Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-18 · Administracinė byla Nr. I-1241-809/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-18
Bylos Nr.
I-1241-809/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03980-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
G. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1241-809/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03980-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos (toliau – ir TM), neturtinės žalos atlyginimą – 700 Eur dėl to, jog LR TM pakeitus teisinį reglamentavimą pareiškėjui įkalinimo įstaigos parduotuvėje apribota galimybė nusipirkti vaisių ir daržovių (tik iki 2 kg), parduotuvės asortimente nėra razinų, maisto papildų (b. l. 1–3).

Paaiškino, jog dėl TM priimto įsakymo pareiškėjas patiria nevisavertį gyvenimą, garbės ir orumo pažeminimą, kadangi įkalinimo įstaigos parduotuvėje jam draudžiama įsigyti vaisių ir daržovių. Minėtu įsakymu iš parduotuvės asortimento buvo išimtos džiovintos razinos, maisto papildai. Daržovių ir vaisių galima įsigyti tik tiek, kad bendras svoris neviršytų 2 kg. Akcentavo, jog pažeidžiamos jo, kaip vartotojo, teisės. Atkreipė dėmesį į tai, kad iš valstybės negauna organizmui reikalingų vitaminų, todėl perka vaisius ir daržoves. Nurodė, jog TM įsakymu priimtas draudimas pažeidžia jo teises, kadangi verčia kentėti, todėl psichologiškai tapo nervingas. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė kančią, psichologinį išgyvenimą, žmogaus teisių pažeidimą ir vartotojo teisių pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas TM atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti (b. l. 8–9).

Nurodė, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Šis Sąrašas sudarytas taip, kad jame būtų tik nuteistiesiems patys būtiniausi maisto produktai ir kiti daiktai, kurie reikalingi šiems asmenims. Sąrašo 1.6 punkte numatyta, kad nuteistieji gali įsigyti ir turėti džiovintų vaisių (gamintojo pakuotėse). Sąraše nėra išskirta, kokių konkrečių džiovintų vaisių nuteistiesiems galima įsigyti.

Paaiškino, kad pareiškėjas jokių individualių ir išskirtinių, objektyviais duomenimis pagrįstų aplinkybių, kodėl jam yra būtinos būtent razinos, nenurodė. Pareiškėjo argumentai laikytini subjektyvia nuomone, bet ne aplinkybe, pagrindžiančia reikalavimo pagrįstumą.

Nurodė, jog Sąrašas gali būti peržiūrėtas nustačius, jog jame nurodytais maisto produktais ir kitais daiktais dauguma nuteistųjų negali užtikrinti minimalių poreikių, jis gali būti papildytas. Šiuo atveju pareiškėjas pats turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamentą su motyvuotu prašymu į Sąrašą įtraukti maisto produktus ar kitus jam būtinus reikmenis. Sudarant Sąrašą buvo atsižvelgta ne tik į pataisos įstaigų saugumo reikalavimus, t. y. nuteistiesiems neleidžiama naudotis daiktais, kuriuos galima lengvai pritaikyti duriamiesiems ar pjaunamiesiems įrankiams pasigaminti, tačiau įvertinti ir pačių suimtųjų (nuteistųjų) apklausų dėl jų dažniausiai vartojamų maisto produktų ir naudojamų daiktų rezultatai.

Nuteistiesiems yra teikiamas pilnavertis fiziologinės mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigų parduotuvėje yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų poreikių tenkinimu. Be to, į Sąrašą nėra įtraukti produktai, kuriuos nuteistieji dažnai naudoja neteisėtai alkoholinių gėrimų gamybai.

Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos nustatytas nuteistųjų apsipirkimo reguliavimas yra pakankamai lankstus, kadangi nuteistieji gali savo papildomus poreikius tenkinti rinkdamiesi iš plataus, visas pagrindines maisto produktų rūšis apimančio asortimento.

Atsiliepimas

Pareiškėjas pateiktame atsiliepime į TM atsiliepimą su juo nesutiko ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17).

Nurodė, kad razinas vartoja maistui pagardinti, kadangi tai yra vaisiai maistui pagardinti. Pažymėjo, kad TM priima įstatymus ir draudimus, o Kalėjimų departamentas vykdo įsakymus. Vakarų šalių įkalinimo įstaigose pateikiamas žymiai geresnis maistas. Be to, daržovės ir vaisiai neribojami, valgyklose jų pilni padėklai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad TM Įsakymu nustatytas Sąrašas, kuriuo buvo uždrausta įsigyti vaisių, daržovių ir razinų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad TM Įsakymu patvirtinus Sąrašą buvo apribota galimybė įkalinimo įstaigos parduotuvėje nusipirkti vaisių ir daržovių (tik iki 2 kg), parduotuvės asortimente nėra razinų, maisto papildų. Pažymėjo, kad razinas naudojo maistui pagardinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 92 straipsnio 4 dalis).

Sąrašo 18 priede nustatyti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Žymėtina, jog minėtas teisės aktas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo „dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Sąrašo 1.1 punkte nurodoma, jog nuteistiesiems leidžiama įsigyti vaisių ir daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų), tačiau ne daugiau nei 2 kg. 1.6 punkte reglamentuota nuteistųjų galimybė įsigyti chalvos, šokolado, šokoladinių sausainių, džiovintų vaisių, riešutų, kurie yra ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes). Sąrašo 1.15 punkte nustatyta, kad nuteistieji gali įsigyti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotes. Taip pat nuteistieji turi turėti rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-323 ,,Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir 2016 m. gruodžio 23 d. Įsakymas) 18 priedo nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo 1.5 punkte buvo nustatyta, jog nuteistieji galėjo įsigyti ir turėti vaisių bei daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų), kurie buvo gamintojo pakuotėse. Minėto įsakymo 1.6 punkte buvo nustatyta, kad nuteistieji galėjo įsigyti ir turėti chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, džiovintų vaisių, riešutų, kurie buvo gamintojo pakuotėse. Taip pat minėto įsakymo 1.15 punkte buvo nustatyta, jog nuteistieji galėjo įsigyti ir turėti maisto papildus, kurie buvo gamintojo pakuotėse.

Atsakovės atstovas nurodė, kad Sąrašas sudarytas taip, kad jame būtų tik nuteistiesiems patys būtiniausi maisto produktai ir kiti daiktai, kurie reikalingi šiems asmenims. Sąrašo 1.6 punkte numatyta, kad nuteistieji gali įsigyti ir turėti džiovintų vaisių (gamintojo pakuotėse). Sąraše nėra išskirta, kokių konkrečių džiovintų vaisių nuteistiesiems galima įsigyti (b. l. 8–9).

Teismas pažymi, kad TM Įsakymu patvirtintu Sąrašu pareiškėjui nebuvo uždrausta įsigyti ir turėti vaisių bei daržovių, Sąrašu buvo nustatytas tam tikras leidžiamas įsigijimo ir turėjimo kiekis, t. y. ne daugiau kaip 2 kg. Taip pat Sąrašu nustatytas leidžiamas įsigijimo ir turėjimo džiovintų vaisių kiekis, t. y. ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes). Be to, pagal Sąrašą leidžiama įsigyti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą ir ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotes. Atkreiptinas dėmesys, jog 2016 m. gruodžio 23 d. Įsakymu (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) nebuvo nustatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų kiekiai.

Teismo vertinimu, Sąrašo 1.6 punkte nėra detalizuota, kokių džiovintų vaisių kiekį galima įsigyti. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog razinų įsigyti įstaigos esančioje parduotuvėje, jis negalėjo. Be to, vaistinius preparatus pareiškėjas gali įsigyti įstaigoje esančioje parduotuvėje, tačiau juos turi rekomenduoti gydytojas, taip pat turėtų turėti pataisos įstaigos direktoriaus leidimą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui yra būtini vaistiniai preparatai ar, kad jie nebuvo suteikti, turint gydytojo rekomendaciją bei pataisos įstaigos direktoriaus leidimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog Sąrašu buvo uždrausta įsigyti vaisius, daržoves, razinas bei maisto papildus, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Vien ta aplinkybė, jog Sąrašu buvo nustatyti tam tikri leidžiami įsigyti ir turėti vaisių, daržovių, razinų bei maisto papildų kiekiai ir (ar) tam tikri apribojimai, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo nurodomas argumentas, jog razinas naudojo maisto pagardinimui vertintinas kaip subjektyvaus pobūdžio teiginys, nepatvirtintas jokiais įrodymais.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog iš valstybės negauna organizmui reikalingų vitaminų, todėl pirko vaisius ir daržoves, o minėtais draudimais pažeidžiamos jo kaip vartotojo teisės. Taip pat dėl minėtų draudimų gyvena nevisavertį gyvenimą, patiria garbės ir orumo pažeminimą, nervingumą, kančią, psichologinį išgyvenimą, žmogaus teisių pažeidimą.

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog Sąrašas gali būti peržiūrėtas nustačius, jog jame nurodytais maisto produktais ir kitais daiktais dauguma nuteistųjų negali užtikrinti minimalių poreikių, jis gali būti papildytas. Šiuo atveju pareiškėjas pats turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamentą su motyvuotu prašymu į Sąrašą įtraukti maisto produktus ar kitus jam būtinus reikmenis. Sudarant Sąrašą buvo atsižvelgta ne tik į pataisos įstaigų saugumo reikalavimus, t. y. nuteistiesiems neleidžiama naudotis daiktais, kuriuos galima lengvai pritaikyti duriamiesiems ar pjaunamiesiems įrankiams pasigaminti, tačiau įvertinti ir pačių suimtųjų (nuteistųjų) apklausų dėl jų dažniausiai vartojamų maisto produktų ir naudojamų daiktų rezultatai. Nuteistiesiems yra teikiamas pilnavertis fiziologinės mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigų parduotuvėje yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų poreikių tenkinimu. Be to, į Sąrašą nėra įtraukti produktai, kuriuos nuteistieji dažnai naudoja neteisėtai alkoholinių gėrimų gamybai. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos nustatytas nuteistųjų apsipirkimo reguliavimas yra pakankamai lankstus, kadangi nuteistieji gali savo papildomus poreikius tenkinti rinkdamiesi iš plataus, visas pagrindines maisto produktų rūšis apimančio asortimento (b. l. 8–9).

Šiuo atveju pabrėžtina, kad pats pareiškėjas skunde nurodo, jog perka vaisius bei daržoves. Pareiškėjo teiginiai, jog iš valstybės negauna organizmui reikalingų vitaminų yra abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog nuteistiesiems yra teikiamas pilnavertis fiziologinės mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigų parduotuvėje yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų poreikių tenkinimu. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad Sąrašu būtų pažeidžiamos pareiškėjo kaip vartotojo teisės.

Dėl pareiškėjo nurodomų patirtų neigiamų išgyvenimų pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas daro išvadą, kad Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Taigi pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė