Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovėms Dovilei Račienei, Marytei Sasnauskaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. J., D. J. dėl teismo spendimo, kuriuo D. J. pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovės palaikė pareiškimą ir jame išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo Z. J. prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sūnus susirgo nuo dviejų mėnesių amžiaus.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens D. J. atstovas advokatas Vytas Kantaravičius prašė pareiškimą tenkinti iš dalies. Nurodė, kad pagal teismų praktiką nereikia riboti D. J. veiksnumo tose srityse, kurios jam dėl sveikatos būklės nėra aktualios.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjo atstovių, suinteresuoto asmens D. J. atstovo bei suinteresuoto asmens Z. J. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-416-418/2017 D. J. pripažintas neveiksniu, jam nustatyta globa ir jo globėja bei turto administratore paskirta Z. J. (b. l. 5–6). VšĮ Druskininkų PSPC Psichikos sveikatos skyriaus socialinės darbuotojos 2017 m. rugsėjo 12 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 1 nurodyta, kad D. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 7–11).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnyje asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).

CK pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnio išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo D. J. buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, siekdamas, kad teismas nustatytų sritis, kuriose D. J. būtų pripažįstamas neveiksniu. Tokiu atveju, pasikeitus teisiniam reguliavimui, Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-416-418/2007, kuriuo D. J. pripažintas neveiksniu, nustatyta, kad 2007 m. birželio 18 d.–2007 m. birželio 29 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-210 D. J. konstatuotas labai sunkus protinis atsilikimas, be to, dėl protinio atsilikimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Byloje nėra duomenų, kad D. J. psichinė būklė po Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. sprendimo pagerėjo. Iš byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų paaiškinimų, Druskininkų PSPC Psichikos skyriaus socialinės darbuotojos 2017 m. rugsėjo 12 d. išvados Nr. 1 (b. l. 7–11), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymų (b. l. 15, 16), VšĮ Druskininkų PSPC pažymos (b. l. 18) matyti, kad D. J. psichikos būklė išliko bloga. Teismas neskyrė D. J. naujos ekspertizės, nes mano, jog esamų duomenų byloje pakanka išvadai, jog D. J. iki šiol serga psichine liga, jam konstatuotas labai sunkus protinis atsilikimas, dėl ko ji ir šiuo metu negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti savo socialinių teisių, pareigų, negali savarankiškai dalyvauti tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose. Nustačius, kad D. J. psichinė būklė išliko nepasikeitusi, jis ir šiuo metu nesugeba gyventi savarankiškai, adekvačiai vertinti aplinkos, jo psichikos sutrikimas apriboja jam galimybę orientuotis, savarankiškai naudotis jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, įgydamas ir realizuodamas savo civilines teises ir pareigas. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti D. J. neveiksniu keistinas ir jis pripažintinas neveiksniu atitinkamose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse (CPK 469 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 468 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintas „Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas“).

Pareiškėjas prašo pripažinti D. J. neveiksniu visose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame „Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše“ nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatas neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turintys teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. Pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje yra ratio ultima, todėl sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą bei parinktos mažiausiai jo veiksnumą ribojančiomis priemonėmis (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz. teisė sudaryti santuoką), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Bylos medžiaga nustatyta, kad D. J. psichikos sutrikimas egzistuoja nuo kūdikystės, jo sveikatos būklė negerėja, jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neplanuoja kurti šeimos, įsivaikinti bei globoti vaikų, netektas darbingumas sudaro 85 procentus, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ( b. l. 15, 16), dėl nustatyto nedarbingumo jis negali ir nesiekia užsiimti jokia individualia veikla ar pradėti dirbti, iš esmės jis dėl psichikos sveikatos sutrikimo, negebėjimo komunikuoti net negali lygiaverčiai dalyvauti jokiuose civiliniuose teisiniuose santykiuose. Pareiškėjo atstovės teismo posėdyje patvirtino, kad D. J. dėl sveikatos būklės negali dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje, neturi galimybės sudaryti santuokos, pasinaudoti teise būti globėju ar sudaryti darbo santykius. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad D. J. turtinių santykių sritis, kaip dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje bei asmeninių neturtinių santykių sritys, kaip šeimos santykių sritis, asmens gebėjimas būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus bei darbo teisinių santykių sritis yra neaktualios. Nepripažinus jo neveiksniu šiose srityse nekils nei jam, nei kitiems asmenims jokių pavojų, o riboti D. J. veiksnumą šeimos santykių srityje prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją. Nurodytų motyvų pagrindu, siekiant apsaugoti ir užtikrinti D. J. visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, pareiškimo dalis dėl D. J. pripažinimo neveiksniu turtinių santykių srityje – dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje – bei neturtinių santykių srityse – šeimos santykių srityje, asmens gebėjimo būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių srityje – atmestina. D. J. dėl sveikatos būklės negali suprasti pinigų reikšmės, nemoka rašyti, skaityti, nesupranta, jog reikia rūpintis savo sveikata, buitimi bei higiena, jis negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti savo socialinių teisių ir pareigų be atstovo pagalbos, todėl kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse jis pripažintinas neveiksniu, nes, nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti, jis gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių.

Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo paskyrimo klausimai (CPK 468 straipsnio 4 dalis). D. J. nustatyta globa, paskirta globėja ir turto administratorė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-416-418/2007. Pareiškime Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius neprašė spręsti iš naujo globos klausimo. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjai veikia atitinkamose srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 ir 3.240 straipsniai). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad suinteresuoto asmens Z. J. paskyrimas D. J. globėja ir turto administratore neatitiktų globotinio interesų, todėl D. J. nustatyta globa nekeistina, jo globėja ir turto administratore paliekant Z. J. (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185, 468, 469 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468 ir 469 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-416-418/2007, ir pripažinti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo‑pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai;

asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, jo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.