Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2253-961/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-07
Bylos Nr.
1-2253-961/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61010-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Nukentėjusysis
R. B., U. B., R. K.
Kaltinamasis
D. L., D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2253-961/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61010-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,nukentėjusiesiems R. B., U. B., R. K.,kaltinamiesiems D. L., D. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D.L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „K.C.“, neteistas, ir

D.V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, studentė, neteista,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. 2017 m. lapkričio 19 d., apie 03.00 val., naktiniame klube „Metelica“, esančiame Vokiečių g. 2, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,56 promilės neblaivumas, konflikto metu sudavė nukentėjusiajam R. B. vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko padarė odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė R. B. sveikatą.

D. V. 2017 m. lapkričio 19 d., apie 03.00 val., naktiniame klube „Metelica“, esančiame Vokiečių g. 2, Vilniuje, būdama neblaivi, kai nustatytas 1,69 promilės neblaivumas, konflikto metu sudavė nukentėjusiajai U. B. du smūgius ranka į veidą, dėl ko padarė poodines kraujosruvas kaktoje ir dešiniame žande, tokiu būdu nukentėjusiajai U. B. padarė nežymų sveikatos, po ko tęsdama savo neteisėtus veiksmus, ji 2017 m. lapkričio 19 d., apie 03.00 val., tame pačiame klube konflikto metu spyrė nukentėjusiajai R. K. į nosį, dėl ko R. K. panosėje, viršutinės lūpos gleivinėje atsirado odos nubrozdinimas, pasmakrėje poodinė kraujosruva su nubrozdinimu, tokiais savo veiksmais padarė R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. L. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio naktį su D. V. nuėjo į klubą „Metelica“. Išėjo pašokti ir šokio metu jis pajuto, kad atsirėmė į kitą žmogų. Nepripažįsta, kad atsisukęs iš karto sudavė smūgį R. B., nes, visų pirma, ne jis trenkė į veidą nukentėjusiajam, o antra, įvyko žodinis konfliktas, o po to muštynės. R. B. pirma trenkė D. V., o po to R. B. užsimojo ranka ir norėjo trenkti D. V. atgal, tačiau tuomet į konfliktą įsiterpė jis. Jo įsitikinimu, jis užstojo savo merginą D. V.. Kuomet prasidėjo muštynės, galimai pastūmė ir E. B. ir jų draugą. Gali būti, kad muštynių metu pastūmė E. B. ir jis susmukęs susižeidė, tačiau tai padarė netyčia, galbūt pats krisdamas jį pastūmė. Nukentėjusiojo R. B. civilinio ieškinio nepripažįsta. Į pareigūnus ar apsaugos darbuotojus prieš muštynes nesikreipė. Supranta, kad negalima taip elgtis – iškart pulti muštis, reikėjo pasielgti kitaip, galima buvo kviesti policiją ar apsaugą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. V. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad buvo klube su draugu D. L., nuėjo šokti. Ji kažkokiu būdu sukliudė R. B., tuomet kilo žodinis konfliktas, ji neišlaikė ir trenkė jam. Tuomet įvyko muštynės, o kas kaip mušėsi, ji nematė, kadangi buvo daug žmonių ir neatsimena, kas juos išskyrė, ar apsauga, ar kiti žmonės. Tada ji buvo išvesta už staliuko ir atbėgo R. K. su riksmais, bet priėjo apsauga ir pasakė, kad reikia jau eiti, kadangi atvažiavo policija. Stovėjo ant laiptų šalia durų pačiame viršuje, kai R. K. pradėjo bėgti link jos. Ji pagalvojo, kad R. K. yra R. B. mergina ir tuoj ją užpuls, todėl pasimetė ir spyrė R. K. į veidą. Su R. K. ji susitaikė, atlygino jai padarytą žalą. Bet nebuvo taip, kaip nurodė nukentėjusioji U. B., o būtent, kad nukentėjusioji būtų ėjusi prie jos pakalbėti, o ši būtų jai sudavusi. R. K. minėjo, kad matė, kaip U. B. buvo nukritusi, bet ji mano, kad U. B. įbėgo į muštynių sūkurį ir ją kas kitas kliudė ir ji nukrito, bet kaltinamoji jos nemušė. Mano, kad sužalojimai ant U. B. kūno galėjo atsirasti dėl nukritimo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. B. parodė, kad viskas įvyko klube „Metelica“. Tiek jie, tiek kaltinamieji buvo užsirezervavę staliuką. Šoko šokių aikštelėje ir pajuto iš kaltinamųjų kelis rimtus pastūmimus, todėl jis priėjo prie kaltinamųjų ir paprašė truputėlį ramiau šokti, o tada gavo pirmą smūgį iš D. L.. Gavęs smūgį jis atsitraukė, kadangi pradėjo kraujuoti lūpa, o tuo metu kaltinamasis D. L. pradėjo konfliktą su jo broliu. Konflikto metu brolį kaltinamasis pastūmė ir dėl to jis susižeidė. Jis matė, kaip brolis ir kaltinamasis mušasi, tačiau, kas iš jų pirmas pradėjo muštynes, nematė. Nukentėjusiajam R. B. buvo padarytas lūpos nubrozdinimas. U. B. su drauge B. S. buvo prie baro ir ateidamos pamatė, kad jis kraujuoja. U. B. ėjo link kaltinamosios, o ši trenkė nukentėjusiajai U. B., po ko ji nukrito. R. B. nuėjo kviesti apsaugos. Apsaugos darbuotojai išvedė kaltinamuosius iš šokių aikštelės, jis iškvietė policiją. Belaukdami policijos tiek jie su U. B. bei draugais, tiek kaltinamieji buvo viršuje prie laiptų. Link jų kilo laiptais R. K. ir D. V. spyrė jai į galvą, po smūgio R. K. pradėjo kraujuoti nosis. Savo civilinį ieškinį grindžia tuo, kad po įvykio jam buvo nubrozdinta lūpa, todėl negalėjo eiti į darbą, kadangi dirba banke, turi atrodyti padoriai. Jam buvo pažeistas dešinysis dantis, prieš metus nešiojo breketus ir po smūgio dantys vėl išsikreivino. Per muštynes buvo be breketų, breketai jau buvo nuimti. Ieškinyje nurodė būtent breketų kainą, nes turėjo omenyje, kad lyginant dantis turėjo sumokėti būtent tą ieškinyje nurodytą sumą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji U. B. parodė, kad įvykio naktį buvo klube „Metelica“ su savo draugais R. B., B. S., R. V. ir A. R.. Tuo metu, kai šokių aikštelėje įvyko susistumdymas, ji buvo su B. S. prie baro ir atsisukusi pamatė kraujuojantį R. B.. Kuomet ji jo paklausė, kas nutiko, jis parodė link sumaišties pusės, kur stovėjo kaltinamoji. Nukentėjusioji nuėjo į šokių aikštelę paklausti, kas atsitiko, tačiau nespėjo nieko paklausti, gavo smūgius ir nukrito. Jai suduodama D. V. nieko nepasakė. Manė, kad ji spėjo kaltinamosios kažko paklausti, tačiau už jos ėjusi B. S. pasakė, kad ji nespėjo nieko paklausti ir gavo smūgius. Gavo du smūgius kumščiu – į kaktą ir dešinį žandą. Pirmas smūgis buvo į kaktą , o antras – į žandą. Po to, kai gavo smūgį į žandą, ji parkrito. Ji buvo pasodinta ant laiptelio. Prie jos priėjo R. K. ir pasakė, kad matė, kas jai sudavė, ir galės būti liudininke. Nematė, kaip buvo suduota R. K.. R. K. prieš įvykį nepažinojo. Po įvykio jai buvo ištinimai, mėlynės. Turėjo nedarbingumą visą savaitę, buvo gėda išeiti į darbą ir į praktiką. Dėl to patyrė ir neturtinę žalą, kadangi tai buvo baigiamoji praktika ir ji buvo labai svarbi.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. K. parodė, kad nei su viena kompanija nėra susijusi. Buvo klube su drauge, matė konfliktą, kuriame dalyvavo U. B. ir D. V., U. B. buvo nukritusi. D. V. ją (R. K.) apipylė kokteiliu, todėl buvo nuėjusi prie jos aiškintis, bet kaltinamosios draugės ją nuramino, kad viskas įvyko netyčia. Po 30 minučių ji nusprendė išeiti iš klubo. Tuomet pamatė U. B., užsidengusią akį, ir suprato, kad turbūt dėl to pačio konflikto, kurį matė prieš tai. Parodė pirštu į D. ir tada gavo į nosį, D. V. jai spyrė koja į nosį. Ji nenukrito, o atsitrenkė į apsaugos darbuotojus. Konfliktas, kuriame dalyvavo U. B. ir kaltinamoji, truko apie minutę. Ji nematė, kad D. V. būtų smogusi nukentėjusiajai. Kiek pamena, tai nukentėjusiųjų kompanija buvo didesnė. Ji su D. jau išsiaiškino dėl to spyrio, ji supranta tokius dalykus, kai žmonės išgeria, pasikarščiuoja. Jos susitaikė, pretenzijų D. ji neturi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad įvykio neatsimena. Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus (1 t., b. l. 68), juos patvirtino ir palaikė. Papildomai liudytojas nurodė lyg atsimenantis, kad pats įvykis buvo klube „Metelica“, ir žino, kad viena mergina stovėdama ant laiptų spyrė kitai merginai į nosį. Visi konflikto dalyviai buvo neblaivūs. Jis pats ikiteisminio tyrimo metu nurodė sužalojimus tokius, kokius pats matė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. R. parodė, kad dirba klube „Metelica“ apsaugos darbuotoju. Buvo konfliktas klube. Nežino, nuo ko viskas prasidėjo, nematė. Pamatė tik žodinį konfliktą, kuris vyko netoli laiptų prie klubo išėjimo. Kiek matė, tai stovėjo dvi jaunuolių kompanijos, tarp kurių vyko žodinis konfliktas. Jis prie jų priėjo ir pasakė pastabą, kad jie išeitų iš klubo. Kaltinamieji ir jų draugų būrys apsisuko išeiti, tačiau nukentėjusiųjų būrys juos vijosi iš paskos, keikė visokiais žodžiais, įžeidinėjo ir tuomet viršuje ant laiptų tarp jų kažkas įvyko, pasistumdymas ar smūgis, liudytojas nežino, nes nematė, bet iš aplinkinių reakcijos suprato, kad kažkas įvyko, todėl apsaugos darbuotojai vėl nuėjo prie jų, paprašė išeiti iš klubo ir jie išėjo. Jam atrodo, kad nukentėjusieji buvo įvykio organizatoriai, ieškojo kažkokios tiesos. Jokių sužeidimų ant žmonių nematė. Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (1 t., b. l. 74), liudytojas V. R. nurodė, kad negalėjo apklausoje sakyti, kad ant laiptų žemiau stovinti panelė gavo spyrį į veidą, kadangi nematė. Kažką ne taip užrašė tyrėja, smūgio koja jis negalėjo matyti. Dabar sako tiesą, kadangi nepažįsta nei nukentėjusiųjų, nei kaltinamųjų. Galbūt tyrėja kažką ne taip užrašė, ji klausė, ar jis matė smūgį, ir jis atsakė, kad nematė. Tiesiog dėl smūgio pats padarė išvadą iš kilusio triukšmo. O kas kur ir kaip smogė, jis betarpiškai nematė, bet iš garsų ir aplinkinių sukelto triukšmo suprato, kad smūgiai buvo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja B. S. parodė, kad tą naktį ji, nukentėjusieji U. B., E. B., R. B. ir liudytojas R. V. atėjo į klubą „Metelica“ pašokti. Linksminosi ir vakaro eigoje ji su nukentėjusiąja U. B. nuėjo prie baro. Prie jų priėjo R. B. ir kažką pasakė U. B., ji negirdėjo, ką jis pasakė, kadangi grojo muzika. R. B. buvo praskelta lūpa, aiškiai sužeidimo nesimatė, nes buvo tamsu. Nematė, kaip pas R. B. atsirado tas sužalojimas, kadangi buvo su U. B. prie baro. R. B. U. B. nurodė į vieną klubo pusę. Tuomet U. B. patraukė eiti link tos pusės, kur nurodė R. B., o ji ėjo paskui U. B.. Pamatė, kaip kaltinamoji U. B. trenkė vieną kartą į žandą su ranka. U. B. po smūgio susverdėjo ir nukrito, liudytoja prie jos pribėgo. Prieš kaltinamajai suduodant smūgius nukentėjusiajai, U. B. ir kaltinamoji buvo viena priešais kitą, kaltinamoji matė, kad link jos ateina U. B.. U. B. nukritus, prie jų priėjo kita nukentėjusioji ir apsaugos darbuotojas, kuris vėliau atnešė U. B. ledo. R. B. nubėgo į viršų kviesti policijos, o jos su U. B. atsisėdo ant suoliuko netoli išėjimo. Po kiek laiko prie jų priėjo R. V., dar po kurio laiko priėjo nukentėjusioji R. K., kurios R. V. paklausė, ar ji matė įvykį, ir ji atsakė, kad matė. Po to visi išėjo į lauką, atvažiavo policija ir tik tuomet liudytoja pamatė, kad kita nukentėjusioji yra su sukruvinta nosimi. Kaip R. K. nukentėjo, liudytoja nematė. Paskelbus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 70), liudytoja nurodė, kad dėl nuo įvykio praėjusio laiko tikrai neatsimena, ar kaltinamoji vieną ar kelis kartus trenkė U. B..

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. V. parodė, kad šoko draugų būryje ratuku. Jis stovėjo priešais E. ir R. B.. Šokant juos stipriai nustūmė porelė, tada į juos atsisuko R. su E. B. ir kažką jiems pasakė, neatsimena, ką tiksliai. Kaltinamasis „iš jėgos“ ar pastūmė, ar trenkė R. B., tiksliai neatsimena, bet matė, kad R. B. po to kontakto atsitraukė atgal. Tada E. B. įsikišo ir pradėjo muštis su kaltinamuoju. Nematė, ar R. B. sudavė smūgį, bet matė, kad E. B. mušėsi su kaltinamuoju, jis juos išskyrė. Tada prie jo priėjo R. B., rodos, jam kraujavo lūpa, ir pasakė, kad iškvietė policiją ir kad U. B. gavo į veidą. Ant E. B. sužalojimų nematė, taip pat nematė, kaip U. B. trenkė. Kas toliau vyko, nelabai pamena. Atsimena tik tai, kad U. B. sėdėjo su ledu ant suoliuko, liudytojas su B. S. nuėjo į šoną ir prie jų priėjo kažkokia nepažįstama mergina, kuri sakė, kad viską matė. Vėliau ta mergina pamatė kaltinamąją ir nuėjo paskui ją, o kaltinamoji spyrė jai į nosį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d., apie 23.00 - 00.00, jis kartu su savo drauge D. V. ir 2 draugais atvažiavo į naktinį klubą „Metelica“, adresu Vokiečių gatvėje 2, Vilnius. Atvykę linksminosi. Tada jis išėjo kartu su savo drauge D. V. šokti. Šokdamas pajuto, kad jis nugara į kažką atsirėmė. Atsisuko ir pamatė tris jam nepažįstamus jaunuolius, jie atrodė agresyviai nusiteikę. Tada prasidėjo žodinis konfliktas, kas jį pradėjo, jis nežino. Šis konfliktas peraugo į muštynes. Šių muštynių metu ir jis patyrė sužalojimus. Jis tą vakarą matė tik tris jaunuolius, kurie dalyvavo konflikte, ir matė dar vieną panelę, kuri užgauliojo jo merginą D. V.. Minėta panelė bėgo link jo draugės D. V., tačiau neaišku ko. Jis matė, kaip jo panelė D. V. ištiesė koją į priekį link bėgančios panelės. Jis sudavė smūgius, kadangi vyko muštynės, kam jis tiksliai juos sudavė, pasakyti negali (t.1, b.l. 83).

