Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-02-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-87-594/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-02-10
Bylos Nr.
AN2-87-594/2020
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00256-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Albinas Antanaitis (pirm.)
Pareiškėjas
V. V., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos
Institucija
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Jonavos rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-87-594/2020Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00256-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarIMAsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos V. V. (toliau – V. V.) ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo A. S. (toliau - A. S.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 75 eurų bauda už tai, kad jis 2019 m. liepos 15 d. apie 23.25 val. (duomenys neskelbtini) 18 km, vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai saugu ir nedavė kelio pagrindiniame kelyje jį lenkusiam automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam V. V., ir susidūrė su juo, dėl ko buvo apgadinti automobiliai, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 106 punktų reikalavimus.

2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, A. S. kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismą, kuris 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą tenkino, panaikino 2019 m. rugpjūčio 12 d. Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. (pareiškėjos skunde neteisingai nurodyta 2019 m. rugsėjo 12 d.) nutarimą. Skunde taip pat prašoma spręsti klausimą dėl autotechninės ekspertizės skyrimo ar specialisto išvados gavimo bei apklausti liudytoją B. V.

3.1. Skunde keliamos abejonės priimto apylinkės teismo nutarimo pagrįstumu. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai įvertino šalių bei liudytojų parodymus, netinkamai aiškino Kelių eismo taisykles. Pareiškėjos nuomone, A. S. sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nedavė kelio pagrindiniame kelyje jį lenkusiam automobiliui, vairuojamam pareiškėjos ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 106 punkto reikalavimus. Tačiau teismas, remdamasis tik A. S. ir D. G. parodymais, pripažino, kad A. S. minėtų Kelių eismo taisyklių punktų nepažeidė, o jo kaltė nėra įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis. Net ir pripažinus, kad A. S. parodė kairiojo posūkio signalą, tai nepašalina jo kaltės dėl kilusio autoįvykio, kadangi remiantis Kelių eismo taisyklių 87 punktu, signalą rodantis Kelių eismo dalyvis neįgyja važiavimo pirmumo teisės, o 86 punktas numato, kad įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš atliekant manevrą.

3.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo bylą nesigilino ir nenagrinėjo ar A. S., prieš atlikdamas kairio posūkio manevrą, įsitikino, kad manevrą atlikti yra saugu ir kur tuo metu buvo V. V. automobilis, ar A. S. jį pastebėjo. Liudytojas D. G. nurodė, kad nematė, kurioje vietoje buvo kitas automobilis, kai jis išgirdo posūkio signalo garsą. Liudytojas negalėjo pasakyti, kurio posūkio signalas tai buvo. Tuo tarpu liudytojas L. V. parodė, kad kairiojo posūkio signalas buvo pradėtas rodyti tik tada, kai V. V. automobilis jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir atlikinėjo lenkimo manevrą. Minėtas liudytojas buvo keleivis, sėdėjęs V. V. vairuojamo automobilio gale, todėl jis galėjo pamatyti rodomą signalą tik tada kai automobilis jau buvo šalia, gretimose eismo juostose, o vairuotoja V. V. tuo metu posūkio signalo galėjo ir nematyti. Atsižvelgiant į šiuos parodymus, netikėti minėto liudytojo ir V. V. parodymais nėra jokio pagrindo, jokio nenuoseklumo tarp jų parodymų nėra, nors apie tai skundžiamame nutarime mini apylinkės teismas.

3.3. Skunde nurodoma, kad A. S. parodymai, jog jis prieš atlikdamas posūkio manevrą įsitikino saugumu, matė iš paskos važiavusį automobilį, kurį aplenkė, bet jis buvo nutolęs apie 100 metrų atstumu, turėtų būti vertinti kritiškai. Pažymima, kad eismo įvykis įvyko gyvenvietėje, kur leistinas greitis 50 km/h, abu eismo dalyviai sutinka, kad važiavo nedideliu greičiu ir neviršijo leistino greičio. Šių aplinkybių kontekste, įvertinus parodymus dėl 100 metrų atstumo, buvusio tarp automobilių, darytina išvada, kad jei atstumas būtų buvęs toks, tuomet iš paskos važiavęs vairuotojas būtų ramiausiai pristabdęs ir apvažiavęs iš dešinės pusės arba palaukęs, kol pirmasis automobilis pasuks. Tuo tarpu iš automobilių apgadinimų matyti, kad greitis nebuvo didelis, be to, automobiliai susidūrė šoninėmis dalimis, o ne trenkėsi vienas į kitą, nes priešingu atveju automobilis Audi A6 turėjo atlėkti dideliu greičiu ir trenktis į A. S. vairuojamą automobilį, tačiau Audi A6 priekinė dalis yra sveika, o apgadinta tik dešinė pusė.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad ta vieta, į kurią ketino pasukti A. S., tėra paprastas nuvažiavimas į pievą, kurio nežymi jokie kelio ženklai ar horizontalus kelio ženklinimas, kas patvirtina L. V. ir V. V. parodymus, kad juos aplenkęs taksi automobilis važiavo nepastoviai, tai prilėtindamas, tai vėl pagreitindamas važiavimą, ieškodamas kur sustoti, ir tai buvo priežastis, dėl kurios V. V. nusprendė jį aplenkti. Liudytojas D. G. patvirtino, kad jis aiškino taksi vairuotojui kur reikės pasukti, nes dėl tamsos ir blogo matomumo ieškojo kur tiksliai yra aikštelė, kurioje paliko automobilį, todėl tikėtina, kad A. S., tiksliai nežinodamas kur reikės nusukti, nerodė posūkio signalo ir neįsitikinęs, kad sukti yra saugu pradėjo posūkio manevrą.

3.5. Skunde pabrėžiama, kad iš eismo dalyvių pasakojimų ir įvykio schemos policijos pareigūnams viskas buvo aišku ir jie pagrįstai nubaudė A. S.. Teigiama, kad V. V. automobilyje šalia jos, keleivio sėdynėje sėdėjo jos sutuoktinis B. V., kuris apylinkės teisme nebuvo apklaustas, nors buvo atvykęs į apylinkės teismo posėdį.

4. Apeliaciniame skunde Institucijos viršininkas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą administracinio nusižengimo byloje – Institucijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą palikti galioti.

4.1. Skunde nurodoma, kad teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, neteisingai įvertino visą surinktą medžiagą, kuri, priešingai nei tai konstatavo apylinkės teismas, patvirtina A. S. kaltę dėl eismo įvykio kilimo. Institucijos pareigūnas tinkamai įvertino abiejų automobilių išsidėstymą po eismo įvykio, jų važiavimo trajektorijas prieš eismo įvykį, eismo dalyvių paaiškinimus ir pagrįstai nustatė, kad A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Pažymima, kad A. S. sutiko su eismo įvykio schema ir joje užfiksuotais duomenimis, jokių papildomų pastabų neturėjo, patvirtino ją savo parašu.

4.2. Institucija, priimdama nutarimą, įvertino policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą tarnybinio pranešimo duomenis, kuriuose užfiksuota, kad atvykus į eismo įvykio vietą V. V. nurodė, kad A. S. automobilis ją aplenkė ir pradėjo staigiai stabdyti, todėl ji jį pradėjo lenkti, o tuo tarpu A. S. staigiai pasuko į kairę. Ji manė, kad A. S. automobilis nori sustoti, todėl nusprendė jį lenkti, todėl ji įsijungė posūkį ir pradėjo atlikinėti lenkimo manevrą, o A. S. automobilis staigiai pasuko į kairę, nerodydamas jokio posūkio ir to pasekmėje įvyko eismo įvykis. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino liudytojas L. V., kuris parodė, kad juos aplenkęs automobilis pradėjo lėtinti greitį, jam susidarė įspūdis, kad jis planuoja sustoti, todėl jo mama nusprendė automobilį aplenkti ir pradėjo lenkimo manevrą. A. S. kairio posūkio signalą parodė, kai jo mamos automobilis lenkdamas jau buvo ties galine lenkiamo automobilio dalimi. Liudytojas D. G. patvirtino, kad buvo taksi automobilio keleivis, jis sakė, kad vairuotojas neskubėtų, nes tuoj reikės sukti į kairę, girdėjo kaip veikia posūkio signalas, jam atrodė, kad kairio posūkio signalas, o po kelių sekundžių į juos atsitrenkė kitas automobilis. Visų šių duomenų pagrindu ir buvo priimtas pagrįstas Institucijos nutarimas, pripažinti A. S. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

Atsiliepimas

5. A. S., atsiliepimu į skundą, prašo atmesti V. V. apeliacinį skundą ir apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą palikti galioti. Nurodo, kad V. V. apeliacinis skundas grindžiamas melagingais parodymais. Vairuodamas automobilį, jis jokių Kelių eismo taisyklių nepažeidė, rodė kairiojo posūkio signalą ir atliko manevrą įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, todėl eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, ką patvirtino ir liudytojas D. G..

6. Institucija atsiliepime į V. V. apeliacinį skundą prašo jos apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą palikti galioti. Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo bylą, netinkamai įvertino bylos medžiagą, kai tuo tarpu byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti, kad A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. V. V. ir Institucijos apeliaciniai skundai tenkinami.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju iš V. V. ir Institucijos apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose nesutinkama su administracinio nusižengimo bylos A. S. atžvilgiu nutraukimu ir nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, V. V. ir Institucijos skundai nagrinėjami kartu ir skundžiamas apylinkės teismo nutarimas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu, sprendžiant A. S. kaltės klausimą.

9. Vertinant apylinkės teismo priimto nutarimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, nustatydamas šioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad A. S. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje neįrodytas. Aukštesnės instancijos teismas, priešingai nei nurodė apylinkės teismas skundžiamame nutarime, neturi jokio pagrindo abejoti Institucijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Aukštesniojo teismo vertinimu, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, jog A. S. 2019 m. liepos 15 d. apie 23.25 val. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) 18 km, vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai saugu ir nedavė kelio pagrindiniame kelyje jį lenkusiam automobiliui „AudiA6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam V. V. ir susidūrė su juo, dėl ko buvo apgadinti automobiliai, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 106 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Institucija pripažindama A. S. padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrįstai rėmėsi administracinio nusižengimo byloje surinktais rašytiniais duomenimis: eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos automobilių padėtys po eismo įvykio bei jų apgadinimų pobūdis ir lokalizacija (b. l. 28, 29), policijos pareigūnių Inesos Bielskytės, Mildos Šukytės tarnybiniais pranešimais (b. l. 13, 14), apžiūros protokolu (b. l. 15), A. S., V. V. paaiškinimais (b. l. 15-16, 21-22), L. V. paaiškinimu (b. l. 23-24), D. G. paaiškinimu (b. l. 25).

11. Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarimo turinio, teismas konstatavo, kad Institucija, priimdama 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą ir pripažindama, kad A. S. padarė administracinį nusižengimą iš esmės rėmėsi tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema ir V. V. paaiškinimais, kad A. S. yra kaltas dėl eismo įvykio, tačiau nebuvo tinkamai įvertinti liudytojų D. G. ir L. V. paaiškinimai. Apylinkės teismo vertinimu, V. V. ir jos sūnaus L. V. parodymai apie eismo įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs, ir nesant jokių kitų jų parodymus pagrindžiančių duomenų, nenuosekliais parodymais negalima grįsti A. S. kaltės, padarius administracinį nusižengimą. Juolab, kad A. S. parodymus dėl sukimo manevro atlikimo įjungus kairio posūkio signalą patvirtino ir kartu su juo važiavęs liudytojas D. G.. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais motyvais.

12. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad V. V. tiek duodama paaiškinimus policijos pareigūnams, tiek ir apklausiama apylinkės teisme nuosekliai nurodė eismo įvykio kilimo aplinkybes, jos paaiškinimai esminėse detalėse sutapo ir nebuvo prieštaringi. V. V. rašydama paaiškinimą policijos pareigūnams nurodė, kad jos vairuojamą automobilį aplenkė taksi automobilis, kuris pradėjo lėtinti greitį norėdamas sustoti, todėl ji įjungė posūkio signalą darė lenkimo manevrą. Staiga taksi automobilis, nerodydamas posūkio, pasuko į kairę pusę ir trenkėsi į jos automobilį (b. l. 21-22). Iš esmės analogiškai eismo įvykio kilimo aplinkybes V. V. nurodė ir apklausiama apylinkės teisme, kai parodė, kad taksi automobilis ją aplenkė, iš jo „stop“ šviesų sprendė, kad automobilio vairuotojas tai prilėtina, tai vėl greičiau važiuoja, todėl nusprendė aplenkti nestabiliai važiuojantį automobilį. Įjungė posūkio signalą, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pradėjo lenkimo manevrą. Nematė, kad taksi automobilis būtų rodęs kokį posūkio signalą. Važiuojant priešpriešinio eismo juosta, ji pajuto smūgį. Šiuos V. V. parodymus iš esmės patvirtino ir kartu su ja važiavęs jos sūnus L. V.. Duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams jis nurodė, kad įvykio metu sėdėjo automobilio gale, dešinėje keleivio pusėje, kurį vairavo jo motina V. V.. Jų automobilį aplenkė taksi automobilis, kuris netrukus sulėtino greitį, vėliau, lyg vėl padidino, galiausiai susidarė toks įspūdis, kad ketina sustoti, todėl jo mama pradėjo jį lenkti. Išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, taksi automobilis parodė kairio posūkio signalą, kai jo mamos vairuojamas automobilis jau buvo priartėjęs prie taksi automobilio galinės dalies, tuo metu taksi automobilio vairuotojas juos taranavo (b. l. 23-24). Tokios įvykio aplinkybės buvo užfiksuotos ir policijos pareigūnės, atvykusios į įvykio vietą 2019 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad vairuotoja V. V. paaiškino, kad ją aplenkė automobilis Renault, jo vairuotojas pradėjo staigiai stabdyti, todėl ji nusprendė jį aplenkti ir pradėjo tai daryti, o šis staigiai pasuko į kairę (b. l. 13). Vertinant aukščiau aptartų duomenų visumą ir sutinkant su pateiktais apeliaciniais skundais, pažymėtina, kad kaip matyti iš bylos duomenų, L. V. sėdėjo galinėje V. V. vairuojamo automobilio sėdynėje dešinėje pusėje ir A. S. parodytą kairio posūkio signalą pamatė tik kai transporto priemonės jau buvo priartėjusios šalia vien kitos, todėl V. V., atlikdama lenkimo manevrą ir važiuodama priešpriešinėje eismo juostoje, priartėjusi prie lenkiamo A. S. automobilio, kairio posūkio signalo jau galėjo ir nematyti, todėl nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvada, kad V. V. ir L. V. parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklūs. Juolab, kad pats A. S. tiek duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams, tiek ir apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad įvykio metu buvo tamsus paros metas, apsiniaukę ir šlapia, kelias nebuvo apšviestas ir keleivis jam aiškino kur reikės sukti į aikštelę (b. l. 16-17). Liudytojas D. G. taip pat patvirtino, kad įvykio metu buvo prastas matomumas, taksi vairuotojas nelabai žinojo kur reikės sukti, todėl jis jam rodė, kurioje vietoje reikės pasukti į kairę (b. l. 25). Tai tik patvirtina V. V. ir L. V. parodymus, kad taksi automobilis važiavo nestabiliai, tai prilėtindamas, tai didindamas greitį, lyg norėdamas sustoti. Visų aptartų duomenų plotmėje darytina išvada, kad A. S., vairuodamas automobilį ir tiksliai nežinodamas, kur reikės sukti į kairę, ieškodamas aikštelės, kurioje paliktas keleivio automobilis, dėl tamsaus paros meto ir blogo matomumo, keleiviui nurodžius, kad reikia sukti į kairę, neįsitikino, kad šį manevrą atlikti yra saugu, ar jo nelenkia kitas automobilis, nedavė kelio pagrindiniame kelyje jį lenkusiam V. V. automobiliui ir sukėlė eismo įvykį.

13. Nors apylinkės teismas nurodė, kad A. S. parodymus, jog atlikdamas sukimo manevrą į kairę jis rodė kairio posūkio signalą, patvirtino su juo važiavęs liudytojas D. G., nurodęs, kad prieš sukimo manevrą girdėjo posūkio signalą automobilio salone, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad A. S. rodė kairio posūkio signalą atlikdamas sukimo manevrą, nešalina jo kaltės dėl autoįvykio. Pagal Kelių eismo taisyklių 82.2 punktą, vairuotojas prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu, privalo įspėti kitus eismo dalyvius atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais. Pažymėtina, kad remiantis Kelių eismo taisyklių 86 punktu, įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą. Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Be to, remiantis Kelių eismo taisyklių 87 punktu, signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 101 punktas reikalauja, kad prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Tačiau, kaip matyti iš liudytojo D. G. parodymų, jis negalėjo nurodyti kokiu atstumu nuo jų buvo nutolęs V. V. automobilis kai jis išgirdo posūkio signalą. O vairuotojui pradėjus posūkio manevrą staiga pajuto smūgį į vairuotojo dureles.

14. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nors A. S. nurodė, kad prieš atlikdamas posūkio manevrą įsitikino, kad tai daryti saugu, matė iš paskos važiuojantį automobilį, iki kurio buvo apie 100 metrų atstumas, tačiau tokie parodymai vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad netrukus po įvykio rašytame paaiškinime, A. S. nurodė, kad likus apie 100 metrų iki aikštelės į kurią jam reikėjo sukti, kuomet keleivis pasakė, jog reikės sukti į kairę, jis įsijungė kairio posūkio signalą, pažiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlius, įsitikino, kad arti automobilių nėra, pradėjo sukti į aikštelę ir kuomet buvo netoli aikštelės, pajuto smūgį į kairės pusės priekines dureles (nusižengimo bylos b. l. 16-17), tačiau nenurodė matęs kokį nors iš paskos važiavusį automobilį ar vizualiai įsitikinęs, jog greta jo nevažiuoja jį lenkiantis automobilis, kurio galėjo nematyti per galinio vaizdo veidrodėlį. Kaip matyti iš bylos duomenų, abu eismo įvykio dalyviai neginčijo, kad važiavo leistinu greičiu ir jo neviršijo, judėjo pakankamai lėtai, todėl A. S. atliekant posūkio manevrą, įjungus kairio posūkio signalą jei iki paskui važiuojančio automobilio būtų likęs 100 metrų atstumas, kaip jis tai pabrėžia, neabejotina, kad V. V. būtų posūkio signalą pamačiusi. Tačiau akivaizdu, kad A. S. nebuvo pakankamai rūpestingas, neįsitikino, kad daryti sukimo manevrą yra saugu (juolab, kad tamsiu paros metu iš paskos važiuojantį ir lenkiantį automobilį pastebėti dėl automobilio šviesų yra ženkliai lengviau nei dienos metu) ir nepraleido jį priešpriešinio eismo juosta lenkiančio V. V. automobilio ir su juo susidūrė. Tai iš esmės patvirtina ir ta aplinkybė, kad automobiliai susidūrė šoninėmis dalimis (ANK bylos, b. l. 29, bylos b. l. 48-49).

15. Nors apeliaciniu skundu V. V. prašė paskirti eismo įvykio tyrimą, tačiau įvertinus tai, kad A. S. kaltė aukščiau aptartais įrodymais yra įrodyta ir be šio tyrimo rezultatų, todėl nėra pagrindo tenkinti šio apeliacinio skundo prašymo. Juolab, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl asmens kaltės/nekaltumo jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme. Tokiu atveju, kai bylos nagrinėjimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų. Analogiškai pasisakytina ir dėl liudytojo B. V. apklausos.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus ir aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad A. S. sukdamas į kairę turėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir duoti kelią pagrindiniame kelyje jį lenkusiam V. V. automobiliui. Įvykio metu jis nebuvo pakankamai apdairus bei atidus vairuotojas, neįvertino tamsaus paros laiko ir prasto matomumo, todėl sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadintos abi transporto priemonės. A. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 75 eurų nuobauda taip pat individualizuota tinkamai, t. y. atitinka straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį (jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta). Kauno apylinkės teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus, esančius byloje, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad A. S. kaltė padarius administracinį nusižengimą neįrodyta, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimas naikintinas, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

V. V. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinius skundus tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Albinas Antanaitis