Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė bei deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. kaltinamas aplaidžios finansinės apskaitos tvarkymu ir jos neorganizavimu, o būtent:

jis, nuo (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), akcininku bei vadovu, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų, registrų išsaugojimą, žinodamas, kad pagal 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą yra atsakingas už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus (atsako ūkio subjekto vadovas), pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą bei 2 dalies nuostatą, kuri numato pareigą patvirtintas finansines ataskaitas, apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, o būtent, privalėdamas organizuoti teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą, jos neorganizavo t. y. nenustatė tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias apskaitos dokumentų saugumą, taip pat, jis pažeidė Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 nauja įstatymo redakcija) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus (2010 m. birželio 18 d. Nr. XI-917 redakcija), kurie įpareigoja įmonės vadovą saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertinus galimus rizikos veiksnius; išsaugoti veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugoti su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teises; išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka bei užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką, o būtent, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų, t. y. neišsaugojo (duomenys neskelbtini) visų tiriamojo laikotarpio (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) didžiosios knygos, didžiosios knygos sąskaitų apyvartų registrų (bandomųjų balansų), banko, kasos ir atskaitingų asmenų apskaitos registrų, pirkimų ir pardavimų registrų, skolų tiekėjams ir pirkėjų skolų apskaitos registrų, kurių duomenimis apskaičiuojamos ir deklaruojamos pajamos, mokesčiai (PVM, pelno), dėl ko, negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmai P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 13 d. apklaustas įtariamuoju P. B. parodė, kad pareikšto įtarimo esmė jam aiški ir suprantama. Nurodė, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, psichikos sutrikimo problemų neturi, įskaitose neįrašytas. Dėl jam pareikšto įtarimo parodė, kad pilnai pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kad privalėdamas organizuoti teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą, jos neorganizavo, t. y. nenustatė tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias apskaitos dokumentų saugumą, taip pat įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų, t. y. neišsaugojo (duomenys neskelbtini) visų tiriamojo laikotarpio (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) pranešime apie įtarimą išvardintų dokumentų, o būtent didžiosios knygos, didžiosios knygos sąskaitų apyvartų registrų (bandomųjų balansų), banko, kasos ir atskaitingų asmenų apskaitos registrų, pirkimų ir pardavimų registrų, skolų tiekėjams ir pirkėjų skolų apskaitos registrų, kurių duomenimis apskaičiuojamos ir deklaruojamos pajamos, mokesčiai (PVM, pelno), todėl negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Tačiau visus įtarime išvardintus dokumentus ir registrus atstatė, pasamdė buhalterinę įmonę, šiai dienai įmonės buhalterinė apskaita yra sutvarkyta tinkamai, visos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) pateiktos, duomenys pateikti teisingai. Pripažįsta, kad elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai, dėl užgriuvusio kovido, dėl neaiškios ateities, tokių jo veiksmų, buhalterė negalėjo laiku apskaičiuoti mokesčių ir pateikti deklaracijų VMI, apskaičiuoti mokesčius. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) finansinė apskaita už tiriamą laikotarpį yra sutvarkyta tinkamai, priduotos visos deklaracijos VMI. Taip pat kovo mėnesį, tikslios dienos nepamena, pateikė VMI prašymą dėl susidariusios (duomenys neskelbtini) nepriemokos perėmimo. Taip pat, kol bus sudaryta sutartis su VMI, pateikė atskirą įsipareigojimą per VMI nustatytą terminą atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų Lietuvos biudžetui padarytos turtinės žalos, viso – 15 214,10 Eur, iš jų GPM – 8 188,17 Eur (6 174,62 Eur įmokos + 2 013,55 Eur delspinigiai), ir PVM – 7 025,93 Eur (5 303 Eur įmokos + 1 722,93 Eur delspinigiai). Nepriemokos suma nurodyta iš šios dienos, tai yra 2024 m. kovo 13 d. kaltinamojo VMI sistemos. Jam, kaip vadovui, yra žinoma, kad yra teisės aktai, kurie numato įmonės finansinės apskaitos tvarkymą, tačiau tinkamai nesielgė, labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be P. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įmonės VMI deklaracijomis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad P. B. aplaidžiai tvarkė finansinę apskaitą ir jos neorganizavo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), akcininku bei vadovu, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų, registrų išsaugojimą, žinodamas, kad pagal 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą yra atsakingas už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus (atsako ūkio subjekto vadovas), pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą bei 2 dalies nuostatą, kuri numato pareigą patvirtintas finansines ataskaitas, apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, o būtent, privalėdamas organizuoti teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą, jos neorganizavo t. y. nenustatė tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias apskaitos dokumentų saugumą, taip pat, jis pažeidė Įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 nauja įstatymo redakcija) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus (2010 m. birželio 18 d. Nr. XI-917 redakcija), kurie įpareigoja įmonės vadovą saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertinus galimus rizikos veiksnius; išsaugoti veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugoti su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teises; išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka bei užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką, o būtent, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų, t. y. neišsaugojo (duomenys neskelbtini) visų tiriamojo laikotarpio (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) didžiosios knygos, didžiosios knygos sąskaitų apyvartų registrų (bandomųjų balansų), banko, kasos ir atskaitingų asmenų apskaitos registrų, pirkimų ir pardavimų registrų, skolų tiekėjams ir pirkėjų skolų apskaitos registrų, kurių duomenimis apskaičiuojamos ir deklaruojamos pajamos, mokesčiai (PVM, pelno), todėl nebuvo galima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant bausmę P. B., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – neteistas, baustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 87 MGL (4 350 Eur) dydžio baudą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį ir prokuroro prašymą, P. B. nustato 6 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – 1000 Eur užstatas, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, nukreipti į paskirtos baudos sumokėjimą, kadangi buvo gautas užstato davėjo sutikimas.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 87 MGL, t. y. 4 350 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. B. skirti galutinę – 58 MGL, t. y. 2 900 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų), baudą.

P. B. paskirtą kardomąją priemonę – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, nukreipti į paskirtos baudos sumokėjimą.

1) Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – šešis mėnesius – nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis;

2) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

3) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.