Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutarties, kuria nuteistojo P. J. skundas dėl Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. J. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį, 64¹ straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį galutine – 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. sausio 2 d., pabaiga – 2020 m. birželio 2 d.

4. Pirmosios instancijos teismas pritarė komisijos nutarimui. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenimis, sutiko su komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatavo, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą teigiama linkme ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

7. Nuteistasis P. J. pateikė papildomą informaciją, kurioje nurodė, kad jis nevengia atlyginti padarytų nuostolių ir atsakomybės už padarytas savo klaidas, pataisos įstaigoje susirado darbą ir iš gaunamo atlyginimo yra daromos išskaitos pagal vykdomuosius raštus, kitą įsipareigojimų dalį padeda dengti artimieji. Nuteistojo nuomone, būdamas laivėje, jis galėtų susirasti pastovų darbą, gauti pastovias pinigines pajamas, kas leistų greičiau padengti įsiskolinimus ir integruotis į visuomenę.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo P. J. skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina komisijos nutarimo. Iš skundžiamos 2020 m. vasario 26 d. teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

11. Kaip nepagrįstas atmetamas skundo argumentas, jog BVK 157 straipsnio nuostatoms prieštarauja BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės individualizavimo principas ir tai laikytina įstatymų kolizija. BVK 157 straipsnyje nurodytos lygtinio paleidimo sąlygos ir jo taikymui keliami reikalavimai. Tuo tarpu BVK 8 straipsnyje įtvirtintas bausmės vykdymo individualizavimo principas, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės, kurioms priskiriamas ir lygtinis paleidimas iš pataisos namų, nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Taigi, minėtos įstatymų nuostatos viena kitai neprieštarauja, o priešingai – viena kitą papildo. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus dėl BVK 8 ir 157 straipsnių kolizijos pažymima, kad kolizija tai situacija, kai tuos pačius visuomeninius santykius reguliuoja viena kitai prieštaraujančios teisės normos, tačiau skunde nurodomu atveju, pagrindo įžvelgti nurodytų normų koliziją pagrindo nėra.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BK 3 straipsnio 3 dalis numato, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Lygtinį paleidimą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, kuriame numatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančias BVK nuostatas. Bausmių vykdymo įstatymas nėra baudžiamasis įstatymas. Teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar poveikio priemonių vykdymo tvarką yra procesiniai teisės aktai, o padėtį sunkinančio įstatymo negaliojimo atgal principo taikymas galimas tik materialiosios baudžiamosios teisės atžvilgiu. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčijamas procesinių teisės aktų taikymas, kuriems minėtas principas neturi jokios įtakos, todėl P. J. skundo argumentai dėl BVK 3 straipsnio nuostatų netinkamo vertinimo atmetami, kaip nepagrįsti.

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. J. faktiškai atliko 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (t. y. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl P. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

14. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo P. J. nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 46 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir nuteistojo P. J. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

15. Įvertinus nuteistojo P. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kuriuos nuteistasis itin akcentuoja savo skunde, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje bei dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Nuteistųjų ruošiamų paleisti iš įkalinimo įstaigų teisinis ir socialinis švietimas“, dirba Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ elektriku (iki nuteisimo dirbo elektromonteriu), 2019 m. rugpjūčio 22 d. už stropų darbą skirtas paskatinimas – panaikinta 2019 m. sausio 21 d. paskirta nuobauda. Nuteistasis palaiko santykius su artimaisiais (motina ir tėvu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini)), išėjęs į laisvę grįžtų gyventi pas motiną, kuri 2019 m. rugsėjo 30 d. pranešimu patvirtino, kad sutinka nuteistąjį priimti gyventi. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama nuteistojo P. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamus, tiek ir neigiamus nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių teismo vertinimu, lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija.

16. Pritariant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, visų pirma, pažymėtina, kad nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra sumažėjusi nuo 49 balų iki 46 balų, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra net 26 balai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo P. J. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

17. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Sąjungos direktyvomis ir teismų praktika, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad visos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę.

18. Pažymėtina, kad vis dar išskiriami net keli P. J. asmenybę neigiamai apibūdinantys veiksniai – dažnai pasirenkamos situacijos, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką (nusikaltimai, susiję su sukčiavimu). Be to, nuteistasis nusikalto, būdamas lygtinai paleistas, kas leidžia spręsti, jog jis linkęs elgtis nerūpestingai, negalvoja apie savo poelgių galimas pasekmes. Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, įvertinus P. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

19. Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam P. J. šis teistumas nėra pirmas, praeityje jis buvo tris kartus teistas už ne vieną veiką (BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį), kas rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nuteistajam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Praeityje nuteistajam P. J. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris dėl įpareigojimų nevykdymo buvo panaikintas ir P. J. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Vėliau P. J. nuteistas už nusikaltimus, padarytus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, buvo lygtinai paleistas, tačiau nepadarė teigiamų išvadų ir vėl nusikalto. Tai, jog nuteistasis vėl padarė nusikalstamas veikas, taip pat ir analogiškas, suponuoja išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo P. J. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors nuteistojo padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, sunkumas bei pobūdis ar ankstesni jo teistumai ir negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

20. Vertinant nuteistajam P. J. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, elgtis nerūpestingai, nelinkęs apgalvoti savo poelgių pasekmių jam ir aplinkiniams, linkęs pasiduoti kitų įtakai, kaltę įvykdytame nusikaltime linkęs minimalizuoti. Nors teigia turintis ateities planų, tačiau jie gana nekonkretūs, priklausantys nuo įvairių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti ir pakartotinį jo nusikalstamumą jam būnant laisvėje.

21. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad bausmės atlikimo metu drausmine tvarka jis buvo baustas tik vieną kartą (baustas už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus 2019 m. sausio 21 d.), nuobauda jau negaliojanti, kad buvo vieną kartą paskatintas, palaiko ryšius su artimaisiais, nevengia atlyginti nuostolių ir moka pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius raštus (dirba įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, iš gaunamo atlyginimo daromos išskaitos), kitą įsipareigojimų dalį padeda dengti artimieji. Tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, teigiama darbinė motyvacija, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog P. J. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, juolab, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį yra skatintas tik vieną kartą.

22. Sutiktina su skundo argumentu, jog 2019 m. rugpjūčio 29 d. Marijampolės AVPK nutarimu nuteistajam paskirta bauda pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį yra sumokėta, nes tai patvirtina prie skundo pridėti dokumentai. Nors pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį šių duomenų nebuvo ir tai nebuvo įvertinta kaip nuteistojo pastangos vykdyti jam skirtą nuobaudą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pataisos namuose užfiksuota išieškoma 13 082,49 Eur dydžio suma pagal vykdomuosius raštus, o iš jų atlyginta tik maža dalis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nuteistasis nepakankamai stengiasi atlyginti priteistas sumas. Nors su skundu pridėti dokumentai patvirtina, kad 38,26 eurus įsiskolinimų dar 2019 m. liepos 9 d. buvo sumokėjusi R. J. (t. y. atlyginta daugiau, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje), tačiau akivaizdu tai, jog pagal vykdomuosius dokumentus sumokėta suma šiuo atveju nėra reikšminga, o iš skundžiamos teismo nutarties turinio akivaizdu, jog ne finansinė būklė ir turimų įsipareigojimų vykdymas lėmė tai, jog P. J. atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą.

23. Sutiktina, jog P. J. skunde akcentuojami glaudūs santykiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta egzistavo ir jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra tiek reikšminga, kad apsaugotų jį nuo pakartotino nusikaltimų darymo.

24. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, padarytų nusikaltimų pobūdį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog P. J. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas, todėl sprendžiama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir naikinti ją nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo P. J. skundą atmesti ir palikti galioti 2020 m. vasario 26 d. teismo nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.