Ikiteisminio tyrimo metu D. L. papildomai parodė, kad įvykio naktį konfliktas prasidėjo nuo žodinio apsižodžiavimo. Jis šoko su D. V. ir netyčia nugara atsitrenkė vieną iš vaikinų. Negali pasakyti, į kurį būtent atsitrenkė. Tuomet jie apsižodžiavo. D. V. kažkuriam iš vaikinų sudavė vieną smūgį ranka į veidą. Tuomet tas vaikinas puolė D. V.. Jis pradėjo ginti D. V. ir sudavė vieną smūgį vaikinui. Grumtynių metu galėjo pastumti ir kitą vaikiną, kadangi įvyko muštynės (t.1, b.l. 111).

Rašytiniame paaiškinime D. L. nurodė, jog jis buvo klube, šoko su savo panele, į kažką atsirėmė. Atsisukęs pamatė agresyviai nusiteikusius vaikinus, kurie jį stumtelėjo. Manydamas, kad jie kelia jam pavojų, įsivėlė su jais į konfliktą, apsistumdė. Konfliktas įvyko ne dėl jo ir jo panelės kaltės, jis nieko nemušė, tik gynėsi (t.1, b.l. 79).

Ikiteisminio tyrimo metu D. V. parodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d., apie 23.00 val., ji kartu su savo draugu D. L. bei kitais draugais – D. M., E. B. atvažiavo į naktinį klubą „Metelica“, adresu Vokiečių gatvėje 2, Vilniuje. Čia jie užsisakė staliuką, vartojo alkoholį, linksminosi. Ji kartu su savo draugu D. L. nuėjo dviese pašokti. Jie šokdami netyčia atsitrenkė į jaunuolį. Ji tuomet su savo draugu D. L. atsisuko, kadangi jaunuolis buvo labai nepatenkintas, kad į jį atsitrenkė. Šis jaunuolis pradėjo pravardžiuotis ir taip prasidėjo žodinis konfliktas. Vėliau šis konfliktas peraugo į muštynes, ji galėjo trenkti minėtam jaunuoliui. Ji nematė jokios panelės, kuri būtų su vaikinais, kurie dalyvavo konflikte. Kiek tiksliai muštynėse dalyvavo asmenų, ji neatsiminė. Vėliau po muštynių ji grįžo prie staliuko ir netoli prie šio staliuko stovėjo jai nepažįstama moteris, kuri šaukė ant jos, norėjo, kad ji ateitų išsiaiškinti kažką. Po to prie jos priėjo jos pažįstama G. R., kuri nuėjo išsiaiškinti su minėta moterimi situacijos. Paskui atėjo apsaugos darbuotojas, kuris pasakė, kad turi išeiti iš klubo, nes atvažiuos policija. Ji tuomet apsirengė ir nuėjo prie išėjimo durų, kur stovėjo ant laiptų viršuje. Tuomet iš kažkur atsirado minėta moteris, kuri prieš tai ant jos šaukė. Moteris bėgo į viršų link jos. Bėgdama ji rėkė, grasino. Į ją buvo sunku neatkreipti dėmesio. Kai ji pribėgo arčiau jos, ji iškišo koją, su kuria jai spyrė į veidą, moterį pagavo apsauga. Apsaugos darbuotojai minėtą moterį išvedė, kadangi atvyko policijos pareigūnai. Ją ir jos draugą pristatė į policijos komisariatą (t.1, b.l. 95).

Ikiteisminio tyrimo metu D. V. papildomai parodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d., apie 03.00 val., ji, stovėdama ant laiptų, esančių naktiniame klube „Metelica“, adresu Vokiečių g. 2, Vilniuje spyrė vieną kartą R. K. į veidą, kadangi ji gynėsi. Ji pripažįsta, kad galėjo kitaip pasielgti (t.1, b.l. 101).

Ikiteisminio tyrimo metu D. V. papildomai parodė, kad ji pripažįsta, kad R. K. spyrė vieną kartą į veidą, dėl savo tokio poelgio gailisi. Dėl U. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nepripažįsta savo kaltės, kadangi ji jos nemušė. Ji įvykio naktį jos nematė. Galbūt ji konflikto metu, muštynių metu susimušė (t.1, b.l. 107).

Rašytiniame paaiškinime D. V. nurodė, kad ji buvo klube, pajuto stumtelėjimą. Atsisukusi pamatė du vaikinus, kurie agresyviai reagavo į ją ir jos vaikiną – stumdė, grasino. Viena mergina šoko ant jos, ją puolė, ji užkišo koją ir gindamasi spyrė jai į veidą (t.1, b.l. 90).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji U. B. parodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d., apie 01.00 val., ji su savo draugais R. V., B. S., R. B. ir E. B. atėjo į naktinį klubą „Metelica“, adresu Vokiečių g. 2, Vilniuje. Būdami klube bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu metu ji su savo drauge B. S. buvo prie baro, pirko kokteilius. Kas įvyko tuo momentu, kol pirko kokteilius, nežino, tačiau prie jos atėjęs draugas R. B. buvo su praskelta lūpa. Ji paklausė, kas atsitiko, jis atsakė, kad jam trenkė kažkokia panelė. Norėdama pasiaiškinti, kas nutiko, galimai norėjo eiti panelės ieškoti, tačiau pajuto smūgį į dešinį skruostą, o vėliau į kaktą. Jai pradėjo temti akyse, atsitraukė. Atsisėdo ant laiptelių, jai atnešė ledo, pradėjo šaldyti sumuštą vietą. Vėliau atvažiavo policija, greitoji pagalba. Ji kreipėsi į Lazdynų ligoninę dėl sumušimų, o vėliau į polikliniką. Kas jai smūgiavo, ji pasakyti negali, nes nematė, tačiau draugai sakė, kad smūgiavo panelė (t.1, b.l. 27).

Iš akistatos protokolo matyti, kad vyko akistata tarp nukentėjusiosios U. B. ir kaltinamosios D. V., kiekviena iš jų liko prie savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 103).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d., apie 01.00 val., jis kartu su savo draugais E. B., U. B., R. V. atvyko į naktinį klubą „Metelica“, adresu Vokiečių g. 2, Vilnius, kur vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Buvo užsisakę staliuką, prie kurio sėdėjo, vėliau ėjo į aikštelę šokti. Jiems šokant juos pradėjo stumdyti nepažįstami asmenys. Kai šiek tiek stipriau pastūmė, jis pamatė jam nepažįstamus vaikiną ir merginą. Jis jiems pasakė, kad jie šiek tiek apsiramintų. Staiga vaikinas sudavė jam vieną smūgį ir praskėlė lūpą iš kairės pusės. Kadangi įvykį matė jo brolis E. B., jis taip pat priėjo ir tas vaikinas pastūmė jį, brolis galva atsitrenkė į groteles. Tuo momentu iš baro grįžo jo draugė U. B.. Ji pamatė, kad jam praskelta lūpa, paklausė, kas atsitiko. Jis parodė į tą pusę, kur stovėjo vaikinas su mergina. Ta mergina priėjus trenkė jo draugei. Į kurią vietą trenkė, pasakyti negali, kadangi buvo už draugės nugaros. Vieną smūgį tikrai matė. Tuomet draugė pradėjo alpti, ją prilaikė iš nugaros, vėliau ją perėmė jos draugas, o jis nubėgo pas apsaugos darbuotojus paprašyti, kad užrakintų įėjimo duris. Jie užrakino duris. Taip pat iškvietė policiją. Kadangi jis stovėjo prie durų, pamatė, kaip mergina ir vaikinas ėjo link išėjimo. Minėta mergina spyrė laiptais lipančiai jam nepažįstamai merginai. Atvykę policijos pareigūnai su jais pabendravo, išsivežė vaikiną ir merginą, kurie sumušė. Tą pačią dieną jis kreipėsi į polikliniką, jį apžiūrėjo, tačiau pasakė, kad viskas gerai (t.1, b.l. 39).

Iš akistatos protokolo matyti, kad vyko akistata tarp kaltinamojo D. L. ir nukentėjusiojo R. B., kurių kiekvienas pasiliko prie savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 89).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d., apie 00.00 val., ji kartu su savo drauge E. atėjo į naktinį klubą „Metelica“, esantį Vokiečių g., Vilniuje. Jai būnant šokių salėje ji matė muštynes tarp dviejų panelių. Ji matė, kai viena panelė vardu U. nukrito ant žemės. Po pusvalandžio ji kartu su E. prie laiptų link išėjimo pamatė nukritusią merginą U., kuri buvo užsidengusi veidą, jos paklausė, kas buvo. Ji pamatė merginą, kuri sudavė smūgį U. Į tą merginą ji parodė pirštu ir U. paklausė „Ar šita“, nes atpažino ją. Tada ta panelė jai nieko neaiškino, o tik klausinėjo „Ką? “, apsimesdama, kad ji nieko nesupranta. Ji tuomet lipo laiptais į viršų ir dar kartą paklausė „ar čia ji?“ ir pakėlusi galvą į viršų ji pajuto vieną spyrį į veidą. Ta pati panelė, kuri sudavė U., spyrė jai. 2017 m. lapkričio 20 d. ji kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybą, kur jai nustatė nubrozdinimus ir kūno sužalojimą (t.1, b.l. 51).

Iš akistatos protokolo tarp D. V. ir nukentėjusiosios R. K. matyti, kad kiekviena iš jų liko prie savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 100).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. B. parodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį jis kartu su broliu R. B., R. V., U. B. ir B. S. buvo naktiniame klube „Metelica“, esančiame Vilniuje. Klube sėdėjo prie staliuko. Jis, R. B., R. V. ir U. B. ėjo šokti į šokių aikštelę. Jie šoko ir šalia jo brolio praeidinėjo jam nepažįstamas jaunuolis, kuris pečiu pastūmė jo brolį. Nors vietos praėjimui buvo pilna, kodėl jis taip padarė, nežino. Būtent nuo šio stumtelėjimo prasidėjo konfliktinė situacija. Jis matė, kaip minėtas vaikinas sudavė vieną smūgį jo broliui į lūpą. Kai sudavė jo broliui, jis įsiterpė ir gynė savo brolį. Jį minėtas vaikinas pastūmė, jis nuo smūgio susmuko ir su galva atsitrenkė į turėklą. Fizinį skausmą jautė. Po suduoto smūgio nepažįstama panelė priėjo prie U. B. ir sudavė jai. Kiek smūgių buvo suduota, nematė. Matė, kad U. B. sėdėjo ant žemės, jai buvo silpna, svaigo galva. Galiausiai brolis nubėgo prie klubo išėjimo iškviesti policijos pareigūnus ir informuoti apsaugą, kad neišleistų vaikino su mergina. Vaikinas su mergina bandė išeiti iš klubo, bet apsauga neišleido jų. Jis stovėdamas ant laiptų kartu su broliu, U. B. ir R. V. prie klubo išėjimo matė, kaip minėta nepažįstama panelė spyrė į veidą kitai klubo lankytojai. Civilinio ieškinio byloje nereikš (t.1, b.l. 60).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad 2017 m. lapkričio 18 d., apie 03.00 val., gavo pranešimą, kad Vokiečių g. 2, Vilniuje, įvyko muštynės tarp dviejų porų. Atvykus minėtu adresu jį su kolega pasitiko klubo apsaugos darbuotojai ir nurodė asmenis, tarp kurių įvyko muštynės. Nukentėjusiajam R. B. buvo praskelta lūpa, U. B. sutrenkta nosis, R. K. sutrenkta nosis. Visi minėti asmenys nurodė mušeikas – D. V. ir D. L.. Ką įvyko vietoje aiškino mušeikos, jis neatsimena. R. K. į veido sritį spyrė D. V. (t.1, b.l. 68).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. S. parodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d., apie 02.00 val., ji kartu su savo draugais U. B., R. B., E. B., R. V. atėjo į naktinį klubą „Metelica“, adresu Vokiečių g. 2, Vilniuje. Visi sėdėjo prie staliuko, vartojo alkoholį. Jie pašoko, tuomet ji su U. B. nusprendė nueiti prie baro ir nusipirkti kokteilių. Nusipirkusios kokteilius, jos dar buvo prie baro ir prie jų priėjo R. B., jis apie kažką su U. B. pasikalbėjo. Po to U. B. jai pasakė eiti. U. B. ėjo pirma, o ji ėjo už jos ir tada ji matė, kaip U. B. 2 kartus trenkė į veidą su ranka jai nepažįstama panelė. Panelė po smūgio apsisuko ir nuėjo. Tuomet apsaugos darbuotojai atnešė U. B. ledo. Atėjęs R. V. jai pasakė, kad R. B. kviečia policiją (t.1, b.l. 70).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d., apie 00.00 val., jis, E. B., R. B., U. B. ir B. S. atėjo į naktinį klubą „Metelica“ adresu Vokiečių g., Vilniuje. Sėdėjo prie staliuko, vartojo alkoholį. Ėjo visi pašokti, šoko ratu. Jis pastebėjo vaikiną ir panelę, kurie artėjo link jų ir nugara nustūmė E. ir R. B. bei U. B.. Tuomet broliai atsisuko į minėtus asmenis. Kas toliau įvyko, jis nematė. Kas sudavė pirmuosius smūgius, jis nematė. Atsisukęs pamatė, kad vyksta konfliktas tarp E. B. ir nepažįstamo vaikino. Jis atitraukė E. B.. Jis matė, kad R. B. apatinė lūpa buvo prakirsta, bėgo kraujas. Matė, kad U. B. sėdėjo prisidėjusi ranką ar ledo prie žando. Tuomet R. B. jo paprašė duoti telefoną, kad iškviestų policiją. Jis kartu su B. S. laukė klubo patalpose šalia išėjimo laiptų policijos. Tuomet atėjo nepažįstama panelė, kuri pasakė, kad viską matė, kaip U. B. buvo suduota į veidą. Naktinio klubo durys buvo užrakintos, netoli jų stovėjo aukščiau minėti vaikinai ir merginos, kurie mušėsi su jo draugais. Galiausiai panelė, kuri jam nurodė, kad matė, kad U. B. buvo suduotas smūgis, lipo laiptais ir jai anksčiau minėta panelė spyrė į nosį (t.1, b.l. 72).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. R. parodė, kad naktiniame klube „Metelica“ įvyko konfliktas tarp dviejų jaunų panelių. Viena panelė, kuri stovėjo žemiau laiptų, gavo spyrį į nosį iš kitos panelės, kuri stovėjo aukščiau laiptų. Konflikte dalyvavo dvi kompanijos, kuriose buvo jauni vaikinai ir merginos. Jie abi kompanijas išprašė į lauką (t.1, b.l. 74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad jis 2017 m. lapkričio 19 d. įvykio naktiniame klube „Metelica“ neatsimena, nieko pasakyti negali (t.1, b.l. 76).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. lapkričio 19 d. 03.06 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog prieš 5 minutes naktiniame klube „Metelica“ įvyko muštynės tarp dviejų porų. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad 2017 m. lapkričio 19 d., apie 06.30 val., telefonu Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja pranešė, kad greitoji medicinos pagalba pristatė R. K., kuri paaiškino, kad apie 03.00 val. naktiniame klube „Metelica“ ją sumušė nepažįstami, jai diagnozuotas nosies sumušimas. 2017 m. lapkričio 19 d., apie 06.35 val., telefonu Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja pranešė, kad greitoji medicinos pagalba pristatė U. B., kuri paaiškino, kad apie 03.00 val. naktiniame klube „Metelica“ ją sumušė nepažįstami, jai diagnozuotas galvos sumušimas (t.1, b.l. 18).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 18 d., apie 03.00 val., gavo pranešimą vykti į Vokiečių g. 2, kadangi įvyko muštynės tarp dviejų porų. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko naktinio klubo apsaugos darbuotojai ir nurodė asmenis, tarp kurių vyko muštynės. R. B. buvo praskelta lūpa, U. B. sutrenkta nosis, R. K. sutrenkta nosis. Visi asmenys nurodė, kad konflikto iniciatoriai – D. V. ir D. L., kurie dėl nieko užpuolė ir sumušė R. B. ir U. B.. D. V. R. K. lipant laiptais link išėjimo spyrė į veido sritį ir stipriai sutrenkė nosį (t.1, b.l. 24).

Šalies argumentai

R. B. protokole-pareiškime nurodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d. jam būnant klube „Metelica“, adresu Vokiečių g. 2, Vilniuje, nepažįstamas vaikinas trenkė jam ir praskėlė lūpą (t.1, b.l. 1).

Pareiškime R. B. nurodė, kad jis apie 03.00 val. buvo sumuštas klube „Metelica“. Vaikinas, apsirengęs mėlyną megztinį, jam praskėlė lūpą. Minėto vaikino mergina trenkė jo merginai, kuriai ištino žandas. Be to, minėto vaikino mergina spyrė dar kitai merginai, jai buvo praskelta nosis. Taip pat vaikinas su mėlynu megztiniu susimušė su jo broliu E. B., kuriam atsirado guzas galvoje. Tiek vaikinas, tiek mergina buvo sulaikyti policijos pareigūnų (t.1, b.l. 2).

U. B. protokole-pareiškime nurodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d., apie 03.00 val., ji buvo klube „Metelica“, adresu Vokiečių g. 2, Vilniuje, kur buvo sumušta nepažįstamos merginos, t.y., gavo du smūgius – vieną į dešinį skruostą, kitą – į kaktą (t.1, b.l. 6).

Šalies argumentai

Pareiškime U. B. nurodė, jog apie 02.50 val. ji nuėjo nuo baro su drauge B. S. ir gavo smūgį į veidą nuo nežinomos panelės. Panelė buvo sulaikyta policijos pareigūnų (t.1, b.l. 7).

R. K. pareiškime nurodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d., apie 03.00 val., buvo klube „Metelica“, adresu Vokiečių g. 2. Klube mergina trenkė U. B. į veidą. Jos paklausus, dėl ko ji trenkė, ši spyrė R. K. į nosį. Mergina buvo sulaikyta policijos pareigūnų (t.1, b.l. 11).

E. B. pareiškime nurodė, kad jis buvo klube „Metelica“ ir ginant brolį R. B. teko susigrumti su vaikinu, kuris dėvėjo mėlyną megztinį. Minėtas vaikinas jam trenkė į veidą, dėl ko galvos užnugaryje iškilo guzas. Be to, vaikinas trenkė jo broliui ir praskėlė lūpą. Minėto vaikino mergina sužalojo jo brolio merginai U. B. veidą (t.1, b.l. 12).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. B. buvo pateiktos 6 vyrų nuotraukos, iš kurių jis atpažino D. L., apie kurį davė parodymus, iš bendrų veido bruožų (t.1, b.l. 46-47).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. B. buvo pateiktos 6 moterų nuotraukos, iš kurių jis atpažino D. V., apie kurią davė parodymus, iš bendrų veido bruožų (t.1, b.l. 48-49).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-čiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo duomenimis, buvo susisiekta su G. R., kuri nurodė, kad matė, kaip D. V. buvo susikibusi su panele šokių aikštelėje, ji jas išskyrė, kuri pirma trenkė ir kaip prasidėjo konfliktas, ji nematė (t.1, b.l. 84).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato postinės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. lapkričio 19 d. 03.30 val. buvo nustatyta D. L. asmens tapatybė (t.1, b.l. 77).

Alkotesterio rodmenų kvitų duomenimis, 2017 m. lapkričio 19 d. 04.36 val. R. B. nustatytas 0,75 promilės neblaivumas (1 t., b.l. 63), U. B. 2017 m. lapkričio 19 d., 04.01 val. nustatytas 1, 66 promilės neblaivumas (1 t., b.l. 64), R. K. 2017 m. lapkričio 19 d., 03.50 val. nustatytas 0,99 promilės neblaivumas (1 t., b.l. 65), E. B. 2017 m. lapkričio 19 d., 04.25 val. nustatytas 1,05 promilės neblaivumas (1 t., b.l. 66), D. L. 2017 m. lapkričio 19 d. 03.41 val. nustatytas 1,56 promilės neblaivumas (t.1, b.l. 78), D. V. 2017 m. lapkričio 19 d. 03.36 val. buvo nustatytas 1,69 promilės neblaivumas (t.1, b.l. 91).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro. Perklausius garso įrašą „download_10.102.186.21_2017-11-19_03-02-41_25.01, 37067605331“ girdėti pokalbis tarp vyro ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo. Skambinantis vyras nurodo, kad jam reikia policijos į klubą „Metelica“, adresu Vokiečių g. 2, kadangi susimušė žmonės, jam buvo praskelta lūpa. Be to, jo panelei mergina irgi praskėlė lūpą. Perklausius garso įrašą „2017-11-19_03-04-22_25.01“ girdėti pokalbis tarp prieš tai skambinusio vyro ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo. Vyras nurodo esantis R. B. bei paaiškina, jog muštynės įvyko prieš 5 minutes (t.1, b.l. 21).

Specialisto išvada Nr. G 3849/2017 (01) konstatuota, kad U. B. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame žande kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti prieš 4-6 paras iki apžiūros, pagal savo makromorfologinį vaizdą galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie konkretų žalojusį daiktą (įrankį), jų skaičių, formą, dydį, neužsifiksavo. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui bei vienkartiniam griuvimui. Įprastomis aplinkybėmis patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (t.1, b.l. 32).

Specialisto išvada Nr. G 3850/2017 (01) konstatuota, kad R. B. padarytas odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje kietu, buku, mažą kontaktuojantį paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, nes pakartotinio trauminio požymio sužalojimo vietoje nėra. Sužalojimas padarytas prieš 4-6 paras iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vienas sužalojimas paprastai padaromas vienu daiktu (įrankiu). Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie konkretų žalojusį daiktą (įrankį), jo formą, dydį, neužsifiksavo. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui bei vienkartiniam griuvimui. Įprastomis aplinkybėmis patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (t.1, b.l. 43).

Specialisto išvada Nr. G 3773/2017 (01) konstatuota, kad R. K. padaryta odos nubrozdinimas panosėje, nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, poodinė kraujosruva su nubrozdinimu pasmakrėje kietu buku daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2017 m. lapkričio 19 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 58).

Taip pat teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji bei nukentėjusieji pateikė telefono prietaisais po įvykio padarytus vaizdo įrašus, kurie buvo peržiūrėti ir pridėti prie bylos (2 t., b.l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2017 m. lapkričio 19 d., apie 03.00 val., klube „Metelica“, adresu Vokiečių g. 2, Vilniuje, kilo konfliktas tarp dviejų kompanijų, o būtent tarp D. L. ir D. V. iš vienos pusės ir R. B. ir E. B. iš kitos pusės. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad D. L. vieną kartą ranka smogė R. B. į veidą. Faktą, kad kaltinamasis smogė nukentėjusiajam ir jį sužalojo, be jo paties prisipažinimo, įrodo nukentėjusiųjų R. B. ir U. B. parodymai, duoti teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo R. V. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminiame tyrime, liudytojų B. S., A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, R. B. ir E. B. protokoluose-pareiškimuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole bei kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.

Nukentėjusysis R. B. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jam šokant su draugais ratelyje pajuto kelis stumtelėjimus. Jis kaltinamųjų paprašė apsiraminti, po ko jam D. L. smogė į veidą, prakirto lūpą. Analogiškai užfiksuota R. B. pareiškimuose, tą patį jis nurodė ir skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. B. D. L. atpažino kaip asmenį, kuris jam smogė į veidą. R. V. patvirtino, kad matė, jog buvo konfliktas tarp kaltinamojo ir R. B., po ko nukentėjusiajam iš lūpos bėgo kraujas. Iš esmės analogiškai nurodė ir E. B., kuris patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis trenkė jo broliui R. B. į lūpą. Tai, kad prieš R. B. buvo panaudotas smurtas, patvirtino ir nukentėjusioji U. B. bei liudytoja B. S., nurodydamos, kad joms būnant prie baro prie jų priėjo R. B., kurio lūpa buvo praskelta. Kaltinamasis D. L. nurodė, kad R. B. smogė gindamas savo draugę D. V.. Taip pat kaltinamasis tvirtina, kad D. V. puolė R. B., kadangi kuomet kilo žodinis konfliktas, ji sudavė nukentėjusiajam į veidą, ir jis atsisukęs norėjo suduoti jai atgal, tuomet jis (D. L.) ir įsikišo, puolė ją ginti. Tačiau, kaip matyti iš D. V. parodymų, pirmiausia tai ji sudavė R. B., kai šokdama jį kliudė ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Be to, nei vienas iš konflikto dalyvių nenurodė, kad kas nors puolė D. V. su aiškiais ketinimais jai trenkti, dėl ko ją būtų reikėję ginti.

Kaltinamoji D. V. kategoriškai neigė sudavusi smūgius U. B.. Nurodė, kad U. įbėgo į muštynių sūkurį ir ją kas kitas pakliudė ir ji nukrito, sužalojimai galėjo atsirasti dėl nukritimo, o liudytojai ją apkalba, nes jie yra nukentėjusiųjų draugai. Šią kaltinamosios versiją paneigia visų pirma specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad U. B. sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, jie nėra būdingi savęs žalojimui bei vienkartiniam griuvimui. Antra, tai, kad būtent kaltinamoji sudavė smūgius, patvirtino liudytoja B. S., kuri tai matė betarpiškai, ėjusi paskui U. B. link D. V.. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad matė, kaip kaltinamoji U. B. trenkė vieną kartą į žandą su ranka, U. B. po smūgio susverdėjo ir nukrito; prieš kaltinamajai suduodant smūgius nukentėjusiajai, U. B. ir kaltinamoji buvo viena priešais kitą, kaltinamoji matė, kad link jos ateina U. B.. Liudytoja taip pat patikslino, kad jau gerai neatsimena suduotų smūgių skaičiaus, o ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad U. B. nepažįstama panelė (kaip vėliau nustatyta, D. V.) trenkė į veidą du kartus. Taip pat ir nukentėjusysis E. B. patvirtino matęs, kaip U. B. sudavė nepažįstama panelė; kiek smūgių buvo suduota, nematė; matė, kad U. B. sėdėjo ant žemės, jai buvo silpna, svaigo galva. Bei R. B., nurodęs, kad mergina priėjus trenkė jo draugei; į kurią vietą trenkė, pasakyti negalėjo, kadangi buvo už draugės nugaros, vieną smūgį tikrai matė, tuomet draugė pradėjo alpti. Nors B. S., E. B., R. B. ir yra nukentėjusiosios U. B. draugai, tačiau iš esmės jų nurodytas aplinkybes patvirtino ir kita nei vienoje šių kompanijų nebuvusi liudytoja, t. y. vėliau nukentėjusi R. K., kuri patvirtino teismui tiesiogiai D. V. veiksmų nemačiusi, tačiau mačiusi, kaip U. B. ir D. V. stovėjo viena priešais kitą ir tuomet U. B. nukrito, iš ko R. K. ir susidarė nuomonę, kad trenkti galėjo tik D. V.. Pažymėtina, kad būtent tai, jog matė, kaip buvo suduoti smūgiai, R. K. pasakė dar klube, belaukiant policijos. R. V. paliudijo, kad jis kartu su B. S. laukė klubo patalpose šalia išėjimo laiptų policijos, tuomet atėjo nepažįstama panelė, kuri pasakė, kad viską matė, kaip U. B. buvo suduota į veidą. Tuo metu R. K. dar jokių smūgių nebuvo suduota, todėl jos suinteresuotumo duodant parodymus nenustatyta.

Be to, būtent aplinkybė, kad R. K. matė, kaip U. B. buvo suduoti smūgiai, iš esmės ir įtakojo tolimesnius įvykius, pasibaigusius pačiai R. K. padarytu sveikatos sutrikdymu. Taigi, kaip teisme nurodė R. K., išeidama iš klubo ji pamatė užsidengusią veidą U. B. ir suprato, kad turbūt dėl to paties konflikto, kurį matė prieš tai; parodė pirštu į D. ir tada iš jos gavo koja į nosį. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. taip pat parodė, kad pamačiusi U. ji pasakė, kad ji matė, kaip U. krito jai prie kojų nuo suduoto smūgio; tuomet pamatė merginą, kuri sudavė smūgį, į tą merginą ji parodė pirštu ir U. paklausė „Ar šita“, nes atpažino ją, lipdama laiptais į viršų dar kartą paklausė ir pakėlusi galvą į viršų pajuto smūgį koja į veidą; smūgį sudavė ta pati panelė. Tai matė ir liudytojas R. V., nurodęs, kad nepažįstama mergina, kuri sakė, kad viską matė, nuėjo paskui kaltinamąją, o kaltinamoji spyrė jai į nosį; iš dalies patvirtino ir liudytojas V. R., kuris, nors tiesiogiai smūgio sudavimo fakto nematė, tačiau paliudijo iš aplinkinių reakcijos supratęs, kad smūgis buvo. D. V. kaltę įrodo ir jos pačios parodymai, kuriais ji prisipažino spyrusi R. K. į veidą, savo veiksmus aiškino tuo, kad R. K. bėgo link jos šaukdama; ji pagalvojo, kad R. K. yra R. B. mergina ir tuoj ją užpuls, todėl pasimetė ir spyrė R. K. į veidą.

BK 28 straipsnis įtvirtina asmens teisę į būtinąją gintį, kurią jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą; besiginančiojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-492-942/2015).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje R. B., U. B., R. K. jokių veiksmų D. V. atžvilgiu neatliko, t.y. smūgių jai nesudavė, daiktų, galinčių sužaloti žmogų, rankose neturėjo, byloje nėra jokių kitų duomenų, kad nukentėjusiųjų veiksmai kėlė realią grėsmę kaltinamųjų sveikatai ar gyvybei ir kad kaltinamieji turėjo pagrindą galvoti, kad bus sužaloti. Todėl konstatuotina, kad iš nukentėjusiojo R. B., net jeigu jis ir užsimojo, U. B., kuri tik priėjo prie D. V., bei R. K., kuri, net jei ir bėgo link D. V., nebuvo tokios grėsmės, kad ją reikėjo spręsti naudojant smurtą. Kaltinamasis D. L. galėjo tiesiog sulaikyti R. B. nuo smūgių sudavimo, kaltinamoji D. V. galėjo pasitraukti ir, galų gale, kaltinamieji galėjo iškviesti apsaugą ar policiją.

Bylos duomenimis nustatyta, kad absoliučiai visi konflikto dalyviai ir liudytojai buvo neblaivūs. Visi nurodo, kad tai ta kita kompanija pradėjo konfliktą, tačiau pažymėtina, konflikto inicijavimas nėra būtinoji sąlyga atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad konflikto dingstis (stumtelėjimai bešokant) buvo mažareikšmė, abi pusės, paveiktos alkoholio, buvo pasirengusios išspręsti žodinį konfliktą jėga. Tačiau ne visi konflikto dalyviai jėgą panaudojo. D. L. neneigia pastūmęs nukentėjusįjį E. B., dėl ko šis nukrito ir susitrenkė galvą, nurodo, kad galėjo taip nutikti susistumdymo metu, arba kad E. B. galėjo pats užkliūti ir nukritęs užsigauti. Aplinkybę, jog D. L. pastūmė E. B., patvirtino ir E. B., kitas nukentėjusysis R. B., bei pats D. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Kita vertus, paties E. B. aktyvius veiksmus paliudijo ne tik kaltinamasis D. L., bet ir pats E. B., nurodydamas, kad kai sudavė jo broliui, jis įsiterpė ir gynė savo brolį, jį minėtas vaikinas pastūmė, jis nuo smūgio susmuko ir su galva atsitrenkė į turėklą; bei liudytojas R. V., nurodydamas, kad E. B. įsikišo ir pradėjo muštis su kaltinamuoju, liudytojas matė, kad E. B. mušėsi su kaltinamuoju, jis juos išskyrė. Tokiame kontekste, nors ir pasitvirtino aplinkybė, kad D. L. pastūmė E. B., dėl ko šis pargriuvo ir atsitrenkė galva į turėklą ir tuo jam buvo sukeltas skausmas, vis tik nepaneigta kaltinamojo D. L. versija, jog jis pastūmė E. B. grumtynių įkarštyje, t. y. byloje nepasitvirtino, kad kaltinamasis turėjo tiesioginę tyčią – sukelti E. B. skausmą, ar netiesioginę tyčią, t. y. kad buvo abejingas galinčioms kilti pasekmėms. Tokia išvada darytina atsižvelgus ir į tai, kad jis ne sudavė smūgį, o pastūmė E. B., skausmą E. B. pajuto ne tiesiogiai nuo D. L. pastūmimo, o dėl to, kad nukritęs atsitrenkė galva; R. V. juos išskyrus, savo veiksmų D. L. nebetęsė, šis jo veiksmas E. B. atžvilgiu laikytinas spontanišku, iš dalies įtakotu ir paties E. B. aktyvaus įsijungimo į abipusį susistumdymą, tiesiogiai nesukėlusiu žymesnių pasekmių, nagrinėjamu atveju pasekmės – skausmas buvo sukeltos daugiau dėl neatsargumo. Nors pareiškime dėl įvykio (1 t., b.l. 12) E. B. nurodė, kad gavo smūgį iš kaltinamojo, tačiau vėliau savo parodymuose teigė, kad buvo pastumtas. Be to E. B., nors įsikišo į konfliktą jau po smūgio R. B. sudavimo, vis tik taip pat neneigia panaudojęs fizinę jėgą, buvo išskirtas tik įsikišus R. V.; teismo posėdžiuose dalyvauti nepageidavo, pretenzijų nereiškė, į medikus nesikreipė ir jo pareiškime nurodyta aplinkybė apie guzą pakaušyje nepatvirtinta. Įvertinus šių įrodymų visumą, iš kaltinimo šalintina kaip nepasitvirtinusi aplinkybė, kad D. L. skausmą E. B. sukėlė tyčia, o būtent kad jis 2017-11-19 apie 03.00 valandą naktiniame klube „Metelica“, esančiame adresu Vokiečių g. 2, Vilniuje, konflikto metu pastūmė E. B., kuris susmuko ir galva trenkėsi į turėklą, tokiais savo veiksmais sukėlė E. B. fizinį skausmą.

Tačiau bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad nei R. B., nei U. B., R. K. jėgos nepanaudojo. Jų elgesį laikyti provokuojančiu, dėl kurio kaltinamieji turėtų pagrindą imtis atsakomųjų veiksmų, o būtent jėgos panaudojimo suduodant smūgius, nenustatyta. Minėta, kad R. B. nesudavė nei vieno smūgio, tik apsižodžiavo su kaltinamaisiais, o U. B. ir R. K. net ir žodiniame konflikte nedalyvavo. Taip pat šioje byloje nenustatyta duomenų apie tai, kad kaltinamiesiems buvo sukeltas skausmas ar padaryti kokie nors sužalojimai; pareiškimų dėl sveikatos sutrikdymo jie nerašė, į medikus nesikreipė; D. L., nors ikiteisminio tyrimo metu ir teigė, kad jam pačiam buvo padaryti sužalojimai, tačiau kokie ir kas būtent juos padarė – nekonkretizavo. Tuo metu kaltinamųjų tyčiniai veiksmai bei pasekmės, sukeltos šiais veiksmais nukentėjusiesiems R. B., U. B. ir R. K., patvirtintos aukščiau aptartais tiek nukentėjusiųjų, liudytojų, pačių kaltinamųjų parodymais, tiek specialisto išvadomis, iš kurių matyti, kad U. B. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame žande, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (1 t., b.l. 32), R. B. padarytas odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, vienu trauminiu poveikiu (1 t., b.l. 43), R. K. padaryta odos nubrozdinimas panosėje, nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, poodinė kraujosruva su nubrozdinimu pasmakrėje (1 t., b.l. 58). Liudytojo A. P. parodymai bei policijos pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina, kad įvykio metu R. B. lūpa buvo kraujuota, U. B. sutrenkta nosis, R. K. sutrenkta nosis, o kaip muštynių iniciatorius asmenys nurodė D. V. ir D. L..

Apibendrinant konstatuotina, kad yra įrodyta, jog D. L. 2017 m. lapkričio 19 d., apie 03.00 val., naktiniame klube „Metelica“, esančiame Vokiečių g. 2, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,56 promilės neblaivumas, konflikto metu sudavė nukentėjusiajam R. B. vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko padarė odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė R. B. sveikatą. Todėl D. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Taip pat yra įrodyta, kad D. V. 2017 m. lapkričio 19 d., apie 03.00 val., naktiniame klube „Metelica“, esančiame Vokiečių g. 2, Vilniuje, būdama neblaivi, kai nustatytas 1,69 promilės neblaivumas, konflikto metu sudavė nukentėjusiajai U. B. du smūgius ranka į veidą, dėl ko padarė poodines kraujosruvas kaktoje ir dešiniame žande, tokiu būdu nukentėjusiajai U. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko tęsdama savo neteisėtus veiksmus, ji 2017 m. lapkričio 19 d., apie 03.00 val., tame pačiame klube konflikto metu spyrė nukentėjusiajai R. K. į nosį, dėl ko R. K. panosėje, viršutinės lūpos gleivinėje atsirado odos nubrozdinimas, pasmakrėje poodinė kraujosruva su nubrozdinimu, tokiais savo veiksmais padarė R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl D. V. veiksmai taip pat teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis D. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Jis neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, baudą sumokėjęs, dirba, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo parodymus, kuriais iš esmės D. L. pripažino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, į tai, kad teisei priešingi veiksmai truko neilgą laiko tarpą, kilus abipusiam konfliktui, buvo suduotas vienas smūgis, nukentėjusieji taip pat buvo apsvaigę nuo alkoholio, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta D. L. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies bausmę – laisvės apribojimą, bausmės trukmę nustatant mažesnę nei bausmės vidurkis (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis).

Kaltinamoji D. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Ji neteista, administracine tvarka nebausta, studijuoja, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat ir į kaltinamosios parodymus, kuriais iš esmės pripažino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, į tai, kad teisei priešingi veiksmai truko neilgą laiko tarpą, buvo suduoti du smūgiai nukentėjusiajai U. B. ir vienas smūgis – R. K., su šia nukentėjusiąja ji susitaikė ir žalą jai atlygino, nukentėjusioji pretenzijų neturi, nukentėjusieji taip pat buvo apsvaigę nuo alkoholio, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta D. V. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies bausmę – laisvės apribojimą, bausmės trukmę nustatant mažesnę nei bausmės vidurkis (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis).

Be to, kadangi nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė nakties metu, pasilinksminimo vietoje, D. L. ir D. V. skirtinas BK 48 straipsnio 6 dalyje numatytas įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusioji R. K. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 54). Apklausta teisme nukentėjusioji nurodė, kad su ja yra atsiskaityta, pretenzijų kaltinamajai D. V. ji neturi. Atsižvelgiant į tai, bylos procesas dalyje dėl nukentėjusiosios R. K. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusioji U. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl sutinusio žando ir mėlynių ant žando ir kaktos ji visą savaitę turėjo nedarbingumą, todėl patyrė turtinę žalą – 200 eurų. Taip pat patyrė 400 eurų neturtinę žalą – tai stresas, važinėjimas ir laikas pas gydytojus, policijoje, nuskausminamieji kremai, veido kosmetinis sudarkymas, negalėjo eiti į mokomąją praktiką, todėl mažėjo pažangumas (1 t., b.l. 33). Prie ieškinio pridėjo UAB Universali arena“ pranešimą, kad U. B. laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 iki 2017 m. lapkričio 24 d. mokymo praktikos neatliko; bei išrašą iš Sodros informacinės sistemos, kuriame nurodyta, kad U. B. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. dėl nelaimingo atsitikimo buityje buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (1 t., b.l. 34-35). Taip pat teisminio nagrinėjimo metu pateikė UAB „Kesko Senukai Digital“ 2017 m. lapkričio mėnesio darbo grafiką (2 t., b.l. 4).

Nukentėjusysis R. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad patyrė 3200 eurų turtinę žalą, kadangi smūgio metu jam buvo sukreivintas dantis, o neseniai jam buvo nuimti breketai, kurie kainavo 11000 – 12000 litų. Taip pat dėl streso, laiko policijoje, praskeltos lūpos, rando patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 200 eurų (1 t., b.l. 44). Civilinį ieškinį grindė Ortodontijos, odontologijos klinikos „Diadenta“ 2012 m. birželio 4 d. sudarytu gydymo planu (2 t., b. l. 5).

Dėl turtinės žalos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi, pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011, 3K-3-127/2012). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių nei faktiškai asmuo patyrė nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nei U. B., nei R. B. savo reikalavimų dėl turtinės žalos padarymo nepagrindė jokiais įrodymais, nors tokia galimybė jiems buvo suteikta. Iš bylos medžiagos matyti, kad U. B. dėl padaryto sveikatos sutrikdymo iš tiesų neatliko mokomosios praktikos ir turėjo nedarbingumą, tačiau savaime šios aplinkybės turtinės žalos dydžio nepagrindžia, į jas galima atsižvelgti vertinant neturtinės (moralinės) žalos mastą. Dokumentų, kad ji pirko medikamentus ar kremus, kad jai buvo neišmokėta dalis atlyginimo, ir kokia konkrečiai dalis, nukentėjusioji nepateikė, todėl jos ieškinio dalis dėl 200 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.

Nukentėjusysis R. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad reikalavimo dėl turtinės žalos nepalaiko, nes tam įrodyti reikia daug laiko ir pastangų – užsiregistruoti pas gydytoją, gauti rekomendacijas bei gydymo išlaidų paskaičiavimą. Tiksliai savo nuomonės, ar atsisako nuo ieškinio, neišreiškė, nurodė nepalaikantis. Iš bylos medžiagos bei R. B. teismui duotų paaiškinimų matyti, kad dantų tiesinimas jam buvo atliktas dar iki aptariamo įvykio, dantų breketai nuimti maždaug 2014 metais ir yra nesulaužyti, saugomi pas gydytoją. Be to, kaip nurodė R. B., po įvykio jis apskritai nesikreipė į odontologus ar kitus medikus, taigi jo tvirtinimas, kad būtent dėl D. L. veiksmų buvo sukreivintas koks nors jo dantis, grindžiamas vien jo subjektyviu įsitikinimu. Taip pat akivaizdu, kad jei jis per visus šiuos metus nuo nusikalstamos veikos padarymo iki bylos išnagrinėjimo nesikreipė į medikus, būtinybės gydyti dantį ar dantis nėra. Ikiteisminio tyrimo metu ištyrus R. B. padarytus sužalojimus specialisto išvados Nr. G 3850/2017 (01) skirsnyje apie įvykio aplinkybes yra pacituotas nukentėjusiojo skundas pirmo viršutinio danties iš kairės jautrumu ir nežymiu jo poslinkiu į vidų (maždaug prieš 1,5 metų buvo uždėti breketai ir šiuo metu nešioja „reteinerius“). Tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados, R. B. nustatytas tik lūpos nubrozdinimas, o burnos gleivinėje sužalojimų nėra, dantenos ramios, dantų vainikų lūžių nėra. Taigi objektyvių duomenų, kad dėl nusikalstamos veikos R. B. buvo padaryta daugiau sužalojimų nei lūpos sumušimas, o taip pat kad jam buvo padaryta kokia nors turtinė žala, nėra, todėl ieškinio dalis dėl 3200 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl neturtinės žalos.

Nustatant neturtinės žalos dydį visų pirma siekiama kaip įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą žalą. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).

Kaip minėta aukščiau, U. B. neturtinę žalą vertina 400 eurų, R. B. – 200 eurų. Abu nukentėjusieji reikalavimus motyvuoja sukeltu stresu, laiku pas gydytojus, policijoje, dėl smurto sudarkyta išvaizda (atitinkamai mėlynėmis ant skruosto ir kaktos, praskelta lūpa), o U. B. – ir savaitę turėtu nedarbingumu.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusieji patyrė neigiamų išgyvenimų bei fizinį skausmą. Nusikaltimai smurtiniai, U. B. sužalotas veidas, padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame žande, ji 5 dienas buvo nedarbinga, neatliko mokomosios praktikos, R. B. taip pat sužalotas veidas, padarytas odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje. Įvertintina ir tai, kad nukentėjusieji sėkmingai pagijo, nėra liekamųjų reiškinių, abiem nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai yra nežymūs. Kol gydėsi, t.y. apie savaitę, dėl sužalojimų pobūdžio nukentėjusieji neabejotinai jautė diskomfortą, bendravimas galimai buvo apribotas, tačiau nėra duomenų apie tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos būtų apskritai sumažėjusios nukentėjusiųjų bendravimo galimybės, sutrikimai buvo laikini. Be to smurtas truko neilgą laiko tarpą, iš esmės buvo momentinis, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų U. B. ir R. B. sveikata ženkliai pablogėjo ir/ar gali pablogėti ateityje, nėra. Taip pat manytina, kad 5 dienų nedarbingumas iš dalies gal ir galėjo paveikti U. B. pažangumą, tačiau ne taip ženkliai, kad tai galėjo sumažinti jos pažangumą apskritai ir dėl to kilo dar kokios nors pasekmės (neišlaikytas egzaminas, valstybės finansuojamos vietos praradimas ar pan.); tokių duomenų byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo U. B.. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų atžvilgiu pasekmes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiesiems turtinė žala nepadaryta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nukentėjusiesiems neturtinę žalą tinkamai kompensuotų 200 eurų žalos atlyginimas.

Daiktinis įrodymas – skaitmeninė laikmena su įvykio vaizdo įrašais paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D.L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsniu, įpareigoti D. L. bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

D.V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsniu, įpareigoti D. V. bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bylos procesą dalyje dėl nukentėjusiosios R. K. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo D. L. 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiosios U. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš kaltinamosios D. V. 200 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Daiktinį įrodymą – skaitmeninę laikmeną su įvykio vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė