- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-1670-638/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė, Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- Z. M.
- Ieškovas
- J. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovės Z. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. (J. R.) ieškinį atsakovei Z. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo bei atsakovės Z. M. priešieškinį ieškovui J. R. (J. R.) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, išlaikymo priteisimo bei uzufrukto nustatymo, išvadą teikianti institucija - VĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. R. ((J. R.) (toliau – ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė:
1) nustatyti nepilnamečių vaikų M. R. ir L. R. gyvenamąją vietą su tėvu - ieškovu jo gyvenamojoje vietoje;
2) priteisti iš atsakovės Z. M. (toliau – atsakovė) nepilnamečiams vaikams išlaikymą: nepilnametėms dukroms išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki dukrų pilnametystės, kas metus indeksuojant išlaikymo dydį, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad nepilnametėms dukroms priteistą iš atsakovės periodinėmis išmokomis išlaikymą uzufrukto teise valdo ieškovas;
3) nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais;
4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys nuo 2019 metų gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį. Ieškovas ir atsakovė gyvendami kartu susilaukė dviejų dukrų. Palaipsniui ieškovo ir atsakovės šeimyniniai santykiai pablogėjo, pradėjo skirtis požiūriai į esmines bendro gyvenimo vertybes, gyvenimo būdą, kas lėmė, kad šalių santykiuose atsirado didelė psichologinė įtampa bei nesutarimai iš esmės visuose šeimos reikaluose, padažnėjo konfliktai. Šalys nebegyvena kartu nuo 2023 m. lapkričio mėnesio, kuomet ieškovas išsikraustė iš bendro šeimos gyvenamojo būsto ir persikėlė gyventi pas savo tėvus. Šalims nutraukus bendrą gyvenimą, šalys vienodai rūpinosi ir prižiūrėjo nepilnametes, šalių bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais iš esmės prilygo 50/50 santykiui. Šalys tarpusavyje susitardavo, kada vaikai leidžia laiką su ieškovu, kada su atsakove. Šalių komunikacija komplikavosi, kai išryškėjo tam tikri vyresnės dukros L. R. elgesio ypatumai ir kilo įtarimų dėl galimų jos raidos sutrikimų. Atsakovė, nors ir pati teigė, kad dukrai reikia specialistų pagalbos, tačiau nieko nedarė. Kaip vėliau tapo žinoma ieškovui, atsakovė mažiausiai 4 kartus kreipėsi į šeimos gydytoją su prašymu išduoti L. R. siuntimą pas raidos specialistus, tačiau nei karto per siuntimo galiojimo laiką vaiko vizitui pas gydytoją neužregistravo. Atlikus dukros specialiųjų poreikių vertinimą buvo nustatyta, kad dukra turi didelius specialiuosius ugdymosi poreikius, jai būtina švietimo pagalba: logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, mokytojo padėjėjas. Nuo ieškinio pateikimo pasikeitė atsakovės bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais. Atsakovė, paprastai įspėdama (o dažnai ir net neįspėdama) ieškovą prieš valandą paima abi dukras arba vieną dukrą iš darželio ir ją į namus pas ieškovą atveža apie 21.00 val. Susitikimų metu atsakovė neretai nenuveda vaikų į suplanuotus ir apmokėtus užsiėmimus, atsakovės susitikimus su vaikais ir užsiėmimų lankymą iš anksto planuoti tapo labai komplikuota, nes savo planų atsakovė su ieškovu iš anksto nederina iš viso, dėl ko nukenčia vaikų psichologinė sveikata. Atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos Vilniuje, bendrauja su vaikais chaotiškai, blaškosi dėl dukrai L. R. taikytinos terapijos rūšies, ignoruoja medikų rekomendacijas. Ieškovas jo gyvenamojoje aplinkoje yra visapusiškai užtikrinęs vaikų emocinio saugumo ir stabilumo, socialinius poreikius, todėl nėra jokio poreikio ar būtinumo keisti jų esamą faktinę gyvenamąją vietą. Atsakovei neturint pastovios gyvenamosios vietos, taip pat neturint darbo bei pastovių pajamų, vaikų poreikiai bus užtikrinti jiems gyvenant su ieškovu ir nustatant, kad atsakovė su jais gali bendrauti po ugdymo proceso valandų. Ieškovas nurodo, kad įvertinęs atsakovės turtinę padėtį apie tai, kad ji neturi pastovios gyvenamosios vietos bei savo turtinę padėtį, mano, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistinas po 200,00 Eur išlaikymas per mėnesį kiekvienam vaikui, indeksuojant priteistą išlaikymą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo teismo prašė ieškinį atmesti, pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame teismo prašė: 1) priešieškinį tenkinti, o patikslintą ieškinį atmesti; 2) nustatyti nepilnamečių gyvenamąją vietą su atsakove; 3) nustatyti skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 4) priteisti iš ieškovo nepilnamečiam vaikui L. R. išlaikymą mokamą kas mėnesi po 935 Eur ir nepilnamečiam vaikui M. R. išlaikymą mokamą kas mėnesį po 886 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos į atsakovės nurodytą atsiskaitomąją banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka bei pavesti atsakovei uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiams vaikams tenkantį išlaikymą; 5) nustatyti nepilnamečiams vaikams ir vaikų motinai (atsakovei) uzufrukto teisę iki vaikų pilnametystės, naudotis ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu - butu; 6) priteisti atsakovės naudai ir valstybės naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Patikslintame priešieškinyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atsakovė nurodo, kad atsakovė nuo 2024 m. vasario 18 d. viena su vaikais gyveno bute, priklausančiame tretiesiems asmenims – ieškovo giminaičiams. Ieškovas išsikraustė po fizinio smurto incidento vaikų akivaizdoje. Po ieškovo išsikraustymo, ieškovo motina siekė atsakovę su vaikais palikti butą, pateikdama melagingus kaltinimus, įžeidinėdama ir darydama spaudimą jos tėvui. Atsakovė 2024 m. vasario mėn. grįžo į darbą po motinystės atostogų, bet neturėjo pakankamų pajamų ir santaupų išsikelti į kitą būstą. Dėl per trumpo darbo stažo negavo banko paskolos, todėl per kitus asmenis įsigijo neįrengtą būstą („dėžę“), taupė jo įrengimui. Atsakovė nedraudė ieškovui bendrauti su vaikais, tačiau ieškovas dažnai paimdavo vaikus iš darželio be įspėjimo, išjungdavo telefoną, trukdydavo atsakovei pasiimti vaikus iš savo tėvų namų. Atsakovė deda visas įmanomas pastangas, kad galėtų kuo daugiau prisidėti prie savo mažametės dukters socializacijos ir raidos sutrikimo pasekmių slopinimo. Vaikų interesus labiau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su mama dėl jų prisirišimo prie mamos, dar labai jauno amžiaus bei žinoma – L. raidos sutrikimo, kadangi būtent šiuos poreikius geriau atlieptų mama. Atsakovė nurodo, kad pastebėjusi L. elgesio ypatumus, nedelsdama kreipėsi į specialistus, dalyvavo mokymuose ir taikė rekomenduojamas korekcines veiklas. Teismas turėtų įvertinti atsakovės pastangas auklėjant vaikus, užtikrinant jų specialiuosius poreikius, jos domėjimąsi raidos sutrikimų temomis bei atsidavimą vaikų gerovei. Vienintelė aplinkybė, jog ieškovas, valdydamas šeimos finansus savo rankose, piktnaudžiavo savo galiomis ir sudarė įspūdį, jog jis vienas rūpinasi vaikais, negali būti pagrindu vertinti, kad gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiau atitiks vaikų interesus. Nepilnamečiai vaikai yra ne tik yra labiau prisirišusios prie atsakovės, bet atsakovė tiesiog yra ta, kuri atliepia jų tikruosius poreikius, rūpinasi ne tik jų fizine, bet ir emocine gerove, jas išklauso, skiria visas savo jėgas vyresnės dukters elgesio ypatumų slopinimui, auklėja nepilnamečius vaikus su pagarba abejiems tėvams, nepilnamečiam vaikam būnant su atsakove yra ramiau ir saugiau, kas yra ypatingai dabar naudinga L. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, jis, kaip matyti, ne tik kad nedės pastangų užtikrinant vaikų bendravimo su atsakove, bet priešingai, kenks visais įmanomais būdais, kad atsakovės bendravimas su vaikais būtų apribotas arba neįmanomas. Ieškovas yra sveikas darbingo amžiaus žmogus, turintis pakankamas ir pastovias pajamas, turintis vertingo nekilnojamojo turto, todėl savo pareigą išlaikyti vaikus privalo vykdyti pilna apimtimi. Atsakovė kasdien rūpinasi vaikais, prižiūri jų sveikatą, ugdymą ir lavinimą, todėl jos indėlis į vaikų išlaikymą pasireiškia ne tik finansine, bet ir kasdiene priežiūra, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą galėtų būti mažesnis. Ieškovas turi nuosavybės teise priklausantį butą Vilniaus senamiestyje, kur pats ieškovas niekada negyveno – jis yra nuomojamas, o iš to ieškovas gauna papildomas pajamas. Atsakovė prašo nustatyti uzufruktą šiam butui ir leisti jame gyventi atsakovei su vaikais iki jų pilnametystės. Kadangi ieškovas reikalauja intensyvios bendravimo tvarkos su vaikais, atsakovei vis tiek tektų ieškoti gyvenamosios vietos Vilniuje. Uzufrukto nustatymas geriausiai atitiktų vaikų interesus ir užtikrintų jiems stabilias gyvenimo sąlygas.
