- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-767-425/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- E. U.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-767-425/2015
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02749-2015-3
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-3848-488/2015 pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei E. U. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Gelvora“ 2015-04-13 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 149,07 Eur skolą, 73,79 Eur palūkanas, 133,15 Eur delspinigius, 43,59 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,5 procentų sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (149,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad 2007-02-20 AB „SEB“ bankas ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 0350718050645-83, pagal kurią bankas suteikė 2 500,00 Lt (724,05 Eur) kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas AB ‚SEB“ bankas naudai. Atsakovė netinkamai vykdė minėtą sutartį, todėl AB „SEB“ bankas ją nutraukė, ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2009-11-06 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 09-20-83 AB „SEB“ bankas atlygintinai perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu. Ieškovas pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė prievolės neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės E. U. 149,07 Eur skolą, 50,00 Eur palūkanas, 44,38 Eur delspinigius, 8,5 procentų sutartinės palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (149,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,20 Eur (dvylika eurų 20 ct) žyminio mokesčio dalį UAB „Gelvora“ naudai, kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį, nurodė, jog byloje nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl iš atsakovės ieškovui priteisė 149,07 Eur skolą. Teismas pažymėjo, kad Vartojimo kredito sutartyje numatytos 8,5 proc. metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą. Nurodęs, kad prašomos priteisti 73,79 Eur palūkanos, lyginant su 149,07 Eur skola, yra neproporcingai didelės, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, teismas palūkanų sumą mažino iki 50,00 Eur. Teismas taip pat ieškovo prašomų priteisti iš atsakovės delspinigių dydį - 0,1 procento už kiekvieną pradelstą dieną, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, laikė aiškiai per dideliu, todėl reikalavimą priteisti 133,15 Eur delspinigius tenkino iš dalies ir priteisė viso 44,38 Eur delspinigių. Teismas, vertindamas prašomas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, pažymėjo, kad ieškovo nurodomos išlaidos, t. y. darbo priemonės (popierius, vokas), spausdinimas, pakavimas, skambinimas yra išimtinai susijusios tik su paties ieškovo vykdoma tiesiogine veikla ir negali būti priskiriamos prie CK 6.249 str. 4 d. 3 p. numatytų protingų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Ieškovo išlaidas už pranešimų siuntimą bei užklausas registrams teismas pripažino ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis, tačiau nurodė, kad jos turi būti pagrįstos CPK 177 str. numatytais įrodymais, o kadangi tokių įrodymų ieškovas nepateikė, reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmestas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Gelvora“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje atmestas ieškovo prašymas priteisti 23,79 Eur palūkanų ir papildomai iš atsakovės priteisti 23,79 Eur palūkanų, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliantas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama dvejopa palūkanų prigimtis: palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, ir palūkanos, kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas ne CK 6.37 str. 3 d. nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas. Apeliantas nurodė, kad Vartojimo kredito sutartyje numatytos 8,5 proc. sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė 23,79 Eur palūkanų. Metinė kredito grąžinimo norma sudaro 11,95 proc. per metus ir tai yra daug mažesnis dydis už numatytąjį šiuo metu galiojančiose vartojimo kredito sutarčių normose. Nesant kitų argumentų, patvirtinančių šio dydžio nepagrįstumą, teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palūkanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sąžiningumo bei teisingumo principus. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimas yra prieštaringas, nes sumažinęs ieškovo prašomas pelno palūkanas iki kreipimosi į teismą, teismas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisė numatyti dydžio pelno palūkanas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad AB SEB bankas ir atsakovė E. U. 2007-02-20 sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią AB SEB bankas atsakovei suteikė 2 500 Lt vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti (galutinis kredito grąžinimo terminas 2009-02-19) ir mokėti palūkanas ir delspinigius (b. l. 11). 2009-02-03 AB SEB bankas atsakovę informavo, kad atsakovei per penkiolika dienų nesumokėjus 518,04 Lt skolos, vartojimo kredito sutartis bus nutraukta (b. l. 17). 2009-11-09 AB SEB bankas perleido reikalavimo teisę į atsakovės E. U. įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį ieškovui UAB „Gelvora“ (b. l. 18-24). UAB „Gelvora“ atsakovę E. U. 2009-11-19 raštu informavo, kad jo įsiskolinimą sudaro 514,71 Lt (149,07 Eur) skolos, 95,84 Lt (27,76 Eur) delspinigių, 19,37 Lt palūkanų (5,61 Eur) ir 72,76 Lt (21,07 Eur) skolos išieškojimo išlaidų, ir nurodė, kad atsakovei per tris dienas nuo pranešimo gavimo dienos nesumokėjus įsiskolinimo, UAB „Gelvora“ imsis LR įstatymais nustatytų priemonių įsiskolinimui išieškoti (b. l. 24). Ieškovas 2015-04-13 pareiškė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo ir prašė iš atsakovės priteisti 149,07 Eur pagrindinės skolos, 73,79 Eur palūkanų, 133,15 Eur delspinigių bei 43,59 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.
Apeliaciniu skundu ieškovas skundžia tik Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 23,79 Eur palūkanų, dėl kitos teismo sprendimo dalies ginčo nėra, todėl teismas pasisako tik dėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.).
Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Vartojimo kredito sutartyje pirminis kreditorius ir atsakovas susitarė dėl 8,5 proc. metinių palūkanų normos. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.). Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, teismas turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti palūkanas laikė pernelyg didelėmis, suponuojančiomis neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, teismas palūkanų sumą sumažino iki 50 Eur.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sutartinės palūkanos mažintos nepagrįstai, kadangi skolininkas kreditoriui turi mokėti už naudojimąsi jo pinigais, o sutartyje numatytos 8,5 proc. metinės palūkanos neprieštarauja įstatymams ar protingumo, sąžiningumo principams. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad sutarties sudarymo metu (2007 m. vasario mėn.) komercinių bankų taikyta palūkanų norma buvo 6,37 proc., o sutartyje šalys susitarė dėl didesnių metinių palūkanų dydžio – 8,5 proc. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė, kaip vartotoja, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, todėl šios sąlygos vertinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Be to, Vartojimo kredito sutartis su atsakove E. U. buvo nutraukta 2009 m., o naujasis kreditorius apie įsiskolinimą atsakovei pranešė 2009-11-19 bei įspėjo, kad per tris dienas nepadengus skolos, bus imtasi priemonių skolai išieškoti, tačiau į teismą su ieškiniu kreipėsi tik po daugiau nei penkių metų. UAB „Gelvora“ užsiima ir skolų išieškojimo veikla, todėl perėmęs skolą iš pirminio kreditoriaus, ieškovas, kaip savo srities profesionalas, turėjo imtis veiksmų skolai išieškoti, o ne penkerius metus nieko nedaryti ir tuo metu priskaičiuoti nesumokėtus palūkanas. Toks ieškovo elgesys negali būti pripažintas sąžiningu ir teisingu. Nors palūkanų norma nustatyta sutartyje, tačiau ši aplinkybė bei jų skaičiavimo laikotarpis negali būti vertinami kaip sąžiningi ir pagrįsti. Ieškovas turi teisę pasirinkti, ar jam kreiptis į teismą ir kada kreiptis, tačiau jo pareiga pagrįsti savo reikalavimus ir jis, skaičiuodamas palūkanas tokį ilgą laiką turi įrodyti, kad elgėsi vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 1-2 d.). Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokį ilgą delsimo išieškoti skolą laikotarpį esant pagrįstą ir objektyvų. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės ir prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, todėl skundžiamu sprendimu pagrįstai sumažintos 23,79 Eur, t. y. iki 50 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.