Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant, Rozalinai Gerulaitienei, Jurgitai Radauskaitei,

nedalyvaujant: pareiškėjai B. V., Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovui bei išvadą teikiančios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui bei išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės aktų įrašus

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja 2018-12-13 pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui prašymą dėl užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą ir nurodė, kad nori jog po santuokos nutraukimo jai būtų suteikta „W.“ pavardė. Registruojant santuoką Lietuvoje, pareiškėjos pavardė buvo sulietuvinta ir įregistruota kaip „V.“.

Tiek pareiškėjos, tiek jos sutuoktinio asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras yra (duomenys neskelbtini). Šioje valstybėje pareiškėja gyvena jau dvidešimt metų. Čia abu sutuoktiniai turi nuolatinius darbus, stiprius socialinius ryšius, todėl grįžti nuolatinai gyventi į Lietuvą neketina.

Sulietuvinus pareiškėjos pavardę, ji (duomenys neskelbtini) susidūrė su visa eile nepatogumų įrodinėjant santuokinius ryšius su savo sutuoktiniu bei savo tapatybę. Dėl to pareiškėja kreipėsi į metrikacijos skyrių, prašydama ištaisyti pavardę į „W.“, tačiau 2019-01-16 metrikacijos skyrius jai pateikė išvadą, kuria jos prašymo netenkino, motyvuojant tuo, kad užsienio valstybėje sudarius santuoką, moters pavardės rašybos klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktu. Taip pat vadovaujamasi LR Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase pavardės rašomos lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų arba kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduotas pasas, lietuviškus įrašus.

Kadangi šiuo metu Lietuva yra ratifikavusi daug tarptautinių sutarčių (konvencijų), kurios turi aukštesnę juridinę galią bei valstybės vidaus teisės aktai, todėl prašo atsižvelgti ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 52).

Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė raštu išvadą (b.l. 54), kurioje nurodė, kad komisijos nuomone prašymas rašyti pavardę W. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. IR-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodoma: „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka“.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 p. nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduotas pasas, lietuviškus įrašus“. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V.

Komisija taip pat nurodė, kad šiuo metu pateiktuose įstatymų pakeitimo projektuose reiškiama nuomonė, kad atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, būtų galimos kai kurios išimtys, t.y. kad Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Byloje esantys įrodymai, jų teisinis įvertinimas.

Pareiškėja pateikė teismui savo paso kopiją, išduotą (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad B. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su H. W. ir po santuokos sudarymo jos sutuoktiniui buvo suteikta pavardė W., o jai V. (b.l. 6, 7).

Pareiškėja taip pat pateikė teismui du dokumentus vokiečių ir lietuvių kalbomis, kuriuose jos pavardė nurodoma kaip V., o jos sutuoktinio W. (b.l. 9, 10).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2019-01-16 savo išvada atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą ir jos santuokinę pavardę V. ištaisyti į W.. Metrikacijos skyrius savo išvadą motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo 2015-12-03 įsakymo Nr. XII-2111 s straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso2.18 straipsnio 1-8 punktuose nustatyti civilinės būklės aktai registruojami civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų įrašai gali būti nuginčijami tik teismine tvarka. Kiti motyvai atkartoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 p., civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Tiek Kauno CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, tačiau Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys (konvencijos) turi aukštesnę galią nei valstybės vidaus teisės aktai, todėl nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika sprendžiant panašaus pobūdžio bylas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviems vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2004 m. byloje Juta MENTZEN (taip pat žinoma kaip MENCENA) prieš Latviją nurodė, kad „Teismas atkreipia dėmesį, kad Latvijos valdžios institucijos, įrašydamos pareiškėjos pavardę pase, transkribavo afrikatą „tz“ kaip „c“, ir pavardei parinko kaitybos galūnę <...> Teismas tik norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vizualus adaptuotos ir originalios rašytinės formos yra pakankamai didelis, todėl eiliniam asmeniui gali kilti klausimas, ar šios pavardės sutampa <...> Todėl Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad tokiu atveju jai gali kilti keblumų ir nepatogumų socialiniame ir profesiniame gyvenime. Dėl to Teismas pakartoja, kad teisė į privatų gyvenimą pagal Konvencijos 8 straipsnį apima teisę palaikyti santykius su kitais žmonėmis ir gyventi įprastą socialinį gyvenimą. Dėl šios priežasties, kai pareiškėja ir jos sutuoktinis naudojasi savo pasais, kuriuose jų pavardės rašomos skirtinga forma, tam tikrais atvejais jiems sunku išlaikyti požiūrį į save kaip į vieną vienetą.“

EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad skundžiami suvaržymai susiję su „privataus gyvenimo ribojimais“ pagal Konvencijos 8 straipsnį, pirmiausia akcentavo svarbų bendrąjį principą, kad nors Konvencijos 8 straipsniu iš esmės siekiama apsaugoti individą nuo savavališko valdžios institucijų kišimosi, be šio negatyviojo įsipareigojimo, gali egzistuoti valstybės pozityviosios pareigos, neatskiriamos nuo veiksmingos privataus gyvenimo apsaugos. Šios pareigos gali apimti priemonių, skirtų užtikrinti pagarbą privačiam gyvenimui netgi individų tarpusavio santykių srityje, priėmimą. Priemonių (negatyviųjų ar pozityviųjų valstybės įsipareigojimų kontekste) pasirinkimas iš esmės patenka į valstybės diskreciją (vis dėlto EŽTT vertina, ar jos buvo pakankamos ir kaip jos pritaikytos konkrečioje situacijoje). EŽTT, svarstydamas, ar valstybė įvykdė savo pozityviąsias pareigas pagal Konvencijos 8 straipsnį, nagrinėjo, ar buvo nustatyta teisinga įvairių susikirtusių interesų – privatumo, turtinių, tinkamo teisingumo vykdymo – pusiausvyra (proporcingumo aspektas).

Esant byloje nustatytoms aplinkybės, atsisakymas išduoti santuokos liudijimą pareiškėjos pasirinkta vyro pavarde W., sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą, patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su „W“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos liudijimo pasirinkta vyro pavarde su raide „W“, sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).

Į bylą pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, kurioje nurodyta, jog institucija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išsakiusi nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, bet, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Dėl visų pirmiau šiame sprendime išvardytų priežasčių darytina išvada, kad nenukrypimas nuo esamo teisinio reglamentavimo ir atsisakymas tenkinti pareiškimą neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas neigiamoms pasekmėms, kurias patirtų pareiškėja, atsisakius tenkinti jos pareiškimą. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškimas turi būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti 2019 m. sausio 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus Išvadą Dėl pavardės pakeitimo Nr. 05-14-44.

Įpareigoti suinteresuotą asmenį Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), pavardę į „W.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą