Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. Č., E. Č., L. D., R. V., R. B. ieškinį atsakovams R. M., B.- J. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai T. Č., E. Č., L. D., R. V. ir R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovus R. M. ir B. J. M. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita suremontuoti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) antrojo aukšto laiptinės patalpas (Pastolių įrengimas ir išardymas vidaus apdailos darbams; anksčiau dažytų sienų vandeniniais dažais nuvalymas, nuplaunant paviršių; langų blokų (rėmų) pakeitimas (demontavimas ir montavimas); vidaus angokraščių tinko remontas; sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas; vidaus sienų dažymas vandens emulsiniais dažais); priteisti iš atsakovo R. M. ieškovų T. Č., E. Č. ir jų dukros K. T. Č. naudai 15 000 Lt moralinei žalai atlyginti.

Ieškovai nurodė, kad gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2010-02-27 šio namo antrojo aukšto bute kilo gaisras, kurio metu buvo padaryta turtinė žala – stipriai apgadintas pirmajame aukšte esantis butas Nr. 8, apgadinta bendro naudojimo laiptinė (aprūko laiptinės sienos, išdaužyti laiptinės langai, sulaužyti laiptinės langų rėmai ir pan.), užlietas po namu esantis rūsys. Šio namo butas Nr. 9 (kuriame konstatuotas gaisro židinys), žalos padarymo metu priklausė B. – J. M. ir jos sutuoktiniui R. M.. Greta esantis butas Nr. 15 žalos padarymo metu priklausė atsakovams, jame gyveno M. dukra D. M.. 2003 m. pradžioje atsakovė išvyko gyventi į JAV ir nebegrįžo, o nuo to laiko astakovų bute nuolatos lankosi ir gyvena asocialūs, itin agresyviai ir chuliganiškai nusiteikę asmenys. Bute ne kartą buvo girtuokliaujama, vykdavo buitiniai ginčai ir konfliktai, muštynės. Ieškovai ir kiti namo gyventojai kenčia nuo triukšmo ir smarvės iš šio buto.

Atsižvelgiant į tai, jog namo laiptinė yra bendro naudojimo, ieškovai pareiškė reikalavimą atsakovams dėl įpareigojimo įvykdyti laiptinės remonto darbus vadovaudamiesi CK 4.76, 4.83 str., kad laiptinės būklė būtų atkurta į pradinę, t.y. iki 2010-02-27 vykusio gaisro buvusią padėtį.

Be to, nurodė, kad dėl atsakovo netinkamai valdomo nuosavybės teise buto, esančio (duomenys neskelbtini)-6, ieškovams atsirado neturtinė žala. Gyvenant šalia asocialių asmenų patyrė stresą, nerimą ir baimę. Eidama namo ieškovo sutuoktinė buvo apiplėšta, apiplėšimą matė dukra, dėl to visi trys patyrė stresą, baimę, nerimą ir pažeminimą. Dėl grasinimų, žeminimų, jo vaikų psichikos traumavimo prašė priteisti iš atsakovo 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovė B. – J. M. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti jos atžvilgiu pareikštus reikalavimus. Nurodė, kad ji gyvena JAV, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) nebūna, žalos ieškovams nepadarė, jokių tiesioginių ar netiesioginių veiksmų sąlygojančių –žalos kilimą neatliko.

Atsakovas R. M. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinį pareiškė ne visi namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai, todėl ieškovai nėra įgalinti pareikšti reikalavimą visų namo savininkų bendrojoje nuosavybėje esančio turto – laiptinės atžvilgiu. Ieškovų reikalavimas dėl įpareigojimo davimo yra nekonkretus, dėl taip pareikšto reikalavimo nustatyti galimo teismo sprendimo vykdymo ribas ir atsikirsti į tokį reikalavimą nėra galimybės. Ieškovai neįrodė atsakovo R. M. atsakomybės atlyginti žalą pagrindų. Neįrodė, kad atsakovas sukėlė gaisrą, kad jis yra kaltas dėl gaisro padarinių. Atsakovas neužpuolė ieškovės E. Č., nepadarė jai neturtinės žalos.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovus R. M. ir B.-J. M. per vieną mėnesį skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita suremontuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antrojo aukšto laiptinės patalpas – nuplaunant jų sienų paviršių. Nustatė, kad tuo atveju, jeigu atsakovai R. M. ir B. – J. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatliks duoto įpareigojimo, tai suteikiama teisė ieškovams atlikti teismo sprendimu duotus įpareigojančius veiksmus ir gauti iš atsakovų turėtų išlaidų atlyginimą. Priteisė iš R. M. T. Č. ir E. Č. naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas sprendė, kad byloje nustatytos visos reikalingos sąlygos atlyginti ieškovų prašomai turtinei žalai, nes atsakovai, būdami buto, esančio (duomenys neskelbtini)-9, savininkai pažeidė kitų asmenų – greta gyvenančių ieškovų teises ir jų teisėtus interesus neprižiūrėdami tinkamai šio buto, o dėl tokio neveikimo, nerūpestingo ir neapdairaus buto valdymo, nesant priešingų įrodymų, buvo sukeltas gaisras, kuris apgadino ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią namo laiptinę.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus dėl padarytos žalos dydžio, sprendė, kad teismo sprendimo priėmimo dienai liko neatlyginta žala, padaryta laiptinei. Todėl spręsdamas ieškovų suformuoto įpareigojimo ribas ir atsižvelgdamas į tai, kad byloje tėra įrodymai patvirtinantys laiptinės aprūkimo faktą, bet nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad gaisro metu laiptinė buvo kitaip sužalota, teismas atsakovus įpareigojo atlikti ne visus sąmatose nurodytus darbus, bet tik nuplauti ir tokiu būdu atstatyti laiptinę į ankstesnę padėtį.

Teismas nurodė, jog nėra pagrindo spręsti atskirai atsakovų R. M. ir B. – J. M. veiksmų, nes jie, būdami buto savininkais, turėjo vienodą pareigą butą valdyti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių, jų teisėtų interesų. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė 2010-02-27 dienai buvo užsienyje, neatleidžia jos nuo atsakomybės valdyti Lietuvoje turimą turtą pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą.

Teismas iš dalies tenkino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė 5 000 Lt iš atsakovo ieškovų T. Č. ir E. Č. naudai motyvuodamas tuo, kad dėl netinkamai valdomo atsakovų buto ieškovai turėjo nepatogumų. Teismas pažymėjo, kad neturtinė žala padaryta ieškovams netiesioginiais vieno iš atsakovų, t.y. R. M., veiksmais. Šis atsakovas, gyvendamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , nesilaikė bendrabuvio taisyklių, savo butą pritaikė landynei. Vien tokia buto padėtis leido teismui pripažinti, kad ieškovai, gyvendami šalia objektyviai turėjo pagrindą baimei, nerimui, išgyvenimams, dvasiniams sukrėtimams. Dėl to teismas pripažino, kad ieškovai 2010-02-24 įvykį pagrįstai sieja su atsakovo gyvenimo būdu, su jo nuosavybės į jam priklausantį butą įgyvendinimo būdu, šis įvykis pagrįstai vertintas ne kaip atsitiktinis, bet kaip iš anksto numatytas įvykis, kurį sąlygojo netinkamas atsakovo elgesys. Teismas nustatė, jog atsakovo R. M. elgesys ir 2010-02-24 patirti ieškovų išgyvenimai yra priežastiniame ryšyje. Teismas atsižvelgdamas į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, į ieškinio reikalavimo ribas, tai, kad reikalaujama neturtinės žalos dėl 2010-02-24 įvykio, kurį sąlygojo netyčiniai atsakovo veiksmai, kad šis įvykis sukėlė 380 Lt turtinę žalą, nustatė 5 000 Lt neturtinės žalos dydį. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovų dukters psichologinis stresas atsirado dėl atsakovo konkrečių veiksmų.

Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo R. M. ieškovų naudai priteista 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir priteista 978 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo T. Č. naudai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti visa apimtimi ir proporcingai bei atsižvelgiant į rekomendacijas sumažinti iš atsakovo ieškovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovų naudai neturtinės žalos atlyginimą. Priteisdamas neturtinę žalą padarė priešingas byloje surinktiems įrodymams išvadas, nes faktinės bylos aplinkybės neatitinka teismo padarytų išvadų. Teismas, prieštaraudamas padarytai išvadai, kad byloje nėra surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai padarė nusikalstamą veiką, kuria nepažįstamas vaikinas (duomenys neskelbtini), namo kieme iš ieškovės E. Č. atėmė rankinuką su pinigais ir mokėjimo kortele panaudojęs fizinį smurtą, nepagrįstai sprendė, kad ši aplinkybė neleidžia teismui spręsti, kad ieškovams nebuvo padaryta neturtinė žala.

Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 6.250 str. 1 d., nes ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo faktą, taip pat jos dydį. Byloje surinkti įrodymai (2010-03-25 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros raštas, 2010-03-20 Teisingumo ministerijos raštas, 2010-04-20 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriaus raštas, 2010-03-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnijos raštas) patvirtina, kad atsakovo veiksmuose nėra nustatyta nusikalstamos / neteisėtos veikos požymių, galinčių sudaryti pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Taigi pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinų įstatyminių sąlygų neturtinei žalai priteisti, todėl neaišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu teismas iš atsakovo priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Tokiu būdu teismas neįgyvendino pareigos motyvuoti teismo sprendimą.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydamas, kad teismas nedetalizavo ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš atsakovo, tik bendrai pažymėjo, kad atsižvelgiant į tenkinamus reikalavimus išlaidos advokato pagalbai mažintinos iki 1 000 Lt, nors turėjo motyvuoti. Be to, teismas turėjo vadovautis Teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą.

Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai priteisė neturtinę žalą ieškovams iš atsakovo nustatęs, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovai patyrė nepatogumus. Teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinka procesinės teisės normas, reglamentuojančias šį klausimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantas ginčija teismo priimtą sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismo sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo neskundžia, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl aukščiau nurodytų apelianto argumentų.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovų naudai, nurodo, jog teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, teismo padarytos išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, pažeidžiant CK 6.250 str., numatantį pagrindus neturtinei žalai atlyginti. Kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos iš atsakovo priteisimo.

Pagal CK 6.263 straipsnio nuostatą, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (1 d.); žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (2 d.); įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (3 d.). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą (CK 6.246. 6.247, 6.248, 6.249 str.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovai, yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai (t. 2, b.l. 51-52). Iš 2010-03-04 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymos apie gaisrą Nr. 3-18-538 (8.19) matyti, kad 2010-02-27 bute, esančiame (duomenys neskelbtini)-9, Vilniuje kilo gaisras, gaisro metu aprūko kitos patalpos ( t. 1., b.l.7). 2008-03-21 Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato raštas Nr. 10-S-5094, surašytas ieškovei R. B. (t. 1., b.l. 95) parodo, kad vienas iš atsakovų - R. M., gyvenantis Pylimo g. 11-9, buvo baustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 182 str. 1 dalyje, už landynės laikymą ( t. 1., b.l. 95). Iš 2010-04-20 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus rašto Nr. 10-14-S-6424 matyti, kad 2004-02-24 Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, nepažįstamas vaikinas, panaudojęs fizinį smurtą atėmė iš E. Č. rankinuką, kuriame buvo piniginė su pinigais ir HANSA banko mokėjimo kortelė, kad tuo buvo padarytas 380 Lt nuostolis ( t. 1., b.l. 30) . Dėl šio įvykio atliekamas ikitesiminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 14-1-01363-04.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos ieškovams atlyginimo, nustatė, kad atsakovo netiesioginiais veiksmais, o būtent tuo, kad dėl 2010-02-24 įvykusio įvykio ir dėl to, kad atsakovas netinkamai rūpinosi jam priklausančiu butu, be to, vadovaujantis Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2008-03-21 raštu R. M. buvo baustas už administracinį teisės pažeidimą – už landynės laikymą, ieškovams buvo padaryta neturtinė žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2010-02-24 įvykis, kurio metu nepažįstamas vaikinas, panaudojęs fizinį smurtą prieš ieškovę, atėmė iš jos rankinuką su pinigais bei mokėjimo kortele, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo įvertintas kaip netiesioginiai neteisėti atsakovo veiksmai, sąlygoję neturtinės žalos atsiradimą, nes byloje nėra duomenų, kad šis asmuo būtų atlikęs nurodomą nusikalstamą veiką ar kokiu nors kitokiu būdu prisidėjo prie šios veikos padarymo. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovę užpuolęs vaikinas kaip nors susijęs su atsakovu, tuo tarpu grįsti teismo sprendimą prielaidomis yra draudžiama. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą ieškovų taip pat siejamas ir su atsakovo netinkamu elgesiu valdant jam nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai, nurodydami, kad dėl nuolatinio asocialių ir kitokių pavojingų asmenų lankymosi atsakovams priklausančiame bute, jaučia nerimą, baimę, stresą, iš esmės neįrodė, kad toks atsakovo neveikimas padarė jiems neturtinės žalos, t.y. byloje nėra pakankamų įrodymų, leidžiančių konstatuoti buvus priežastinį ryšį tarp minėto atsakovo elgesio ir ieškovų nurodomos neturtinės žalos. Pažymėtina, jog ieškovų nurodomi patirti nepatogumai dėl atsakovo bute besilankančių asocialių asmenų negali būti pagrindu pripažinti, kad jie patyrė neturtinę žalą, nes šios aplinkybės iš esmės grindžiamos jų paaiškinimais.

Be to, pažymėtina, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, tuo tarpu daiktines teises reglamentuojančios teisės normos nenumato neturtinės žalos atlyginimo atvejo, tokiu būdu ieškovams neįrodžius jiems padarytos neturtinės žalos fakto dėl atsakovo netinkamo nuosavybės teise priklausančio buto valdymo, teismas tokį reikalavimą turėjo atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliantas nesutinka su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nurodydamas, kad teismas nedetalizavo ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš atsakovo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su šiais argumentais. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš atsakovų ieškovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, nenukrypstant nuo CPK 93, taip pat 98 str. nustatytų kriterijų. Tai, kad teismas sprendime nedetalizavo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, neįvardijo Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas bylinėjimosi išlaidų dydį nustatė netinkamą.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra keistinas, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka perskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 5 d.).

Atmetus ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, mažintinos iš atsakovo ieškovų naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurios iš viso sudarė 1 463,78 Lt, iki 904 Lt. Iš atsakovo R. M. priteistos 983,78 Lt bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 604 Lt, o iš B. – J. M. priteistos 480 Lt bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 300 Lt atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, todėl ieškovui iš atsakovų priteistinas jo sumokėtas 103,58 Lt (suapvalinus – 104 Lt) žyminis mokestis už reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus, apie pusę turėtų skelbimų išlaidų (100 Lt) bei 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, toks dydis, atsižvelgiant į likusį patenkintą reikalavimą bei kitus kriterijus ir rekomenduojamus dydžius, pripažintinas protingu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė ir ištyrė ieškiniui reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimo institutą, atitinkamai netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmos instancijos teismo sprendimas keičiamas, panaikinant sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, sumažinant priteistas bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje teismo sprendimą paliekant nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.).

Patenkinus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų. Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 180 Lt žyminio mokesčio, nors atsižvelgiant į tai, kad skundžiama teismo sprendimo dalis dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, mokėtinas žyminis mokestis turi būti 150 Lt. Dėl nurodyto iš ieškovų T. Č. ir E. Č. lygiomis dalimis, t.y. po 75 Lt žyminio mokesčio priteistina atsakovo naudai, o 30 Lt permokėto žyminio mokesčio priteistina atsakovui iš valstybės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti:

sprendimą dalyje, kurioje iš R. M. T. Č. ir E. Č. naudai priteistas 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti, sumažinti ieškovų naudai iš R. M. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 604 Lt, iš B. J. M. iki 300 Lt.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš T. Č. ir E. Č. po 75 Lt žyminio mokesčio R. M. apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti R. M. 30 Lt permokėto žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto.