- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-01
- Bylos Nr.
- AS-63-316-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00608-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Alovė“, R. S., V. S., R. P., B. O. S.
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alovė“ prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS63-316/2011 pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Alovė“, R. S., V. S., R. P., V. S., B. O. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-1655 dėl grąžinimo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui žemės sklypo, kurio plotas 0,1173 ha (posesija Nr. 12) kadastrinių matavimų bylas ir netvirtinimo šio žemės sklypo plano, dydžio, ribų bei apribojimų; pripažinti, jog Palangos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai nesprendžia jos kompetencijoje esančių klausimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0423 ha (posesija Nr. 12) žemės sklypą, kurį iki nacionalizacijos Palangos mieste valdė A. S.; įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos natūra grąžinamus 0,1173 ha (posesija Nr. 12) ir 0,0423 ha (posesija Nr. 12) žemės sklypus pažymėti kaip laisvus (neužstatytus); patvirtinti parengtus žemės sklypų planus, sklypų dydį ir ribas; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija); pasiūlyti urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymus dėl žemės servituto nustatymo; suteikti žemės sklypams adresus; priteisti jam iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 1 Lt žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, atlyginimą (Civilinio kodekso 6.271 str.). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir Aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių su pakeitimais nuostatas dėl UAB „Alovė“ rengiamo detaliojo teritorijos plano derinimo ir teikimo tvirtinti, taip pat dėl parengto projekto viešo eksponavimo ir viešo svarstymo, kadangi ši teritorija iš dalies sutampa su A. S. iki nacionalizacijos valdytos žemės atkūrimui suformuotų 0,1173 ha (12 posesija) ir 0,0423 ha (12 posesija) žemės sklypų teritorija.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės tenkino – uždraudė atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir Aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1‑473 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių su pakeitimais nuostatas dėl UAB „Alovė“ rengiamo detaliojo teritorijos plano derinimo ir tvirtinimo.
Teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo taikymo byloje, nenagrinėjo aplinkybių dėl pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo. Laikė, jog tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais Palangos miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota suformuoti žemės sklypą prie UAB „Alovė“ priklausančių pastatų adresu (duomenys neskelbtini), o Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. A1‑143 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo UAB „Alovė“ pripažintas teisėtu, nesudaro pagrindo netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje byloje, jei būtų nustatyta, kad tenkinus pareiškėjo reikalavimus, teismo sprendimą būtų sudėtinga ar neįmanoma įvykdyti. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatas dėl UAB „Alovė“ rengiamo detaliojo teritorijos plano derinimo ir teikimo tvirtinti, taip pat dėl parengto projekto viešo eksponavimo ir viešo svarstymo iš esmės siejo su aplinkybe, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasikeis žemės sklypų teisinis statusas. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas prašė įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir 0,1173 ha bei 0,0423 ha žemės sklypus pažymėti kaip laisvus (neužstatytus), patvirtinti parengtus žemės sklypų planus, sklypų dydį ir ribas, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, pasiūlyti urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymus dėl žemės servituto nustatymo, suteikti žemės sklypams adresus. Taigi nagrinėjamoje byloje iš esmės vyksta ginčas dėl nuosavybės teisių pareiškėjui atkūrimo į buvusiai savininkei A. S. priklausiusius 0,1173 ha ir 0,0423 ha žemės sklypus Palangos mieste. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog teises į pareiškėjo nurodomus žemės sklypus siekia įgyvendinti ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alovė“. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose) UAB „Alovė“ paaiškino, jog teritorijoje, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra UAB „Alovė“ nuosavybės teise registruoti statiniai. Detaliojo planavimo procedūros sustabdymas pažeistų UAB „Alovė“ interesus, kadangi būtų užkirstas kelias įgyvendinti jo, kaip statinių, kurie stovi ant formuojamo žemės sklypo, savininko teises ir tinkamai vykdyti veiklą. Teismo vertinimu, neuždraudus atsakovui atlikti veiksmų, susijusių su detaliojo plano (duomenys neskelbtini), derinimu ir tvirtinimu, realiai gali kilti neigiamos pasekmės, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, gali būti neįmanomas arba itin sudėtingas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011 m. vasario 28 d. – 2011 m. kovo 21 d. turėjo būti vykdoma parengto detaliojo plano projekto vieša ekspozicija, 2011 m. kovo 21 d. vykdomas detaliojo plano viešas svarstymas. Taigi iki bylos išnagrinėjimo pabaigos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas gali būti suderintas ir patvirtintas, žemės sklypai bus suformuoti, pasikeis žemės sklypų teisinis statusas, naudojimo ir tvarkymo režimas. Teismas laikė, jog pradėjus įgyvendinti detaliojo plano sprendinius ir jo pagrindu išdavus statybos leidimus bei pradėjus statybos darbus, neišvengiamai būtų pakeistas suplanuotos teritorijos statusas. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, jog neuždraudus atsakovui atlikti veiksmų, susijusių su teritorijų planavimu (detaliojo plano derinimu ir tvirtinimu) (duomenys neskelbtini), iki administracinės bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos gali pasikeisti šio žemės sklypo ar jo dalies teisinis statusas ir tokiu atveju būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti pareiškėjo skundo reikalavimą, jei jis būtų patenkintas teisme, ir suformuoti jo prašomus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui (ABTĮ 71 str. 1 d., 71 str. 2 d. 1 p.).
II.
UAB „Alovė“ 2011 m. spalio 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį, nekeičiant jos turinio: ar teismo draudimas atlikti bet kokius veiksmus pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir Aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 patvirtintų Detaliojo plano rengimo taisyklių su pakeitimais nuostatas dėl UAB „Alovė“ rengiamo detaliojo teritorijos plano derinimo ir tvirtinimo, reiškia draudimą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, formuojant žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius planus.
UAB „Alovė“ nurodo, kad toks draudimas, bendrovės nuomone, nėra susijęs su pareiga suformuoti žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius planus: Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44, ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano suplanavimo projektą. Mano, jog žemės sklypo formavimas prie naudojamų statinių rengiant naująjį detalųjį planą ir žemės sklypo formavimas pagal galiojančius detaliuosius planus yra dvi skirtingos procedūros.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Prašymas atmestinas.
ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis nustato, jog kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.
Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, bylos Nr. AS62-341/2011, Nr. AS525-459/2009, Nr. N444-2663/2009), pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis.
Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi UAB „Alovė“ prašymą bei teismo nutartį, pažymi, kad prašoma išaiškinti teismo nutartis yra aiški ir motyvuota. Tokios nutarties įvykdymas nėra apsunkintas, jos rezoliucinė dalis (uždrausti atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir Aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių su pakeitimais nuostatas dėl UAB „Alovė“ rengiamo detaliojo teritorijos plano derinimo ir tvirtinimo) yra visiškai aiški, nedviprasmiška ir nereikalauja papildomo išaiškinimo. Prašydamas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį, trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės siekia, kad jam būtų paaiškinta tolimesnė situacija dėl įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimo vykdymo, o tai prieštarautų ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies reikalavimams. Todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti UAB „Alovė“ prašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alovė“ prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį atmesti.
Nutartis neskundžiama.