- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- e2-3690-1043/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-28955-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- R. J., uždarajai akcinei bendrovei „A.“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams R. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „A.“ dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų 146,07 Eur skolą už šilumos energiją, 4,00 Eur delspinigius, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agroinas“ (toliau – atsakovė) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,51 Eur bylinėjimosi išlaidas, bei priteisti iš atsakovo R. J. (toliau – atsakovas) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji teikia šilumą daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, o objektą nuomos pagrindu valdo atsakovė. Už pateiktą šilumą atsakovai turi atsiskaityti vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 22 d. Objekto šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartimi Nr. 5168500010 (toliau – sutartis). Atsakovas gauna šilumą, tačiau už ją nemoka. Atsakovei naudojant patiektą šilumą, atsiranda pareiga už ją mokėti sąskaitoje nustatytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą – mokėti delspinigius. Atsakovų susidariusi skola už patiektą šilumą laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. yra 146,07 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad laiku nebuvo atsiskaityta, nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ieškovė priskaičiavo 4,00 Eur delspinigius.
3. Ieškovė 2021 m. sausio 20 d. pateiktuose papildomuose nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. tarp ieškovės ir atsakovų yra pasirašyta trišalė sutartis. Minėtos sutarties 4.2.4. punkte, nurodyta, kad patalpų savininkas įsipareigoja „kontroliuoti, kaip šilumos vartotojas vykdo šią sutartį ir šilumos vartotojui nevykdant ar dalinai vykdant šią sutartį, atsako šilumos tiekėjui solidariai su šilumos vartotoju už prievoles, kylančias iš šio sutarties”. Taip pat to pačios sutarties 4.2.1 punkte numatyta, kad patalpų savininkas įsipareigoja apmokėti skolą šilumos tiekėjui, jeigu patalpų nuomininkas laiku neatsiskaito už objekte suvartotą šilumos energiją. Nurodyti sutarties punktai įtvirtina patalpų savininkui pareigą rūpintis esamo nuomininko išlaikomu turtu ir mokesčių apmokėjimu. Pagal pateiktą ieškinį, ieškovės reikalaujama suma ir bylinėjimosi išlaidos nėra apmokėtos. 2018 m. balandžio 18 d. įspėjimo raštas pridėtas į bylą tuo tikslu, kad buvo nuomininkas raginamas sumokėti skolą, todėl per 2018 m. balandžio 30 d. visą tai dienai esama skola buvo apmokėta. 2020 m. rugpjūčio 13 d. įspėjimas buvo išsiųstas objekto adresu su esama skola 2020 m. liepos 31 dienai. Sutarties nevykdymas nepanaikina savininko prievolės apmokėti susidariusią skolą už suvartotą šilumos energiją, nepaisant to, jog savininkui nebuvo išsiųstas atskiras pranešimas dėl įsiskolinimo susidarymo.
II. Atsakovų argumentai
4. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam priklausančių patalpų dalis, esančių (duomenys neskelbtini), yra išnuomota atsakovei, o nuomos sutartis registruota valstybės įmonės Registrų centre. Už suteiktas komunalines paslaugas privalo mokėti nuomininkas – šilumos vartotojas. Jam skolos nesumokėjus, ieškovas privalo savininkui išsiųsti raginimą dėl tokios skolos apmokėjimo – atsakovui joks raginimas išsiųstas nebuvo (sutarties 4.1.2 punktas). Ieškovė teikia tik atsakovei išsiųstą raginimą, ir tai už laikotarpį, už kurį skolos nereikalauja. Nesuprantamas ir skolos atsiradimo pagrindas ir laikotarpis: pagal ieškovės pateiktą 2018 m. balandžio 18 d. raginimą galima suprasti, kad 150,13 Eur skola yra susidariusi 2018 m. kovo 31 d., nors pagal 2020 m. rugpjūčio 13 d. raginimą skola yra 146,54 Eur už 2020 m. liepos mėnesio laikotarpį. Pateiktoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje ieškovė nurodo, kad skola 2020 m. liepos 31 d. yra 146,07 eurų, o skola iki 2019 m. spalio 1 d. buvo tik 6,77 Eur. Atsakovo žiniomis, atsakovė šią skolą jau yra apmokėjusi, todėl nesuprantama ieškovės pozicija dėl tokios mažareikšmės sumos kreiptis į teismą.
5. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas visiškai.
6. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumą daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. priklauso negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas). Atsakovas šį objektą 2015 m. gruodžio 30 d. nuomos sutarties Nr. 12-30/15 yra išnuomavęs atsakovei (b. l. 11–13). 2016 m. rugsėjo 22 d. ieškovė ir atsakovai sudarė trišalę šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5168500010 (b. l. 19–26). Atsakovų 146,07 Eur skola už suteiktą ieškovės šilumos energiją susidarė nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. (b. l. 16). 2020 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė išsiuntė atsakovei įspėjimą dėl skolos už šilumą apmokėjimo (b. l. 18).
Dėl skolos už šilumos energiją
7. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pagal CK 6.388 straipsnio 2 dalį atsiskaitymo už tiekiamą energiją tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita. 2016 m. rugsėjo 22 d. šalys sudarė trišalę šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5168500010, pagal kurią šilumos vartotojas įsipareigojo laiku, ne vėliau kaip iki paskutinės mėnesio, einančio po ataskaitinio mėnesio dienos, atsiskaityti už pateiktą šilumą pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą (sutarties 4.1.1. punktas).
8. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jam nesuprantamas skolos atsiradimo ir susidarymo laikotarpis. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos, 146,07 Eur skola už šilumą susidarė nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Taigi skolos susidarymo laikotarpis yra aiškus, nurodytos tiek priskaičiuotos tiek apmokėtos sumos už kiekvieną mėnesį.
Dėl solidarios atsakomybės
9. Atsakovas nesutinka, kad skola už šilumą iš jo būtų priteista solidariai kartu su atsakove. Atsakovas nurodė, jog ieškovė jam neišsiuntė raginimo sumokėti skolą, todėl buvo pažeista sutarties 4.1.2 punkte numatyta taikaus ginčo sprendimo procedūra.
10. Solidari skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6. straipsnio 1 dalis). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 3 ir 4 dalys).
11. Kaip matyti iš sutarties 4.2.4 punkto, šalys susitarė, jog patalpų savininkas (atsakovas), privalo kontroliuoti, kaip šilumos vartotojas (atsakovė) vykdo šią sutartį ir šilumos vartotojai nevykdant ar dalinai vykdant sutartį, atsako šilumos tiekėjui (ieškovei)solidariai su šilumos vartotoju už prievoles, kylančias iš šios sutarties. Sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo apmokėti skolą šilumos tiekėjui, jeigu patalpų nuomininkas laiku neatsiskaito už objekte suvartotą šilumą (sutarties 4.2.1 punktas). Ieškovė sutartimi įsipareigojo šilumos vartotojui nepamokėjus šilumos tiekėjo pateiktos sąskaitos iki sąskaitoje nurodyto termino, raginimą apmokėti sąskaitą išsiųsti šilumos vartotojui ir savininkui. Šilumos vartotojui ir toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų, skolos išieškojimas solidarios atsakomybės pagrindu gali būti vykdomas tiek šilumos vartotojo, tiek savininko (sutarties 4.1.1. punktas). Kaip matyti iš ieškovės pateikto 2020 m. rugpjūčio 13 d. įspėjimo dėl skolos už šilumą apmokėjimo, ieškovė pranešimą siuntė atsakovei jos buveinės adresu, bei objekto adresu. Tai, kad įspėjimas dėl skolos už šilumą nebuvo išsiųstas atsakovui nepanaikino jo kaip savininko prievolės apmokėti skolą už šilumos energiją. Sutartimi savininkas įsipareigojo kontroliuoti kaip yra vykdoma sutartis su šilumos tiekėju, todėl būdamas objekto savininku privalėjo rūpintis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu ir mokesčių apmokėjimu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei pateikus ieškinį teismui ir atsakovui 2020 m. lapkričio 6 d. pateikus atsiliepimą į ieškinį, atsakovas, kaip objekto savininkas, nesiėmė jokių veiksmų, kad skola už šilumos energiją ieškovei būtų sumokėta. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo žiniomis skolą ieškovė atsakovė sumokėjo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Ieškovė papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad skola ir bylinėjimosi išlaidos atsakovų nėra apmokėtos.
12. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tinkamai teikė šilumą objektui, o atsakovė ją naudojo, tačiau laiku sąskaitų ieškovei neapmokėjo, o objekto savininkas nesiėmė jokių veiksmų kontroliuoti kaip šilumos vartotojas vykdo sutartį, todėl iš atsakovų solidariai ieškovei priteisiama 146,07 Eur skola už šilumos energiją nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.383–6.384 straipsniai, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis, sutarties 4.2.1 ir 4.2.4 punktas).
Dėl delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
13. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento dydžio delspinigius.
14. Kadangi atsakovai prievolės atsiskaityti su ieškove nustatytu terminu tinkamai neįvykdė, iš jų solidariai ieškovei priteistini 4,00 Eur delspinigiai, paskaičiuoti nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis, 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
15. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymo, jis tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, o iš atsakovės, kaip juridinio asmens priteisiamos 6 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys).
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur už duomenų gavimą ir 36,30 Eur teisinių išlaidų (b. l. 8–9, 39–40). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė minėtas išlaidas patyrė dėl to, kad atsakovai netinkamai vykdė savo prievolę mokėti už šilumos energiją, ieškovė buvo priversta savo interesus ginti teisme, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų kaltės.
17. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teisinės išlaidos nėra pernelyg didelės ir neprotingos, iš esmės atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovų ieškovei.
18. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – iš atsakovės 26,51 Eur, o iš atsakovo 26,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
19. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830, buveinė Raudondvario pl. 84, Kaunas) 146,07 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų 07 ct) skolą už pateiktą šilumą nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir 4,00 Eur (keturių eurų) delspinigius.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830, buveinė Raudondvario pl. 84, Kaunas) 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (150,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 16 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,51 Eur (dvidešimt šešių eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830, buveinė Raudondvario pl. 84, Kaunas) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (150,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 16 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,50 Eur (dvidešimt šešių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.