- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-26
- Bylos Nr.
- 2S-1341-577/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič (pran.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Henrichas Jaglinskis
- Skolininkas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kreditorius
- UAB DnB NORD
- Advokatai
- Linas Songaila
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Lino Songailos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB DnB NORD lizingas pareiškimą skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pagal hipotekos lakštą Nr. 01220070011896, 2007-05-11 įregistruotą Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, UAB „(duomenys neskelbtini)“, užtikrindama iki 2012-04-11 suteikto kredito grąžinimą, įkeitė AB DnB NORD bankui skolininkui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą – krautuvą Case 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2007-04-25 Vilniaus r. sav..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-03-07 nutartimi Nr. 977/2011 nutarta kreditoriaus naudai iš skolininko išieškoti 92 012,48 Lt negrąžinto kredito, 1 813, 72 Lt nesumokėtų palūkanų, 47,76 Lt delspinigių, 10, 00 Lt mokestį už skolininko įspėjimą, 135 Lt žyminio mokesčio bei 6 procentus palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Minėtas įkeistas nekilnojamas daiktas buvo areštuotas, kadangi skolininkai nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje.
Šalies argumentai
Skolininkai atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-03-07 nutartį panaikinti. Nurodo, kad skolininkas su kreditoriaus žinia pardavė jam įkeistą krautuvą ir dalį įsiskolinimo padengė, todėl skundžiama teismo nutartis yra priimta ne pagal realiai egzistuojančias faktines aplinkybes ir turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepime nurodo, jog su skolininko argumentais, nurodytais atskirajame skunde, nesutinka ir prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-03-07 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskirąjį skundą taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Hipoteka yra viena iš užtikrinimų bankų kreditavimo veikloje ne ginčo procedūrų visuma, laiduojanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant atskirąjį skundą dėl hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas areštuoti įkeistą daiktą (CPK 558 str.), teisėtumo ir pagrįstumo, negalimi. Hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Pagal CPK XXXVI skyriaus nuostatas prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir sprendžiami hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip (CPK 554 str.). Rašytinio proceso tvarkai teikiamas prioritetas, nes šio pobūdžio bylose teismui pateikiami standartinės formos dokumentai ir teismas kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009).
Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas, užtikrindamas iki 2012-04-11 suteikto kredito grąžinimą, įkeitė AB DnB NORD bankui skolininkui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą. Skolininkas nevykdė kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – negrąžino paskolos nustatytomis dalimis ir laiku. Kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011-03-07 priėmė nutartį areštuoti skolininkų įkeistą kilnojamąjį turtą – krautuvą, nuosavybės teise priklausantį skolininkui.
LR CPK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Tačiau byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad skolininkas nevykdė savo įsipareigojimo grąžinti paskolos nustatytomis dalimis ir laiku, todėl, vadovaudamasis skolininko ir kreditoriaus pasirašytos kreditavimo sutarties nuostatomis, kreditorius vienašališkai sutartį nutraukė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas, kylančias iš hipotekos teisinių santykių, – patikrinti, ar egzistuoja visos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Taigi, atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su skolos dydžiu, nagrinėjant bylą, kylančią iš hipotekos teisinių santykių, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, leidžianti pripažinti neteisėta ir nepagrįsta skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas.
Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 5,70 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (a.k. (duomenys neskelbtini) 5,70 Lt dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.