Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2022 m. sausio 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos arena“ skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atkreipia dėmesį, kad Aprašo 20⁸ punkte nurodyta, jog darbdaviai, kuriems priimtas sprendimas skirti subsidiją darbo užmokesčiui, mėnesiui pasibaigus, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos pateikia prašymą išmokėti subsidiją ir šiuos dokumentus: darbo užmokesčio išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiančius dokumentus, dokumento, patvirtinančio paskelbtą prastovą kopiją ir pranešimo dėl paskelbtos prastovos, gauto iš VDI, kiekvienam darbuotojui kopiją.

Pažymi, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje įtvirtinta, jog darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas teigia, kad paskelbus prastovą 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotoju.

Remiantis aktualiu teisiniu reglamentavimu, pareiškėja apie 2021 m. liepos mėnesį prastovos paskelbimą užimtiems asmenims, VDI privalėjo informuoti iki 2021 m. liepos 2 d. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalimi, buvo priimtas 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjai subsidijos už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus. Atkreipia dėmesį, jog nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies pakeitimas, nustatantis, kad darbdaviams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkto nuostatas viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje imperatyviai nurodyta, jog apie prastovos paskelbimą darbdaviai turi informuoti VDI DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, pažeidę šią nuostatą darbdaviai nebeatitinka straipsnio reikalavimų subsidijos darbo užmokesčiui gauti, todėl subsidija jiems negali būti mokama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. V1(19.3)-2432 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“, kuriuo nuspręsta pareiškėjai neskirti subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu už 2021 m. liepos mėnesį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu V-388 (akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d., minėta, toliau – ir Aprašas), Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. EV-92 (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. (toliau – ir Pranešimų apie paskelbtas prastovas aprašas).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė Užimtumo tarnybai prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus: R. A., A. Ž., K. K., S. G., P. I., A. A., E. R., M. D., kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova (Aprašo 8² priedas), taip pat darbo užmokesčio išmokėjimo už 2021 m. liepos mėnesį kiekvienam darbuotojui pagrindžiančius dokumentus, 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. balandžio 24 d., 2020 m. spalio 30 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. birželio 10 d., 2021 m. balandžio 2 d., 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymus dėl paskelbtos prastovos ir pranešimų dėl paskelbtos prastovos, gautų iš VDI, kopijas 8 darbuotojams.

Pareiškėja apie prastovos paskelbimą užimtiems asmenims: R. A., A. Ž., Kristinai Katinienei, S. G., P. I., A. A., E. R. ir M. D., VDI informavo 2021 m. liepos 9 d.

Vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalimi, Klaipėdos KAD direktorius priėmė 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. V1(19.3)-2432 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“, kurio 2 priedo 1 eilute priimtas sprendimas neskirti pareiškėjai subsidijos darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus R. A., A. Ž., K. K., S. G., P. I., A. A., E. R. ir M. D..

Klaipėdos KAD Šilutės skyrius 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. SD(19.3)-8491 „Dėl sprendimo priėmimo“ pareiškėjai pranešė, kad subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį dirbusius darbuotojus neskiriama, kadangi pranešimas dėl paskelbtos prastovos paskelbimo VDI buvo pateiktas pavėluotai, t. y. 2021 m. liepos 9 d., nors turėjo pateikti iki 2021 m. liepos 2 d.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė atsisakymą išmokėti pareiškėjai subsidiją darbo užmokesčiui argumentuoja aplinkybe, jog pareiškėja pavėluotai VDI pateikė pranešimą dėl paskelbtos prastovos 2021 m. liepos mėnesį. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog pareiškėja minėtus pranešimus VDI pateikė 2021 m. liepos 9 d.

Darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašas yra pateiktas Užimtumo įstatymo 25 straipsnis. Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje išvardinti darbo rinkoje papildomai remiami užimti asmenys, tarp jų – ir asmenys, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova (14 punktas).

DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuojama, jog darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 1 punktu nutarė paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną ir patvirtino karantino režimą. Vyriausybė 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“ 1 punktu nutarė pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su visais pakeitimais ir papildymais. Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 499 3 punkte teigiama, kad šis nutarimas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 1.1 papunkčiu nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Šis Vyriausybės nutarimas nėra panaikintas ir buvo galiojantis ginčo nagrinėjimo metu. Lietuvos Respublikos teritorijoje esant galiojančiam karantino režimui ir/ar paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, darbdaviai turi teisę skelbti darbuotojų grupės prastovas, jeigu nėra galimybės organizuoti darbuotojų darbo nuotolinio ryšio priemonėmis. Paskelbus prastovą DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, darbdavio darbuotojai įgyja papildomai remiamų asmenų statusą.