Atsiliepimas
5. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašė atmesti atsakovės patikslintą priešieškinį, prašo tenkinti ieškovo ieškinį. Nurodė, kad reikalavimas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su atsakove nėra pagrįstas jokiais objektyviais faktais, ieškinio faktinis pagrindas yra neaiškus ir nekonkretus, kas iš esmės riboja ieškovo galimybę atsikirsti į tokį reikalavimą. Atsakovės reikalavimas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su atsakove tėra bendro pobūdžio teiginių visuma ir atsakovės samprotavimai apie tai, kad ji geriau išmano dukros specialiuosius poreikius, nes yra labai įsitraukusi į įvairius mokymus ir kursus, skirtus tėvams, auginantiems vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimus. Atsakovė negali užtikrinti vaikams saugios aplinkos, kas buvo ne kartą konstatuota vaiko teisių apsaugos specialistų. Konkrečiai, vaiko teisių apsaugos specialistai yra konstatavę daugybinius atsakovės neteisėtus veiksmus nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kas objektyviai pagrindžia, kad atsakovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su atsakove negali būti tenkintas, nes pastaroji negali užtikrinti vaikams saugios aplinkos ir tinkamų gyvenimo sąlygų. Atsakovė iki teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nevaržomai bendravo su nepilnametėmis dukromis, tačiau šia savo teise atsakovė naudojosi priešingai vaikų interesams, piktnaudžiavo šia savo teise, dėl ko ieškovas buvo vaiko teisių apsaugos specialistų įpareigotas kreiptis į teismą su prašymu nustatyti laikiną atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, tikslu užtikrinti nepilnamečių vaikų saugumą. Atsakovė taip pat meluoja teigdama, jog ieškovas nesirūpina mažamečių dukrų sveikata. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (vaiko teisų apsaugos specialistų išvadų, išrašų iš vaikų medicininių dokumentų) objektyviai matyti, kad ieškovas užtikrina abiejų vaikų tinkamą priežiūrą, rūpinasi dukrų sveikata. Atsakovė iš esmės siekia vaikams teiktino išlaikymo dydžio sąskaita (tuo atveju, jeigu būtų tenkintas priešieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su atsakove) užtikrinti savo asmeninių poreikių tenkinimą, t. y. atsakovė siekia asmeninės turtinės naudos ir po reikalavimu teikti vaikams išlaikymą iš esmės slepia siekį gauti išlaikymą sau. Atsakovės prašomą nustatyti ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, ieškovas vykdytų iš esmės tik vaikų pavėžėjo (taksisto) funkciją, t. y. turėtų nuvežti vaikus į ugdymo įstaigą, namo ir į suplanuotus susitikimus. Joks kitas bendravimas su vaikais ieškovui nėra numatytas. Uzufrukto nustatymas negalimas, nes į jį daiktines teises (naudojimo) turi buto nuomininkai. Jeigu bus tenkintas ieškinys dėl uzufrukto nustatymo, ieškovas bus priverstas nutraukti abi nuomos sutartis, ir grįžti gyventi į nuosavybės teise valdomą butą, kuris yra nuomojamas, nes kaip minėta, gaunamomis buto nuomos pajamomis, yra dengiamos kito buto, kuriame šiuo metu gyvena ieškovas, kartu su nepilnamečiais vaikais, nuomos išlaidos. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju uzufrukto nustatymas neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų, iš esmės pažeistų jų teisę į saugią aplinką, teisę būti apsaugotiems nuo smurtinės aplinkos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė nepilnamečių gyvenamąją vietą su ieškovu. Teismas nustatė atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Teismas priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos (t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d.) iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas paskyrė ieškovą nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 265 Eur žyminio mokesčio bei 3 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
7. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra pagrįstas ir pilnai užtikrina nepilnamečių vaikų poreikius bei interesus. Atsakovė šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir tokiu būdu neužtikrina ir negali užtikrinti vaikų nepertraukiamo ugdymo įstaigų ir kitų užsiėmimų lankymo nustatytos tvarkos. Iš į bylą pateiktų duomenų turinio matyti, jog atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir šioje civilinėje byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog atsakovė turi stabilias ir tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiams vaikams gyventi bei vystytis. Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovė nuolat keitė savo gyvenamąją vietą, o teismui, ieškovui bei Vaikų teisių apsaugos tarnybai teikė prieštaringą informaciją apie savo gyvenamąją vietą – nurodydavo skirtingus adresus, iš kurių dalis nėra susijusi su atsakovės realia gyvenamąja vieta, o kiti adresai buvo pateikiami tik formaliai, siekiant sudaryti įspūdį apie tariamą gyvenamosios vietos stabilumą. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas yra užtikrinęs vaikų kasdienę priežiūrą, jų emocinį saugumą, nuoseklų ugdymą bei sveikatos priežiūrą. Ieškovas aktyviai rūpinasi vaikų poreikiais, ieško specialistų dukters, kuriai reikalinga speciali priežiūra, gydymui, užtikrina jos terapiją, apmoka už būrelius ir kitus ugdymo procesus, taip pat sudaro stabilias buitines sąlygas augimui Vilniuje, kur vaikai lanko ugdymo įstaigas. Vaiko teisių apsaugos specialistai ne kartą bandė susisiekti su atsakove dėl vaikų gyvenimo sąlygų įvertinimo, tačiau atsakovė vengė pateikti reikiamą informaciją, ignoravo kvietimus į susitikimus ir nesudarė galimybės atlikti objektyvaus jos gyvenimo sąlygų vertinimo. Teismas padarė išvadą, kad toks atsakovės elgesys yra vertintinas kaip sąmoningas vengimas bendradarbiauti ir nepakankamas rūpinimasis vaikų interesais. Teismas sprendė, kad byloje esantys vaiko teisių apsaugos specialistų vertinimai, tarnybos išvada apie atsakovės galimai keliamą riziką nepilnamečiams vaikams bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad atsakovė nevykdo savo kaip motinos pareigų užtikrinti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, prisideda prie jų emocinio destabilizavimo, galimai kelia riziką nepilnamečių vaikų saugumui. Be to, atsakovė neretai veikia impulsyviai, sistemiškai keičiant vaikų aplinką, gyvenamąją vietą ir jų įprastą rutiną, kas neigiamai veikia jų emocinę būseną, ypač nepilnametės dukros, kuriai reikalinga speciali priežiūra ir kuriai būtina pastovi, nuosekli ir stabili gyvenamoji aplinka.
8. Teismas nurodė, kad nors atsakovė ir teigia, kad ieškovas riboja jos bendravimą su vaikais, byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Be to, išvadą teikianti institucija nurodė, kad vaikai nori bendrauti tiek su ieškovu, tiek su atsakove, tačiau dėl atsakovės nenoro bendradarbiauti su specialistų bei kitų institucijų atstovais ir keliamų konfliktinių situacijų, nėra galimybės įvertinti, ar ji gali užtikrinti vaikų poreikius taip pat tinkamai, kaip tai daro ieškovas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė dažnai nesilaiko bendravimo tvarkos, spontaniškai paima vaikus iš ugdymo įstaigų, neatvyksta į suderintus susitikimus, dėl ko nukenčia vaikų kasdienė rutina, emocinis stabilumas bei nėra užtikrinamas nepertraukiamas nepilnamečių vaikų ugdymo procesų lankymas. Be to, atsakovė ne visada užtikrina vaikų dalyvavimą jiems suplanuotuose ir apmokėtuose būreliuose bei kituose užsiėmimuose, kas gali turėti neigiamos įtakos tolesniam jų vystymuisi bei laiku nepilnamečių vaikų nepristačius į sveikatos priežiūrai skirtus užsiėmimus, tai gali neigiamai veikti ir nepilnamečių vaikų sveikatą. Be to, atsakovės bendravimas su nepilnamečiais vaikais pasižymi chaotiškumu, o tai neatitinka vaikų poreikių, ypač nepilnametės dukros, kuriai reikalinga speciali priežiūra atžvilgiu, atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais metu, atsakovė ne visada gali užtikrinti nepertraukiamą ugdymo įstaigų bei kitų užsiėmimų lankymą, kas rodo, jog atsakovė ne visada gali užtikrinti stabilią, saugią ir tinkamą vaikams vystytis aplinką.
9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra konkreti, aiški ir suteikia vaikams galimybę palaikyti ryšį su atsakove, tuo pačiu užtikrinant nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą bei aplinkos stabilumą. Be to, ieškovo pateikta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka leidžia nepilnamečiams vaikams palaikyti reguliarių bendravimą su atsakove ir byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog ieškovas riboja atsakovės bendravimą su vaikais ar piktnaudžiauja savo teisėmis.
10. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pilnai įrodė, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti yra būtina ieškovo prašoma priteistina suma, kadangi šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti ieškovas iš atsakovės, atsižvelgdamas į jos finansinę padėtį, ir į tai, kad ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos bei kitas aplinkybes, prašo priteisti net mažesnę, nei orientacinė išlaikymo sumą, be to, atsakovė prašomos priteisti išlaikymo sumos neginčijo. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatytina su ieškovu, tai atsakovės argumentai, jog iš ieškovo turėtų būti priteisiamas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, yra atmestinas, kaip nepagrįstas. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, rodančių, kad ieškovė teikė išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, nors tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra besąlyginė ir nepriklauso nuo to, kuris iš tėvų faktiškai gyvena su vaikais tam tikru laikotarpiu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra sveiki, darbingo amžiaus, jų darbingumas nėra ribotas, neįgalumo nei viena iš šalių neturi, nei ieškovas, nei atsakovė be šalių nepilnamečių vaikų, kitų išlaikytinių neturi.
11. Teismas nurodė, kad visiškai sutinka su Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadomis, kad šalių nepilnamečiams vaikams, atsižvelgiant į jų amžių neturėtų būti taikoma lygi tėvų su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka, nes per 7 dienas vaikas per daug pasiilgsta kito asmens ir prasideda nutolimas. Be to, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra įprasta bendravimo tvarka, atitinkanti, tiek teismų praktiką, tiek ir psichologų rekomendacijas. Ieškovo prašoma nustatyti išlaikymo suma tenkins tik minimalius vaikų poreikius, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prisiima atsakomybę tenkinti visus vaikų poreikius, prašomam nustatyti išlaikymo dydžiui prieštarauti nėra pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad kol atsakovės gyvenimo būdas bei kitos gyvenimo aplinkybės pasikeis, kol atsakovė pradės bendradarbiauti ir dirbti su institucijų specialistais, nepilnamečių vaikų poreikius, teisėtus interesus bei saugumo sąlygas šiuo metu labiau gali užtikrinti tik ieškovas. Teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, todėl ieškovo prašymas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo tenkintinas, o atsakovės prašymas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, yra atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas.
12. Teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, jog uzufruktas šiuo atveju yra galimas ir būtinas. Ieškovas nurodė, jog šį nedidelio ploto butą jis nuomoja ir už gautus nuompinigius ieškovas yra išsinuomojęs ir nuomoja daug didesnį butą, kuriame šiuo metu ir gyvena su nepilnamečiais vaikais, tokiu būdu ieškovas taip užtikrina tinkamas nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė minėto ieškininio reikalavimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl ir šį atsakovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą nepažeidžiantį atsakovės ir jos vaikų interesų, bei atsižvelgiant į atsakovės išsakytus bendravimo su vaikais, jų išlaikymo dydžio pageidavimus šiame apeliaciniame skunde. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 17 str. (šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principą); CPK 3 str. 1 d. (teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principą); Konstitucijos 22 str. (teisė į privataus gyvenimo neliečiamybę); Konstitucijos 29 str. (nediskriminavimo principą); EŽTT praktiką, pagal kurią valstybės įsikišimas į šeimos gyvenimą turi būti proporcingas, o sprendimai – subalansuoti visų šalių atžvilgiu. Teismas nepagrįstai suteikė ieškovui prioritetinę teisę į vaikų gyvenamąją vietą, visiškai eliminuodamas motiną iš jų gyvenimo, remdamasis selektyvia informacija, pateikta institucijoms vienašališkai.
13.2. Teismas sprendimą grindė stereotipine logika: jei motina neturi būsto ar pajamų - ji netinkama. Tačiau būsto netekimas įvyko ne dėl aplaidumo, o dėl to, kad motina buvo išvaryta iš šeimos gyvenamosios vietos. Teismas paskyrė išlaikymą motinai, nors ji neturi nuolatinių pajamų ir realiai negali jo mokėti. Tai reiškia, kad nubausta yra būtent ta pusė, kuri nukentėjo, o valstybė faktiškai palaikė socialinę nelygybę.
13.3. Atsakovė visuomet norėjo dalyvauti vaikų gyvenime: vežiojo į logopedus, terapijas, tvarkė dokumentus, vakcinacijas. Tuo metu ieškovas elgėsi paniekinančiai ir nedalyvavo dialoge, slėpė iš teismo, prokuratūros, Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) ateinančius laiškus, net šeimos korespondenciją, tyčia kurstė konfliktą lojalumo pagrindu. Nepaisant šių veiksmų, ieškovas teisme vaizduotas kaip „stabilus“, o motina – „chaotiška“, nors objektyvių įrodymų nėra.
13.4. VTAS neištyrė vaikų emocinės būklės išsiskyrimo metu, nevertino galimo konflikto su tėvu ir neteikė išvados apie vaikų traumas. Institucijos neatsakė į raštiškus prašymus ištirti smurtą, manipuliacijas, o skundus dėl grėsmių vertino atmestinai. Teismas tai ignoravo, remdamasis VTAS išvada, kuri pati buvo neišsami ir šališka.
13.5. Šiuo metu byla sulaukia dėmesio iš keturių Europos žmogaus teisių organizacijų, kurios bendradarbiauja su EŽTT struktūromis. Atsakovė išreiškia pasirengimą taikiai derėtis su vaikų tėvu ir ieškoti kompromisų, siekiant užtikrinti vaikų psichologinį stabilumą ir pilnavertį augimą. Tačiau nori gauti konkretų ir pagrįstą paaiškinimą – kuo konkrečiai ji yra kaltinama ir kodėl jos ryšys su vaikais turi būti nutrauktas. Atsakovė taip pat pateikia informaciją, kad pagrindiniais liudytojais šioje byloje ketina būti buvę Kazachstano Respublikos diplomatai – 2024 m. Kazachstano ambasadoriaus Lietuvoje patarėjas ir jo žmona, kurie yra artimi atsakovės draugai.
13.6. Priimdamas sprendimą teismas nevertino, kad susitikinėjimas vaikams su motina bus papildomai apsunkintas dėl išlaidų kurios susidaro dalyvaujant ir prižiūrint trečiosios šalies atstovams. Už kiekvieną pasimatymą su vaikais atsakovė privalo susimokėti trečiosios šalies atstovams 100 Eur už jų dalyvavimą. Ši aplinkybė apsunkins atsakovę finansiškai bei įtakoja jos bei jos vaikų teises bendrauti su artimiausiais šeimos asmenimis. Atsižvelgiant į vaikų amžių, jų biologinį ryšį su motina, nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia ne tik motinos (atsakovės) bet ir jos vaikų interesus. Nukrypta nuo lygaus tėvų teisių bei pareigų įgyvendinimo principo vaikų auklėjimo procese.
13.7. Teismo priteistas išlaikymas yra nepagrįstai didelis, nes faktiškai pusę išlaikymo išlaidų prisiimtų pagal bendravimo tvarką atsakovė. Atsižvelgiant į skirtingus ieškovo ir atsakovės generuojamų pajamų dydžius, bei pagal bendravimo tvarką prisiimtus įsipareigojimus dėl vaikų priežiūros, pakankamas trūkstamas išlaikymas vaikams iš atsakovės sudarytų po 50 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Padidėjusias išlaikymo išlaidas abu tėvai derintų tarpusavio susitarimu.
Atsiliepimas
14. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas ne selektyviai atrinkta bylos medžiaga, o yra pagrįstas išsamiai atlikta visų byloje surinktų duomenų analize, bei jos pagrindu sprendime yra pateikti aiškūs ir išsamūs tokio procesinio veiksmo motyvai. Atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visą procesą buvo atstovaujama profesionalių teisininkų – advokatų, pilna apimtimi naudojosi savo procesinėmis teisėmis, teikė priešieškinį, jį tikslino, teikė įrodymus, paaiškinimus.
14.2. Spendime nėra absoliučiai jokių argumentų ar teiginių, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad atsakovė buvo diskriminuota lyties ir turtinės padėties požymiu, pati atsakovė apeliaciniame skunde net nesugeba paaiškinti, kuo pasireiškė esą jos patirta diskriminacija. Sprendimo motyvai dėl atsakovės vengimo pateikti į bylą duomenis apie jos gyvenamąją vietą negali būti traktuojami kaip diskriminuojantys atsakovę turtinės padėties požymiu, o yra pagrįsti bylos faktiniais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Teismo sprendimu nėra panaikinta atsakovės kaip vaikų motinos teisė visapusiškai lygiomis teisėmis su ieškovu dalyvauti vaikų gyvenime, ugdyme ir auklėjime, rūpintis jų priežiūra, sveikata ir t.t.
14.4. Atsakovė iki šiol nei karto neginčijo vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmų, neprašė jų nušalinti dėl galimo šališkumo, neteikė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai skundų dėl neteisėtų konkretaus skyriaus specialistų veiksmų, neginčijo paruoštų pagalbos planų, pateiktų išvadų. Iš apeliacinio skundo visiškai neaišku ir nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovė kaltina vaiko teisių apsaugos specialistus šališkumu, t. y. kokie jų veiksmai ir sprendimai sudarė atsakovei bent jau prielaidą manyti, kad jie gali būti neobjektyvūs.
14.5. Atsakovė nesugeba įvardinti tarptautinių institucijų pavadinimo, nekalbant apie tai, kad Lietuvos Respublikos teismai veikia nepriklausomai ir pašalinių institucijų įsikišimas į teismo darbą yra griežtai draudžiamas. Atsakovė net nesugeba įvardinti tariamų liudytojų vardų ir pavardžių, šių asmenų neprašė apklausti pirmosios instancijos teisme.
14.6. Ieškovas pagrįstai vertina, kad pagrindų sumažinti teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymo dydį (200,00 Eur/mėn. kiekvienam vaikui) nėra. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė jokių aplinkybių ir priežasčių, nepateikė jokių įrodymų, kad 50 Eur, kas yra 7 kartus mažesnis nei minimalus vaikams teiktinas išlaikymo dydis, yra pakankama patenkinti bent minimalius nepilnamečių dukrų poreikius. Atsakovė į bylą pateikė duomenis apie tai, kad ji yra rinkodaros vadovė ir jos vidutinis atlyginimas yra 1 400 Eur. Ieškovas vykdo individualią veiklą. Kaip matyti iš teismo gautų viešų duomenų jo vidutinės pajamos taip pat sudaro apie 1 400-1 500 Eur per mėnesį. Todėl negalima sutikti su atsakovės teiginiu, kad priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams jai yra nepakeliama finansinė našta.
14.7. Teismo sprendimu yra nustatyta aiški, konkreti, plati atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimą reglamentuojanti tvarka. Pagrindų keisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką nėra, ypač vertinant tai, kad apeliaciniame skunde net nėra konkretizuota, kokia turėtų būti nustatyta konkreti ir aiški atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir dėl išlaikymo dydžio (CK 3. 169 str., 170 str., 3.192 straipsnis).
17. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad nepilnamečiai vaikai yra L. R., gimusi (duomenys neskelbtini)., ir M. R., gimusi (duomenys neskelbtini). Vaikų tėvai (ieškovas ir atsakovė) yra nesusituokę, gyveno kartu iki 2023 metų ieškovo nuomojamame bute. 2023 metais atsakovė išėjo iš bendrų namų. Nuo to laiko tarp šalių kilo nesutarimas, kokia bus vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, bendravimo tvarka su atskirai gyvenančiu kitu iš tėvų, ir koks išlaikymas vaikams bus mokamas.
18. Pirmosios instancijos teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, taip pat patvirtino ieškovo siūlomą bendravimo tvarką ir priteisė iš atsakovės po 200 Eur kiekvienai dukrai išlaikymą per mėnesį. Atsakovės priešieškinio teismas netenkino. Atsakovė nesutinka su priimtu sprendimu.
19. CK 3.169 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kolegijos manymu, esant tėvų susitarimui arba teismo sprendimu galima būtų nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir su abiem tėvais vienodais laiko intervalais. Tačiau tokio susitarimo šalys kol kas nėra pasiekę. Be to, atsakovė proceso pirmosios instancijos teisme metu neįrodė turinti stabilias gyvenimo sąlygas, kad būtų galima nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir su ja arba vien tik su ja. Atsakovė, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neatskleidė savo gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, atvejo vadybos specialistams, dėl ko nebuvo galima nustatyti jos gyvenimo sąlygų. Duodama paaiškinimus 2025 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje atsakovė teigė: dabar neįmanoma nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su manimi, nuo šios dienos ( balandžio 1 d.) gyvenu(duomenys neskelbtini), tačiau nuomos sutarties nesu sudariusi, ten yra draugų butas, su vaikais bendraudavau neutralioj teritorijoj, kavinėse, bibliotekoje, vaikų kambariuose ir pan., nes bijojau persekiojimo ir t.t. ir pan.
20. Teisėjų kolegija, išklausiusi atsakovės paaiškinimų 2025 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje, susipažinusi su VTAT išvada, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vienintelė galimybė šiuo metu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą yra pagal ieškovo pareikštą ieškinį. Atsakovė šiuo metu nėra susitvarkiusi ir stabilizavusi savo gyvenimo sąlygas taip, kad jai būtų galima paskirti gyventi nepilnametes dukras: negali pateikti buto nuomos sutarties ilgesniam laikotarpiui, neįmanoma patikrinti, kokios gyvenimo sąlygos bus vaikams tame bute, kaip bus galima užtikrinti vaikams ugdymą, gydymą ir pan. Toks teismo sprendimas nereiškia, kad atsakovė yra diskriminuojama, kaltinama, baudžiama ar, kaip ji pati nepagrįstai teigia, patiria institucinę prievartą. Atsakovei neužkertamas kelias sutvarkyti savo buitį, paruošti vaikams tinkamas gyventi sąlygas ir kreiptis dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ar dalinio pakeitimo.
21. Apeliantė nurodo, kad priimtu teismo sprendimu ji yra visiškai eliminuota iš vaikų gyvenimo, jos ryšys su vaikais nutrauktas. Šie argumentai yra atmestini, nes neturi nieko bendro su realiu teismo sprendimu. Teismo sprendimu yra nustatyta nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su atsakove, atsakovei paskiriant bendravimui dvi dienas per savaitę, kas antrą savaitgalį, nustatytas konkretus bendravimo laikas N. M., šv. Kalėdų, gimtadienių, atostogų atvejais, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė yra nušalinta nuo bendravimo su vaikais.
22. Apeliantė nurodo, kad susitikinėjimas vaikams su motina bus papildomai apsunkintas dėl išlaidų kurios susidaro dalyvaujant ir prižiūrint trečiosios šalies atstovams. Už kiekvieną pasimatymą su vaikais atsakovė privalo susimokėti trečiosios šalies atstovams 100 Eur už jų dalyvavimą. Teisėjų kolegija nesupranta, apie kokias išlaidas atsakovė kalba, kam ir už ką ji turi mokėti po 100 Eur už pasimatymą su vaikais. Paaiškintina, kad teismas neįpareigojo atsakovės mokėti po 100 Eur už pasimatymus su vaikais kažkokiems tretiesiems asmenims. Nebent atsakovė čia turi omeny jos minėtus pasimatymus su vaikais kavinėse ar vaikų kambariuose, už kuriuos reikia mokėti. Tačiau, kaip pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė su vaikais turėtų bendrauti savo gyvenamoje vietoje, o ne viešose vietose. Atsakovė jau minėtame teismo posėdyje pripažino, kad jos pajamos yra apie 1400 Eur per mėnesį, taigi, panašaus dydžio, kaip ir ieškovo pajamos, todėl atsakovei nėra jokių kliūčių išsinuomoti butą ir paruošti vaikams tinkamas bendravimo ar gyvenimo sąlygas.
23. Šalių teisės vaikų atžvilgiu yra lygios, o vienas kitam šalys neturi jokių įsipareigojimų. Todėl atsakovės samprotavimai, kad jai turėtų būti nustatyta uzufrukto teisė naudotis ieškovo butu (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra teisiškai nepagrįsti, nes ieškovas neturi prievolės mokėti išlaikymo atsakovei ir suteikti jai gyvenamąją vietą.
24. Galiausiai apeliantė nurodo, kad iš jos priteistas išlaikymas vaikams (po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) jai yra nepakeliama našta. Apeliantės argumentai yra tokie, kad faktiškai pusę išlaikymo išlaidų prisiimtų pagal bendravimo tvarką atsakovė. Atsižvelgiant į skirtingus ieškovo ir atsakovės generuojamų pajamų dydžius, bei pagal bendravimo tvarką prisiimtus įsipareigojimus dėl vaikų priežiūros, pakankamas trūkstamas išlaikymas vaikams iš atsakovės sudarytų po 50 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Iš pacituotų apeliantės teiginių galima suprasti, kad, jos nuomone, nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra atitinkanti pusę vaikų gyvenimo laiko, nes tik už 50 Eur per mėnesį ieškovas praleis su vaikais daugiau laiko, negu atsakovė. Vadinasi, apeliantė prieštarauja savo pačios teiginiams, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką ji yra eliminuota iš vaikų gyvenimo. Objektyviai vertinant, teismo nustatyta bendravimo tvarka nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovei, jeigu ji laikysis nustatytos bendravimo tvarkos, teks didesnė vaikų išlaidų našta, negu kad ieškovui.
25. Pirmosios instancijos teismas labai konkrečiai ir pagrįstai nurodė, koks yra šiuo metu įprastinis, standartinis išlaikymo vienam vaikui dydis. Įskaitant valstybės mokamą išmoką (122,50 Eur), tai yra 327 Eur per mėnesį esant tėvų turtinei padėčiai lygiavertei. Duomenų, kad šalių gaunamos pajamos labai skiriasi, apeliantė nepateikė. Aplinkybė, kad ieškovas gauna nuomos mokestį už butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, nereiškia didesnių ieškovo pajamų, nes jis nuomojasi kitą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Todėl darytina išvada, kad iš atsakovės priteistas išlaikymas (po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį) yra mažesnis, negu kad galėtų būti priteistas, todėl keisti priteisto išlaikymo nėra jokio pagrindo.
26. Kiti apeliantės argumentai yra ne teisinio pobūdžio (dėl jos pastangų, iniciatyvų, noro taikytis, draugystės su Kazachstano ambasadoriaus šeima, kreipimosi į visuomenines organizacijas ir pan.), todėl neturi reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui, ir dėl jų plačiau nepasisakoma.
27. Apibendrindama kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vaikų gyvenamosios vietos nustatymą, išlaikymo vaikams priteisimą, bendravimo tvarkos nustatymą ( CK 3.169-172 straipsniai), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
28. Ieškovui iš atsakovės priteistina 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.