.), iš pareiškėjo A. K. priteistinos suinteresuoto asmens D. G. turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai priešpriešinio pareiškimo patenkintų reikalavimų daliai – 69,50 Lt žyminio mokesčio suinteresuoto asmens D. G. naudai (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d., 443 str. 6 d.) (t. 2, b.l. 16).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. patikslintą pareiškimą, suinteresuoto asmens M. S. priešpriešinį pareiškimą ir suinteresuoto asmens D. G. priešpriešinį pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos ir sutuoktinės J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą ir pradėjo jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Priteisti iš M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), kita žinoma gyv. vieta – (duomenys neskelbtini)) po 34,75 Lt (trisdešimt keturis litus septyniasdešimt penkis centus) žyminio mokesčio A. K. naudai (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini)) 69,50 Lt (šešiasdešimt devynis litus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio ir 500,00 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Priteisti iš A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini)) 69,50 Lt (šešiasdešimt devynis litus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), kita žinoma gyv. vieta – (duomenys neskelbtini)) naudai.
Priteisti iš M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), kita žinoma gyv. vieta – (duomenys neskelbtini)) po 175,00 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt penkis litus) už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai (išlaidos už antrinę teisinę pagalbą mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas K. apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.