Nustatyta, kad UAB „Klaipėdos arena“ atskirais direktoriaus įsakymais, priimtais iki 2021 m. birželio 30 d., buvo skelbtos neterminuotos prastovos R. A., A. Ž., Kristinai Katinienei, S. G., P. I., A. A., E. R. ir M. D.. Šiems darbuotojams neterminuotos prastovos buvo paskelbtos, kadangi nebuvo žinoma, kada bus atšauktas karantinas. Karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje baigėsi 2021 m. birželio 30 d. Pranešimuose dėl paskelbtos prastovos minėtiems 8 darbuotojams nurodoma, jog prastovos trukmė yra nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. Pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 12 d. prašymų pateikimų metu nurodyti darbuotojai atitiko Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 14 punkto kriterijus, kadangi tuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo ekstremalioji padėtis ir jiems buvo paskelbta prastova DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, jog šiame nagrinėjamame administraciniame ginče ypač aktualus subsidijos už prastovose esančius darbuotojus gavimą sąlygojančio DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymas, pažymėtina, jog Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2021 m. birželio 30 d., buvo nustatyta, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies pakeitimas (2021 m. gegužės 27 d. įstatymas Nr. XIV-351), nustatantis, jog darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Vadinasi, darbdaviai, siekiantys gauti subsidiją darbo užmokesčiui nuo 2021 m. liepos 1 d., privalo atitikti abi sąlygas, t. y. prastovos metu ne tik išlaikyti darbo vietas, bet ir apie prastovos paskelbimą informuoti Valstybinę darbo inspekciją DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Ši teisės norma nenumato pasirinkimo laisvės taikyti tik vieną iš sąlygų. Tai reiškia, jog darbdavys, siekiantis gautą minėtą subsidiją, privalo išpildyti abi sąlygas, o institucija, teikianti minėtą subsidiją – užtikrinti imperatyvų abiejų sąlygų išpildymą.

Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir prašymą išmokėti subsidiją darbdaviai gali pateikti elektroniniu paštu, siunčiant elektroniniu parašu pasirašytą pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir prašymą išmokėti subsidiją į Klientų aptarnavimo departamentą, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra registruota darbdavio buveinė, taip pat paštu, siunčiant pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir prašymą išmokėti subsidiją į Klientų aptarnavimo skyrių, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra registruota darbdavio buveinė (Aprašo 20³ punktas).

Darbdavių pasiūlymų įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui teikimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Aprašo V1 skyrius. Aprašo 20¹ bei 20² punktuose nurodoma, kokius dokumentus turi pateikti darbdaviai, pageidaujantys gauti subsidiją darbo užmokesčiui už prastovas, kurie dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbė prastovas ir taip išlaikė darbo vietas Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims. Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo skyriams nustatyta pareiga įvertinti darbdavių teiktus dokumentus ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos patikrinti, ar darbdavys atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, 35 straipsnio 6 dalyje ir 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytas sąlygas (Aprašo 20⁵.2. papunktis); sudaryti darbdavių, pageidaujančių gauti subsidiją darbo užmokesčiui sąrašą ir teikti Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjui, siūlant: skirti subsidiją darbo užmokesčiui; neskirti subsidijos darbo užmokesčiui (Aprašo 20⁵ 3 papunktis). Aprašo 20⁸ punkte nurodoma, kokius dokumentus turi pateikti darbdaviai, kuriems priimtas sprendimas skirti subsidiją darbo užmokesčiui bei terminas, kada minėti dokumentai turi būti pateikti, t. y. mėnesiui pasibaigus ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos (Aprašo 20⁵.3 papunktis).

Vadovaujantis Aprašo 20⁵ punktu Klientų aptarnavimo skyrius, gavęs pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymą išmokėti subsidiją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir prašymo išmokėti subsidiją gavimo dienos: 1) nustačius, jog netinkamai užpildytas pasiūlymas dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir/ar prašymas išmokėti subsidiją, arba pateikti ne visi Aprašo 20⁸ punkte nurodyti dokumentai, siūlo darbdaviui patikslinti pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir/ar prašymą išmokėti subsidiją per 3 darbo dienas; 2) patikrina, ar darbdavys atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, 35 straipsnio 6 dalyje ir 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytas sąlygas; 3) sudaro darbdavių, pageidaujančių gauti subsidiją darbo užmokesčiui sąrašą ir teikia Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjui, siūlydamas: 3.1) skirti subsidiją darbo užmokesčiui; 3.2) neskirti subsidijos darbo užmokesčiui.

Aprašo 20⁶ punkte nustatyta, kad Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas parengia darbdavių, pageidaujančių gauti subsidiją darbo užmokesčiui, įsakymo projektą ir teikia jį Klientų aptarnavimo departamento direktoriui. Klientų aptarnavimo skyrius per 3 darbo dienas nuo Klientų aptarnavimo departamento direktoriaus sprendimo priėmimo dienos Aprašo 20⁵.3.1. papunktyje nustatytu atveju, apie priimtą sprendimą informuoja darbdavį nuotolinėmis priemonėmis, o Aprašo 20⁵.3.2. papunktyje nustatytu atveju, apie priimtą sprendimą informuoja darbdavį raštu (paštu ar elektroniniu paštu), nurodant subsidijos darbo užmokesčiui neskyrimo priežastis, teisinius pagrindus ir sprendimo apskundimo tvarką bei terminus (Aprašo 20⁷ punktas).

Atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog darbdavys, siekiantis gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui, privalo Tarnybai pateikti užpildytą pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę ir prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui. Tarnyba gavusi minėtus dokumentus, privalo patikrinti ar darbdavys, siekiantis gauti subsidiją darbo užmokesčiui, atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, 35 straipsnio 6 dalyje ir 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytas sąlygas. Jeigu nustatoma, kad darbdavys neatitinka minėtų teisės nuostatų reikalavimų, Tarnyba turi prievolę apie priimtą nepalankų sprendimą informuoti darbdavį raštu, jame nurodant subsidijos neskyrimo teisinius bei faktinius pagrindus ir sprendimo apskundimo tvarką.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas faktines aplinkybes bei Aprašo teisinį reglamentavimą konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju priimant ginčijamą įsakymą laikytasi teisinio reglamentavimo, o būtent – 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas bei kartu su juo pateiktas aiškinamasis raštas yra motyvuoti, pagrįsti prašymų nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai, apskundimo tvarka.

Minėta, atsakovė 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakyme nurodė, jog pareiškėja neatitinka Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytų sąlygų, todėl buvo nuspręsta jai neskirti subsidijos darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį. Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje darbdaviams, siekiantiems gauti subsidija darbo užmokesčiui, yra nustatyta imperatyvi sąlyga apie prastovos paskelbimą informuoti DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Taigi, pažeidę šią nuostatą darbdaviai nebeatitinka Užimtumo 41 straipsnio 2¹ dalies reikalavimų ir praranda teisę į darbo užmokesčio subsidiją.

Iš bylos medžiagos matyti, kad skirti subsidiją darbo užmokesčiui nurodytiems darbuotojams dėl prastovos DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tvarka, buvo paskelbta pareiškėjos vadovo iki 2021 m. birželio 30 d. priimtais įsakymais, todėl vadovaujantis DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis pareiškėja turėjo pareigą informuoti VDI apie prastovos paskelbimą iki 2021 m. liepos 2 d. Nustatyta, kad pareiškėja pranešimus dėl darbuotojų grupei paskelbtos prastovos VDI pranešimus pateikė tik 2021 m. liepos 9 d. Taigi, darytina išvada, jog atsakovė 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakyme pagrįstai nurodė, jog pareiškėjos prašymai skirti subsidiją darbo užmokesčiui neatitiko Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies reikalavimų ir atsisakė juos tenkinti.

Pažymėtina ir tai, kad už duomenų Valstybinei darbo inspekcijai teikimą laiku atsako prastovas skelbiantis subjektas, šiuo atveju pareiškėja UAB „Klaipėdos arena“. Pareiškėja, siekdama gauti subsidiją darbo užmokesčiui, turėjo būti pakankamai aktyvi, atidi ir rūpestinga, domėtis reikalingų dokumentų dėl subsidijų darbo užmokesčiui pateikimo tvarka ir terminais. Kadangi pareiškėja neįvykdė jai teisės aktuose nustatytos pareigos, Tarnyba pagrįstai sprendė, jog pareiškėja neturi teisės gauti subsidiją darbo užmokesčiui.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais remiantis kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo principų (atsakomybės už priimtus sprendimus, efektyvumo, objektyvumo, proporcingumo ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką geras viešojo administravimo principas apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą, viešojo administravimo subjekto pareigą išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-284/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.), kuriuo nuostatos iš esmės perkeltos į Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, savo praktikoje yra nurodęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, dėl to kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1526-556/2020).

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovės priimtas skundžiamas įsakymas nepažeidžia pareiškėjos teisės į gerą viešąjį administravimą, grindžiamą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais objektyvumo, efektyvumo bei proporcingumo principais. Užimtumo tarnyba, būdama viešojo administravimo subjektu, inter alia (be kita ko) privalo užtikrinti įstatymo viršenybės principo įgyvendinimą, todėl jos sprendimai privalo būti pagrįsti ne žmogiškuoju vertinimu, šiuo atveju, prieštaraujančiu aptartiems teisės aktams, o būtent taikomų teisės aktų nuostatomis, jų turiniu ir jame nustatytomis elgesio galimybėmis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. V1(19.3)-2432 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos UAB „Klaipėdos arena“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl Tarnybos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus dėl mokėtinos subsidijos darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį išmokėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Pareiškėja pateikė prašymą iš atsakovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos arena“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos arena“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.