Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. D. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2023 m. kovo 9 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

R. D. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei nuteistas 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas ir, vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi, (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nuteistajam R. D. paskirtą 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Lietuvos A. T. 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nuteistojo R. D. gynėjo advokato A. T. kasacinį skundą atsisakyta priimti.

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2023 m. sausio 24 d. gautas nuteistojo R. D. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2023 m. kovo 9 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, motyvuodamas iš esmės tuo, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės buvo žinomos teismui priimant nuosprendį ir neįrodo, jog nuteistasis yra nekaltas, be to, nuteistajam nebuvo pateikti kaltinimai dėl jo pareiškime nurodytų aplinkybių.

II. Skundo apygardos teismui argumentai

Skundu nuteistasis R. D. prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2023 m. kovo 9 d. nutarimą ir įpareigoti prokurorą iš naujo išnagrinėti pareiškimą bei priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad teismui buvo žinoma apie pateiktą byloje vaizdo medžiagą „(duomenys neskelbtini)“, kuri įrodo, jog nuteistasis yra nekaltas. Pats prokuroras pateikė į baudžiamąją bylą minėtą vaizdo medžiagą, tačiau teismo posėdžio protokole nėra apie tai minima. Tai įrodo, kad teismui šis dokumentas galėjo būti nežinomas, prokuroras bandė nuslėpti šį dokumentą ir taip neteisėtai suformavo teismo nuomonę apie nuteistojo kaltę. Dar daugiau, teismo posėdžio protokole apskritai nėra užfiksuota, kad prokuroras kokiu nors būdu būtų įrodinėjęs nuteistojo kaltę, vadinasi, jo kaltę įrodinėjo teismas ir tokiu būdu buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą ir nešališką teismą.

1.2. Ikiteisminio tyrimo metu daryti vaizdo dokumentai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ byloje yra laikytini esminiais nuteistojo kaltės įrodymais, tai atsispindi tiek kaltinamajame akte, tiek teismų sprendimuose. Nors nuteistajam nebuvo pateikti kaltinimai dėl paketo su narkotinėmis medžiagomis iš sandėliuko paėmimo, tačiau, paneigus šią aplinkybę, būtų taip pat paneigti jam pateikti kaltinimai dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, saugojimo ir jų platinimo. Taigi, vaizdo dokumentas „(duomenys neskelbtini)“ įrodo, kad tuo metu, kai nuteistasis neva paėmė paketą su narkotinėmis medžiagomis iš sandėliuko, kas laikytina visų jam inkriminuotų veikų patvirtinimu, nuteistasis buvo visai kitoje vietoje. Todėl pateiktas vaizdo įrašas yra laikomas nuteistojo alibi, kurį teismas privalėjo įvertinti, tačiau, kadangi prokuroras šiuos įrodymus nuslėpė, teismas negalėjo to padaryti.

1.3. Nuteistasis su gynėju teismo posėdžio metu prašė skelbti visus bylos dokumentus, peržiūrėti ir perklausyti visus garso bei vaizdo dokumentus, tačiau prokuroras prieštaravo tokiems veiksmams. Nors teismas pritarė prokuroro prieštaravimui ir nurodė, kad buvo pakankamai laiko gynybai susipažinti su visais dokumentais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tokiu būdu teismas paneigė tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principą, tai taip pat sudaro pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą. Be to, kadangi kaltinamajame akte apie minimą vaizdo ir garso dokumentą nebuvo užsiminta, tai į šį dokumentą neatkreipė dėmesio nei nuteistasis, nei jo gynėjas, o susipažinimo su byla metu vaizdo ir garso dokumentai apskritai nebuvo pateikti.

1.4. Teismo posėdžio protokole yra užfiksuota, kad nuteistajam teismo posėdžio metu yra neleidžiama pasisakyti dėl vaizdo įrašo, įrodančio jo nekaltumą ir jis galės tą padaryti tik baigiamųjų kalbų metu (2021 m. vasario 18 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Toks teismo sprendimas pažeidžia rungtyniškumo procesą ir teisę būti išklausytam, o tai jau savaime procesą daro neteisėtu. Be to, paneigus nuteistojo teises (uždraudus jam teismo posėdžio metu pasisakyti), jokie įrodymai teisme negalėjo būti ištirti, kadangi įrodymų tyrimo procese nuteistasis nedalyvavo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad galimai teismui buvo žinoma apie nuteistąjį išteisinančius įrodymus, tačiau teismas sąmoningai sudarė jam kliūtis apie tai kalbėti ir tai taip pat sudaro pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 443 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. BPK 444 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos keturios aplinkybės (aplinkybių grupės), kurias nustačius galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką nei ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Pabrėžtina, kad aplinkybės, išvardytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą 446 ir 447 straipsniuose nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, nustatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį.

Nuteistojo prašymas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti baudžiamąją bylą grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma apie vaizdo įrašą „(duomenys neskelbtini)“, kuris, pasak nuteistojo, patvirtina, jog jis buvo kitoje vietoje, negu užfiksuota kituose dviejuose vaizdo įrašuose, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Šias aplinkybes nuteistasis R. D. laiko naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nurodytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais ir atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu minėtas vaizdo įrašas buvo žinomas.

Akcentuotina, kad nagrinėjant nuteistojo skundą baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik patikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti. Iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo, jo kaltės nustatymo ar nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei pageidauja iš naujo atlikti įrodymų tyrimą, tačiau, akivaizdu, kad tai savaime nesudaro pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą.

Pirmiausia, apygardos teismas pažymi, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. teisiamajame posėdyje teismas nurodė kiekviename bylos tome esančius kompaktinius diskus ir vaizdo įrašus bei proceso dalyvių buvo teiraujamasi, ką reikėtų peržiūrėti ir perklausyti. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo peržiūrėtas nuteistojo skunde minėtas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“, kuris, pasak nuteistojo, nebuvo žinomas pirmosios instancijos teismui. Todėl, apygardos teismo vertinimu, nuteistasis neteisus, teigdamas, kad nei teismas, nei jis pats negalėjo ar neturėjo galimybės susipažinti su visais aptariamais vaizdo įrašais, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina visai kita – nuteistasis ir jo gynėjas viso proceso metu ne tik turėjo galimybę susipažinti su vaizdo medžiaga, bet tuo pačiu turėjo teisę teismo posėdžio metu dėl jų pasisakyti ar pateikti pastabas.

Antra, kaip matyti, R. D. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo grindžiama ne tik skunde nurodytais vaizdo įrašais, bet ir apklaustų liudytojų S. P. parodymais, iš dalies liudytojo E. B., įslaptinto liudytojo Nr. 1 parodymais, P. G. (asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus) parodymais, A. G. ir V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu surinkta tiek atliekant kriminalinės žvalgybos, tiek atliekant slaptus veiksmus gauta informacija, taip pat įvykio vietų, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose bei specialistų išvadose užfiksuotais duomenimis. Taigi, nuteistojo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu daryti vaizdo dokumentai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamoje byloje yra laikytini esminiais nuteistojo kaltės įrodymais, o vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ yra vienintelis jį išteisinantis įrodymas, vertinamas kaip nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas ne tik pateiktais vaizdo įrašais, o byloje surinktų įrodymų visuma, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Papildomai pastebėtina ir tai, kad R. D., pateikdamas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, jau buvo nurodęs analogiškas aplinkybes, kurių pagrindu šiuo atveju prašo atnaujinti baudžiamąją bylą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs R. D. apeliacinį skundą, padarė motyvuotą išvadą, kad tam tikri įrašai, įvertinus proceso dalyvių prašymų pagrįstumą, teisiamajame posėdyje buvo perklausyti, taip pat buvo išnagrinėti su tuo susiję proceso dalyvių prašymai. Juolab, šioje byloje buvo pateikti ir įrašai, kurie niekaip nepagrindžia R. D. pareikšto kaltinimo ir su juo nėra susiję, tačiau jie byloje buvo pateikti pagrįstai atsižvelgiant ir į gynybos interesus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad visi konkretūs gynybos prašomi ištirti įrašai, kurie nebuvo perklausyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo perklausyti ir apeliacinės instancijos teisme. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nuteistojo minėtas vaizdo įrašas buvo žinomas tiek šią baudžiamąją bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, o nuteistojo R. D. skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo subjektyvi nuomonė dėl teismų atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau, kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis byla gali būti atnaujinta dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Be kita ko, apygardos teismas nurodo, kad visi kiti nuteistojo skunde nurodyti argumentai (teisės būti išklausytam, rungtyniškumo principo, teisės į gynybą pažeidimai ir kt.) neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, todėl apygardos teismas dėl to plačiau nepasisako.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas. Visos jos buvo žinomos baudžiamąją bylą nagrinėjusiems pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams, todėl nėra pagrindo naikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2023 m. kovo 9 d. nutarimo nuteistojo skunde išdėstytais motyvais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsniu ir 447 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. D. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.