Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-49-418/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-04-27
Bylos Nr.
1-49-418/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07693-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Leonora Jakubauskienė
Kaltinamasis
T. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-49-418/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07693-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)
DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 27 d.Druskininkai
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Leonora Jakubauskienė,

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą Nr. 01-1-07693-17, kurioje

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Ateities g. 42-15, Druskininkuose, teistas: 1) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, viešaisiais darbais 3 mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 10 val. per mėnesį visuomenės labui; 2) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda; 3) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 50 (penkiasdešimt) parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu subendrinta bausmė su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 50 (penkiasdešimt) parų arešto ir 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda (bauda nesumokėta),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. vasario 16 d. apie 20.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė žmogui, šeimos nariui, savo tėvui V. Š. fizinį skausmą, o būtent jų tarpusavio konflikto metu, tyčia, du kartus sudavė su moteriška rankine V. Š. į viršugalvį ir tokiu būdu, šeimos nariui – savo tėvui V. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais T. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

T. Š. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad smurtavo prieš savo tėvą V. Š., dėl to nuoširdžiai gailisi. Jis gyvena savo tėvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tame pačiame bute gyvena ir jo motina V. Š.. Jis šiuo metu niekur nedirba. Alkoholinius gėrimus vartoja saikingai. 2017 m. vasario 16 d., minėtame bute, jis kartu su savo pažįstamu vardu Artūras, kurio pavardės ir gyvenamosios vietos nežino, vartojo alkoholius gėrimus. Gėrė alų nuo pietų iki 18.00 val. Jis asmeniškai per tą laiką išgėrė apie 4 litrus, 5 laipsnių stiprumo alaus. Apie 18.00 val., jo pažįstamas Artūras išėjo namo, o jis liko savo namuose. Apie 20 val. 30 min., namuose tarp jo ir jo tėvų V. Š. ir V. Š. įvyko konfliktas, dėl ko kilo konfliktas jis pasakyti negali, kadangi dėl išgerto alkoholio kiekio jis nepamena tiksliai visų aplinkybių. Jis tik pamena, kad norėjo iš savo motinos rankinuko paimti piniginę ir iš jos pasiėmęs pinigų nusipirkti daugiau alkoholinių gėrimų, tačiau nei mama, nei jo tėvas jam to padaryti neleido. Paėmęs motinos rakinę, jis norėjo išeiti iš buto, tačiau tėvas neleido išeiti, dėl ko, buto prieškambaryje tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu, jis tėvui du kartus trenkė į galvos sritį motinos rankinuku. Į kurią vietą pataikė pasakyti negali, kadangi nematė, be to, jis konkrečiai ir nesitaikė. Sudavė smūgius norėdamas, kad jis nuo jo pasitrauktų ir nepaimtų iš jo mamos rankinuko, kuriame buvo piniginė. Atvykus policijos pareigūnams, jis pripažino smurtavęs prieš savo tėvą V. Š., dėl to buvo sulaikytas ir pristatytas į Druskininkų policijos komisariatą, kur jam buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu jis sutiko. Jis prisipažįsta, kad smurtavo prieš savo tėvą V. Š., dėl smurtavimo jis jo atsiprašė (b. l. 70-72,81-83).

Motyvuojamoji dalis

Be T. Š. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai:

Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad 2017 m. vasario 16 d. apie 20 val. 30 min., savo bute, (duomenys neskelbtini), jo sūnus T. Š., jų tarpusavio konflikto metu, du kartus trenkė jam moteriška rankine į viršugalvį. Nuo suduotų smūgių į viršugalvį jis pajuto fizinį skausmą. Dėl tokio sūnaus elgesio, jis parašė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti sūnų įstatytų nustatyta tvarka. Bute jis gyvena kartu su savo žmona V. Š. ir jų sūnumi T. Š.. Kol jis yra blaivus, jie sutaria gerai, tačiau kai jis yra neblaivus vyksta konfliktai. 2017 m. vasario 16 d. apie 20 val. 30 min., jam būnant savo kambaryje ir žiūrint televizorių, jis išgirdo, kad tarp jo žmonos ir sūnaus vyksta žodinis konfliktas ir po kelių sekundžių pamatė, kai į jo kambarį įėjo verkdama žmona, kuri pasakė, kad sūnus agresyviai reikalauja pinigų ir konfliktuoja. Paskui žmoną į kambarį įėjo ir sūnus, kuris toliau tęsė konfliktą ir pas žmoną reikalavo pinigų. Tuo metu, iš kambario išbėgo žmona ir rankose išsinešė savo rankinę. Paskui ją išbėgo ir sūnus, kuris ties buto durimis į laiptinę iš žmonos atėmė rankinę, o jis tuo metu išėjo iš kambario paskui juos. Sūnui atsisukus į jį, jis suėmė rankinę bandydamas ją iš sūnaus atimti. Sūnus iškart pasakė „tėvai užmušiu, bus blogai arba paleisk rankinę“. Jam nenorint suplėšyti rankinės, jis ją paleido ir tuo metu sūnus su rankine sudavė jam į viršugalvį nemažiau du smūgius, po kurių jis juto fizinį skausmą. Po suduotų smūgių, jis iš sūnaus išplėšė rankinę bijodamas, kad jis iš jos nepaimtų žmonos piniginės. Po įvykusio konflikto, jis kartu su žmona išėjo į kiemą iškviesti policijos ir laukti kol atvažiuos pagalba, kadangi bijojo, kad agresyvus sūnus gali vėl prieš jį smurtauti. Ankščiau sūnus yra smurtavęs prieš jį ne vieną kartą, tačiau niekada prieš jį pretenzijų neturėjo ir pareiškimą rašyti atsisakydavo. Dėl tokio sūnaus elgesio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nubausti jį įstatytų nustatyta tvarka. Šiuo metu civilinio ieškinio nereiškia. Vėliau, sūnus Tomas jo atsiprašė dėl suduotų smūgių, jis jam atleido, jo atžvilgiu jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas jiems susitaikius, jeigu to padaryti negalima tai, kad būtų pabaigtas supaprastinto proceso tvarka (b. l. 23-25, 27-28).

Liudytoja V. Š. pasinaudodama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalyje suteikta galimybe, atsisakė duoti bet kokius parodymus prieš savo šeimos narį, savo sūnų T. Š. (b. l. 46-47).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio medicinos specialisto 2017 m. vasario 17 d. išvados Nr.G149/2017(06) matyti, kad V. Š. kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 36).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio medicinos specialisto 2017 m. vasario 17 d. išvados Nr.pG174/2017(06) matyti, kad V. Š. esant bylos medžiagoje duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai)patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė (b. l. 40).

Veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėtį. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis T. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme (b. l. 142-143).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją, į kaltės formą ir rūšį, įstatymo ginamas vertybes, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis T. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis T. Š. teistas (b. l. 107), baustas administracine tvarka (b. l. 104-105), VšĮ Druskininkų PSPC psichikos sveikatos skyriuje į psichikos ligų įskaitą ir į priklausomybės ligų skyrių neįrašytas (b. l. 120). Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam už nusikaltimą skirtina Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė laisvės apribojimas.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tuo pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatomis, T. Š. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas T. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. vasario 17 d. (b. l. 102), prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam T. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo V. Š., taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su savo tėvu V. Š., nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti prie nukentėjusiojo V. Š. arčiau nei 100 metrų paliktinos nepakeistos iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo į turtą nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymųsi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. Š. laivės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymųsi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti T. Š. išbūtą laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. vasario 17 d. (viena para), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo V. Š., taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su savo tėvu V. Š., nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti prie nukentėjusiojo V. Š. arčiau nei 100 metrų palikti nepakeistas iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti T. Š..

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Druskininkų miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Leonora Jakubauskienė