- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-936-210/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius (pran.), Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- UAB „Žvalguva“
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 2.5.2.1Netesybos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Žvalguva“ ir atsakovės R. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-290-772/2015, dokumentinio proceso tvarka, pagal ieškovo UAB „Žvalguva“ ieškinį atsakovei R. V. dėl palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Žvalguva“ ieškiniu dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo vekselio įvykdymo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2009 m. spalio 1 d. A. V. įsipareigojo ieškovui UAB „Žvalguva“ pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį iki 2009-10-05 grąžinti 37 468,82 Eur skolą. 2009-10-07 A. V. buvo išsiųstas pranešimas dėl skolos apmokėjimo bei nurodytos pasekmės neapmokėjus skolos, t.y. kreipimasis į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Pranešimas buvo įteiktas 2009-10-08. Šiaulių m. VI-asis notaro biuras išdavė vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodė išieškoti per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą paprastojo neprotestuotino vekselio sumą bei notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą, tačiau nebuvo sutarta dėl palūkanų priteisimo. Išieškojimas buvo nukreiptas į A. V., tačiau jam mirus, skolininku išieškojimo procese tapo jo teisių ir pareigų perėmėja sutuoktinė R. V.. Atsakovas privalėjo apmokėti jam pateiktą vekselį iki nurodyto termino t.y. 2009-10-05, todėl nuo 2009-10-06 vekselio pagrindu, atsakovui skaičiuotinos CK 6.261 nurodytos 6 % dydžio metinės palūkanos.
Teismas tenkindamas ieškovo ieškinį, 2014 m. rugpjūčio 11 d. priėmė preliminarų sprendimą dėl nurodytų piniginių sumų priteisimo bei šio sprendimo nuorašą nusiuntė atsakovei, išaiškindamas pastarajai teisę per nustatytą terminą pateikti teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo.
Atsiliepimas
Atsakovė R. V. prieštaravimuose nurodė, kad ieškovas darydamas vykdomąjį įrašą atsisakė įstatyminių palūkanų už praeitą laikotarpį, todėl nebeturi reikalavimo teisės į palūkanas už praeitą laikotarpį. Ieškovas reikalauja priteisti šešis procentus metinių palūkanų už mirusio asmens skolą, nors pats ieškovas niekuomet tam asmeniui dar būnat gyvam neprašė iš jo jokių palūkanų. Ieškovas perėmė jos sutuoktiniui ir jai priklausantį turtą už 56 460 Lt, t.y. viso 17,17 ha žemės ir arkinį sandėlį, todėl skola sumažėjo iki 73 429,75 Lt. Teigia, kad ieškovas veikdamas kartu su antstoliu užvaldė jų kaip sutuoktinių bendrą turtą ir nepagrįstai praturtėjo. Todėl prašė teismo panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškovo UAB „Žvalguva“ ieškinį dalyje, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės R. V. ieškovui UAB „Žvalguva“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už neapmokėtą 2009-10-01 vekselio sumą nuo 2009-10-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 314,00 Lt žyminį mokestį, atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-11 preliminarų sprendimą pakeitė.
Priteisė iš atsakovės R. V. ieškovui UAB „Žvalguva“ 2 880,62 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2009-10-06 iki 2014-07-07 ir 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 880,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-14) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 43,00 Eur žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.
Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės R. V. 10,62 Eur už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą.
Byloje teismo nustatyta, kad mirus A. V., palikimą priėmė paduodama pareiškimą notarui pagal įstatymą, mirusiojo žmona atsakovė R. V., ir tuo pagrindu notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė R. V. priimdama palikimą pagal įstatymą, pateikusi notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Teismas laikė, kad atsakovė tokiu atveju yra atsakinga, ne tik už palikimo priėmimo metu žinomus skolinius įsipareigojimus, bet ir tuo metu jai nežinomus įsipareigojimus. Sudarytą 2008-09-05 Kreditavimo sutartį Nr. 09-012P2 tarp UAB „Žvalguva“ ir ūkininko A. V., teismas vertino šalims turinčią įstatymo galią. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė, kaip palikimą priėmęs asmuo, yra atsakinga ne tik už palikimo priėmimo metu žinomus skolinius įsipareigojimus, bet ir tuo metu jai nežinomus įsipareigojimus, todėl A. V. privalėjo apmokėti jam pateiktą vekselį iki nurodyto termino t.y. 2009-10-05, o vekselio neapmokėjus pagrįstai skaičiuotinos palūkanos. Teismas konstatavo, kad prašoma priteisti palūkanų suma yra aiškiai per didelė, todėl turi būti mažinama. Teismas atsižvelgė į tai, kad kreditorius savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovės galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, dar tuomet kai skolininkas (palikėjas) dar buvo gyvas, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. Teismas įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir atliko ieškovui priteistinų palūkanų perskaičiavimą. Teismas iš esmės vertino ne palūkanų dydį (6 proc. metinių), o terminą už kurį jos yra apskaičiuotos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės palūkanas už laikotarpį nuo 2009-10-06 iki 2014-07-07, o bendras palūkanų apskaičiavimo terminas (ieškinio senatis) yra 5 metai, tačiau ieškovo prašymui skaičiuojant kalendorines dienas teismas taikė ne 1735, o 1648 dienas. Nors vekselio pagrindu nuo nesumokėtos skolos dalies atsakovei skaičiuotinos palūkanos teismų praktikoje laikytinos materialinėmis (kompensacinėmis), kurių paskirtis yra kompensuoti kreditoriaus nuostolius, o ne sudaryti galimybės nepagrįstai suvaržyti skolininką piktnaudžiaujant savo teise, teismas atsižvelgęs į įstatyme nurodytas 6 % dydžio metines palūkanas, atlikus ieškovo nurodytų palūkanų perskaičiavimą, bei įvertinęs atsakovės, kaip įpėdinės, o ne kaip pagrindinės skolininkės atsakomybę ieškovui, nurodytų palūkanų dydį mažino pusiau, tokiu būdu priteisiant ieškovui iš atsakovės 2 880,62 Eur palūkanų. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti pastarajam iš atsakovės ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, pagal CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., nuo 2014-07-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad mirus A. V. palikimas priimtas paduodant pareiškimą notarui, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol nėra išduotas. Apeliantė sutinka, kad už palikėjo skolas turi atsakyti visu savo turtu, kad yra atsakinga ne tik už palikimo priėmimo metu žinomus skolinius įsipareigojimus, bet ir tuo metu nežinomus įsipareigojimus. Tačiau iki A. V. mirties ieškovas nereiškė reikalavimo dėl vekselio palūkanų, jų neįtraukė į vykdomąjį dokumentą. Todėl apeliantė įsitikinusi, kad prašomos priteisti palūkanos negali būti pripažintos A. V. skola. Mano, kad teismas turėjo taikyti įstatymo dėl laidavimo (CK 6.87 str. 2 d.) analogiją ir pripažinti, kad mirus skolininkui reikalavimo teisė į nesutartas palūkanas yra pasibaigusi.
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Žvalguva“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. galutinį sprendimą priteisiant iš R. V. UAB „Žvalguva“ naudai 6065,38 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2009-10-06 iki 2014-07-07, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6065,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,94 Eur žyminio mokesčio bei 96 Eur žyminį mokestį sumokėtą už apeliacinio skundo padavimą.
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad teismo galutiniame sprendime atliktas kalendorinių dienų perskaičiavimas yra nepagrįstas, netikslus, todėl keistinas, t.y. iš atsakovės priteistinos palūkanos, paskaičiuotos už 1735 kalendorines dienas nuo neapmokėtos vekselio sumos (73429,75 Lt), kaip to prašoma ieškinyje.
2. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomas priteisti palūkanas, dėl ko pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palūkanas, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį, todėl teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas. Teismas, mažindamas šias palūkanas, rėmėsi atsakovės net nenurodytomis aplinkybėmis, kurios negali sudaryti pagrindo mažinti palūkanas, t.y. tuo, kad yra atsakovės kaip įpėdinės, o ne kaip pagrindinės skolininkės atsakomybė ieškovui, ieškovui yra priteisiamos iš atsakovės ir procesinės palūkanos, atsakovei priimant velionio vyro palikimą nebuvo suteikta tinkama teisinė informacija apie jos galimybę priimti palikimą pagal apyrašą, kreditorius savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovės galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, dar tuomet kai skolininkas (palikėjas) buvo gyvas. Apeliantas įsitikinęs, kad aplinkybės, susijusios su mirusio sutuoktinio palikimo priėmimu, visiškai nesudaro pagrindo mažinti Vekselių įstatymo nustatyto dydžio palūkanas. Teismas nepagrįstai rėmėsi nurodytomis Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kas sąlygojo neteisėto galutinio sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas UAB „Žvalguva“ prašo apeliacinį procesą pagal atsakovės apeliacinį skundą nutraukti, netenkinti atsakovės apeliacinio skundo.
UAB „Žvalguva“ nesutinka su R. V. apeliaciniu skundu, mano, kad jame nurodyti argumentai yra nepagrįsti, nesudaro pagrindo atmesti ieškovo UAB „Žvalguva“ ieškinį, ką patvirtina žemiau išdėstomi argumentai ir motyvai. Be to, R. V. apeliacinis skundas pateiktas praleidus terminą, apeliantė neprašė šio termino atnaujinti, todėl šis apeliacinis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas R. V.. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Žvalguva“, elgdamasi sąžiningai, paskaičiavo palūkanas tik nuo ieškinio padavimo dienos neapmokėtos vekselio sumos, nors turėjo teisę paskaičiuoti palūkanas nuo visos vekselio sumos, įvertinant darytus antstolės mokėjimus. Akivaizdu, kad UAB „Žvalguva“ negalėdama naudotis savo turimais gauti pinigais, patyrė nuostolių dėl infliacijos, prarastos galimybės turimus gauti pinigus investuoti ar kitaip juos panaudoti. Pažymi, kad UAB „Žvalguva“ niekada nei žodžiu, nei raštu nėra atsisakiusi savo reikalavimo teisės į palūkanas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
R. V. įsitikinusi, kad paveldėjo sutuoktinio skolą pagal vekselį, bet ne naujai priteistas palūkanas. Ieškovas niekada nereiškė sutuoktiniui ieškinio dėl palūkanų priteisimo. Ieškovas, išlaukęs beveik visą įstatymo nustatytą 5 metų senaties terminą, pateiktu ieškiniu nori nepagrįstai praturtėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės R. V. apeliacinis skundas atmestinas. Ieškovo UAB „Žvalguva“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Dėl apeliantės R. V. apeliacinio skundo
Kadangi paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol nėra išduotas, o iki A. V. mirties ieškovas nereiškė reikalavimo dėl palūkanų pagal vekselį priteisimo, jų neįtraukė į vykdomąjį dokumentą, todėl apeliantė įsitikinusi, kad prašomos priteisti palūkanos negali būti pripažintos A. V. skola. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Palikėjui mirus, įvyksta universalus turtinių teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, t. y. palikėjui mirus, atsiranda palikimas, tačiau palikėjo turtas savaime nepereina įpėdinių nuosavybėn. Palikimo atsiradimo dieną įpėdinis tik įgyja subjektinę teisę. Tam, kad įpėdinis įgytų nuosavybės teisę į palikimą, jis turi palikimą priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma išreikšti savo valią (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodyta, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (nutartis priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P., D. S. .B., Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2008). Taigi įstatyme nustatytų veiksmų, kuriuos atlikęs įpėdinis pripažįstamas priėmęs palikimą, atlikimo momentas nekeičia nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento. Atsižvelgiant į tai, apeliantė nepagrįstai remiasi paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimu, nes palikimo priėmimas yra siejamas su veiksmų atlikimu, o ne su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu.
Byloje iš esmės nėra ginčijama aplinkybė, kad po A. V. mirties, paveldėtoja pagal įstatymą priėmusi palikimą, yra jo sutuoktinė R. V.. Įstatymas neleidžia priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis – CK 5.50 straipsnis. Nagrinėjamu atveju pačios apeliantės pripažįstama, kad už palikėjo skolas turi atsakyti visu savo turtu, kad yra atsakinga ne tik už palikimo priėmimo metu žinomus skolinius įsipareigojimus, bet ir tuo metu nežinomus įsipareigojimus. Šiuo atveju neteisi apeliantė teigdama, kad iki A. V. mirties ieškovui nepareiškus reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, jos negali būti pripažintos A. V. skola. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad vykdomuoju įrašu neišieškomos palūkanos bei, kad ieškovas niekuomet iš A. V. nėra prašęs priteisti jokių palūkanų, negali paneigti ieškovo UAB „Žvalguva“ reikalavimo teisės į palūkanas per penkerių metų senaties terminą.
Apeliantės nuomone, teismas turėjo taikyti įstatymo dėl laidavimo analogiją ir pripažinti, kad mirus skolininkui reikalavimo teisė į nesutartas palūkanas yra pasibaigusi.
Visų pirma, nepagrįstai apeliaciniame skunde remiamasi CK 6.87 straipsnio 2 dalies analogijos taikymu, nes nei miręs apeliantės sutuoktinis, nei ji pati, šios prievolės atžvilgiu, laiduotojais niekada nebuvo. Antra, mirusio fizinio asmens turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises ir pareigas, paveldi jo įpėdiniai. Minėta, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kuris inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Taigi, sutuoktinio A. V. prievolė pagal jo išduotą vekselį, po jo mirties paveldėjo apeliantė, ši prievolė nepasibaigė, todėl atsakovei tenka pareiga vykdyti paveldėtus įsipareigojimus (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).
Dėl apelianto UAB „Žvalguva“ apeliacinio skundo
Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo
Ieškovas UAB „Žvalguva“ teigia, jog atsakovė R. V., pateikdama apeliacinį skundą, praleido jo pateikimo terminą, kuris nebuvo atnaujintas, todėl jos apeliacinis skundas neturėjo būti priimtas. Byloje esantis antspaudas patvirtina, kad apeliacinis skundas teisme gautas 2015-06-26 (143 b. l.), paskutinė termino apeliaciniam skundui paduoti diena buvo 2015-06-25. CK 315 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui. Šiuo atveju apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė 2015-06-26 rezoliucija, kuria skundą priėmė. Kadangi terminas skundui paduoti praleistas labai nežymiai – tik viena diena, o pirmosios instancijos teismas negrąžino skundo jį padavusiam asmeniui, kaip numatyta CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte, bet jį priėmė, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas rezoliucija išsprendė termino atnaujinimo klausimą. Atsisakymas priimti skundą ir jo nenagrinėti tokiais formaliais pagrindas, kaip nežymus termino praleidimas, neatitiktų teisingumo, protingumo principų ir nepagrįstai apribotų šalies teisę į apeliacinį procesą.
Dėl palūkanų sumažinimo
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pats teisių turėtojas pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
Nagrinėjamu atveju 2009-10-01 paprastajame neprotestuotiname vekselyje šalys nenumatė ir nesusitarė dėl palūkanų mokėjimo, todėl ieškovas UAB „Žvalguva“ prašo priteisti 6 procentus metinių įstatyminių palūkanų nuo nepamokėtos vekselio sumos už laikotarpį nuo 2009-10-06 iki 2014-07-07 remdamasis LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.
Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad,
pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas,
antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams:
susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba
kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis).
Šiuo atveju visiškai teisus apeliantas teigdamas, kad šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį, todėl priešingai nei nusprendė bylą nagrinėjęs teismas, mažinti galima tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju, neturėjo teisinio pagrindo mažinti įstatyminių palūkanų. Nors aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis, tačiau esant draudimui mažinti įstatymines palūkanas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės net nenurodytomis aplinkybėmis, kurios negali sudaryti pagrindo mažinti palūkanas. Nagrinėjamos bylos kontekste, aplinkybės, susijusios su mirusio sutuoktinio palikimo priėmimu, visiškai nesudaro pagrindo mažinti LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyto dydžio palūkanas. Šiuo atveju, ieškovas nėra praleidęs CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatyto sutrumpinto penkerių metų senaties termino palūkanoms prisiteisti, todėl teisėjų kolegija teismo išvadą, kad ieškovas turėjo galimybę anksčiau ir operatyviau kreiptis į teismą dėl palūkanų priteisimo, pripažįsta nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, kad iš R. V., kaip A. V. visų turtinių teisių ir pareigų perėmėjos, prašomos priteisti įstatyminės 6 proc. dydžio metines palūkanos, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomos atitinkančiomis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus bei nėra laikomos lupikiškomis. Svarbu paminėti ir tai, kad ieškovas turėjo teisę paskaičiuoti palūkanas nuo visos vekselio sumos, įvertinus darytus antstolės V. Š. mokėjimus, tačiau apeliantas UAB „Žvalguva“, elgdamasis sąžiningai, paskaičiavo palūkanas tik nuo ieškinio padavimo dienai neapmokėtos vekselio sumos. Nagrinėjamu atveju pritartina ir apelianto dėstomai pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nurodytomis Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kas iš esmės sąlygojo neteisėto galutinio sprendimo priėmimą.
Dėl kalendorinių dienų skaičiaus ir palūkanų perskaičiavimo
Apeliantas pagrįstai nesutinka su galutiniame sprendime atliktu kalendorinių dienų perskaičiavimu, nes teisėjų kolegijai akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2009-10-06 iki 2014-07-07 sudarančių kalendorinių dienų skaičius gaunasi 1735, o ne 1648 (80, 159 b. l.). Nors pirmosios instancijos teismas, sumažindamas kalendorinių dienų skaičių iki 1648, rėmėsi atitinkamo laikotarpio paties apelianto pažyma apie palūkanas, tačiau būtent šioje pažymoje yra nurodytas 1735 dienų skaičius (80 b. l.).Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas dalyje dėl palūkanų perskaičiavimo keistinas, palūkanas skaičiuojant už 1735 dienas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. galutinis sprendimas keistinas, priteisinat ieškovui iš atsakovės R. V. 6065,38 Eur palūkanų ( 21266,73 Eur x 0,006/365 x 1735 k.d.) už laikotarpį nuo 2009-10-06 iki 2014-07-07 ir 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6065,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-14) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Kadangi ieškinys patenkintinas, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 90,94 Eur žyminio mokesčio (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Atsakovė R. V., 2014-07-28 sprendimu Nr. SP-2449-(7.2016) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės valstybės biudžetui priteisė procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (29-30 b. l.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 96,00 Eur žyminio mokesčio sumokėto paduodant apeliacinį skundą. Kadangi didžioji apeliacinio skundo dalis yra patenkinta, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 96,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. galutinį sprendimą pakeisti.
„1. Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-11 preliminarų sprendimą pakeisti.
2. Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Žvalguva“, juridinio asmens kodas 175848895, 6065,38 Eur (šešis tūkstančius šešiasdešimt penkis eurus 38 euro ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2009-10-06 iki 2014-07-07 ir 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6065,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-14) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 90,94 Eur (devyniasdešimt eurų 94 euro ct) žyminio mokesčio“.
Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Žvalguva“, juridinio asmens kodas 175848895, 96,00 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.