Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui T. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Ieškovė I. G. pateikė teismui ieškinį, prašydama ieškovės naudai iš atsakovo T. S. priteisti 27 325,00 Lt turtinei žalai atlyginti; periodines išmokas, lygias tuo metu nustatytam minimaliam mėnesinio atlyginimo dydžiui, iki ieškovė taps darbinga bei 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui (b.l. 1-4). Ieškovė nurodė, kad 2005-10-10 apie 20.44 val. Vilniuje, Klaipėdos ir Pylimo gatvių sankryžoje, atsakovas, vairuodamas automobilį Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, t. y. impresinio lūžio metu lūžo ieškovės kairės kojos blauzdikaulio išorinis krumplys. 2007-08-23 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas T. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., jam paskiriant 8 MGL baudą, o 2007-11-16 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendis buvo iš dalies pakeistas, T. S. skiriant 25 MGL baudą. Teigia, kad aukščiau paminėtos faktinės aplinkybės atitinka CK 6.246 - 6.249 str. nustatytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtą veiką (Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas), žalą (ieškovės sveikatos sutrikdymas), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (atsakovo sukeltos avarijos metu buvo sutrikdyta ieškovės sveikata). Pažymi, jog atsakovo civilinė atsakomybė pagal CK 6.270 str. atsiranda be kaltės. Nurodo, kad atsakovas, sukeldamas eismo įvykį pažeidė CK 6.263 str. 1 d. nustatytą pareigą, todėl jis privalo atlyginti atsakovei padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teigia, kad vadovaujantis CK 6.263 str. 2 d. bei 6.249 str. bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turėjo keletą pasiūlymų įsidarbinti iki eismo įvykio, tikėtina, jog jeigu ieškovė nebūtų buvusi atsakovo sužalota, ji būtų gavusi bent minimalų, nustatytą LR Vyriausybės, mėnesinį atlyginimą, iš ko seka, kad nuo sužalojimo datos ieškovė faktiškai negavo už 2005 m. spalio mėn. – 275 Lt (pusę 500 Lt MMA); už 2005 m. lapkričio – 2006 m. kovo mėn. po 550 Lt – viso 2750 Lt; už 2006 m. balandžio – 2007 m. birželio mėn. po 600 Lt– viso 9000 Lt; už 2007 m. liepos – gruodžio mėn. po 700 Lt – viso 4 200 Lt; už 2008 m. sausio – lapkričio mėn. po 800 Lt – viso 8 800 Lt, kas iš viso sudaro 25 025,00 Lt. Taip pat ieškovė prašo, atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų ji yra nedarbinga, ko pasėkoje realiai kiekvieną mėnesį ji netenka po vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo periodines išmokas, lygias tuo metu nustatytam minimaliam mėnesinio atlyginimo dydžiui, iki ieškovė taps darbinga. Ieškovė prašo priteisti ir negautą 2 300 Lt autorinį atlyginimą, nes dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nespėjo pagal susitarimą iki 2006-10-01 nutapyti dviejų paveikslų. Ieškovė teigia, kad pagal CK 6.283 str. ir 6.250 str. jai turi būti priteistas iš atsakovo 120 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas (LAT 2003-03-26 nutartis Nr. 3K-3-371), nes ji patyrė fizinį skausmą dėl impresinio kojos kaulo lūžio, ji buvo operuojama; tiek prieš operaciją, tiek ilgą laiką po jautė didelį fizinį skausmą, iki šiol jaučią fizinį skausmą, be to, siekiant palengvinti operaciją gydytojai ieškovei taikė nejautrą, kuri vėlgi neigiamai paveikė jos sveikatą. Ieškovė taip pat patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nes dėl eismo įvykio negalėjo vykti į susitikimą su savo broliu, kuris daugelį metų gyvena užsienyje, taip pat ieškovė negalėjo įprastu būdu studijuoti bei dirbti. Ieškovei didžiausius dvasinius išgyvenimus sukelia tai, jog šiuo metu (ir greičiausiai visam laikui, nes pradėjo vystytis potrauminė artrozė) ji turės vaikščioti bei nuolat gyventi su metaliniais implantais, kurie sutvirtinti šešiais metaliniais sraigtais, o be to, po operacijos ant kojos liko didžiulis randas. Ieškovė teigia patyrusi didelius nepatogumus, nes negali tinkamai tobulėti profesinėje veikloje, be to, jai teko iškęsti baimės jausmą, vidinę depresiją, dėl kurios iki šiol negali ramiai miegoti, sumažėjo pasitikėjimas savo jėgomis, nes mano, kad negalės sugrįžti į gyvenimą tokiame pat stovyje, kokiame buvo prieš įvykį, ieškovė jaučia nuolatinę baimę transportui. Ieškovė patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, nes dėl patirtų sužalojimų sumažėjo jos bendravimo galimybės, kurį laiką ji negalėjo kurti, be to, dėl likusių traumos padarinių ji negali laisvai bendrauti. Pažymi, jog ieškovei laiku nesukūrus kūrinių, jos paslaugų atsisakė keli potencialūs klientai, o tai itin neigiamai paveikė ieškovės dalykinę reputaciją.

Atsakovas T. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (b.l. 30-32). Atsakovas nurodė, kad sutinka, jog jam kilo deliktinė civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio, tačiau neigia, kad jam kilo pareiga atlyginti ieškovės nurodytą turtinę žalą, nes ieškovė jau iki eismo įvykio buvo netekusi 75 procentų darbingumo dėl smegenų kraujotakos sistemos ligos, ką įrodo 2006-03-02 Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0079122, 2006-08-28 Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0154307 duomenys bei Vilniaus m. 3 apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-109-99/07 atliktos ekspertizės duomenys, kurios metu buvo nustatyta, kad I. G. yra nedarbinga nuo 1998 m., be to, ekspertai konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad eismo įvykio metu I. G. patirti sužalojimai įtakojo jos bendrą ir profesinį nedarbingumo laipsnį, o po traumos pareiškiami nusiskundimai pastoviais skausmais kairio kelio srityje yra subjektyvūs ir ekspertiškai nevertinami. Teigia, kad nustatinėjant neturtinės žalos dydį reiktų atsižvelgti į nesąžiningą ieškovės elgesį tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek pateikiant ieškinį civilinėje byloje, t.y. į tai, kad ieškovė klaidina teismus, teigdama, jog yra nedarbinga dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo, taip pat į padarytos turtinės žalos dydį (5 598,10 Lt), kurią atlygino AB „Lietuvos draudimas“, į atsakovo kaltę, t.y. į tai, kad atsakovas baudžiamojoje byloje buvo nuteistas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, be to, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas baudžiamojoje byloje buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės; į padaryto sužalojimo sunkumą, t.y. į tai, kad I. G. atsakovo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei į kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu (LAT 2008-02-27 nutartis c.b. Nr. 3K- 3- 150/2008, LAT 2005-10-17 nutartis c.b. Nr. 3K- 3- 482/2005, LAT 2008-04-15 nutartis c.b. Nr. 3K- 3- 136/2008). Atsakovas pažymi, kad didžiojoje ieškinio dalyje tinkamas atsakovas būtų AB „Lietuvos draudimas“, nes eismo įvykio metu vairuoto automobilis buvo apdraustas pas šį draudiką transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti (b.l. 63-64). Atsiliepimo dalyje dėl ieškovės nedarbingumo nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsakovas. Teigia, kad ieškovė neįrodė, jog dėl nenutapytų paveikslų negavo pajamų, tai yra nepateikė rašytinių sandorių dėl paveikslų sukūrimo (CK 1.73 str. 10 d., Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 42 str. 1 d., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 6 d.). Pažymi, kad baudžiamojoje byloje ekspertai konstatavo, jog I. G. sužaloto blauzdikaulio kaulai yra visiškai sugiję, o metalo konstrukcijos nepašalinamos, jei jos nesukelia pašalinių reiškinių. Todėl tretysis asmuo, įvertinęs ieškovės teiginius, kad jai metalo konstrukcijos nebus pašalintos, daro išvadą, kad ieškovė dėl šių konstrukcijų nepatogumų nepatiria. Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog negalėjo vykti į susitikimą su broliu, įprastu būdu studijuoti ir dirbti, pablogėjo jos dalykinė reputacija, klientai atsisakė jos paslaugų. Pažymi, kad ieškovei buvo išmokėta 690,56 Lt (200 EUR) draudimo išmoka neturtinės žalos atlyginimui. Tretysis asmuo nurodo, kad antrina atsakovui dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. G. nurodė, kad jis yra neurochirurgas. Ieškovę pažįsta nuo 1988 m., kuomet jai įvyko aneurizmos, tai yra galvos kraujagyslės, plyšimas, dėl ko ieškovė buvo paralyžuota, bet po truputį ieškovės sveikata atsistatinėjo. Po autoįvykio ieškovei buvo padaryta kompiuterinė tomograma ir kiti tyrimai, iš kurių buvo matyti, kad ieškovės neurologinė būklė buvo ženkliai pablogėjusi. Ieškovės sveikatos būklės pablogėjimas sąlygotas periferinių nervų sistemos sutrikimų, o aneurizmos plyšimas susijęs su centrinės nervų sistemos sutrikimais. Periferinių nervų pereinamumo pažeidimus sąlygojo trauma. Ieškovės paralyžius po traumos yra pagilėjęs. Po kraujo išsiliejimo į smegenis, ieškovės simptomatika po truputį gerėjo. Problemų, susijusių su judėjimu, nebuvo. Ji galėjo dirbti nepaisant sunkaus susirgimo. Po autoįvykio ieškovei buvo atlikti tyrimai, ji konsultuota traumatologų, darytos rentgenogramos, magnetinio rezonanso tomografija. Santariškių gydytojai nusprendė, kad pradžioje dėl periferinių nervų pažeidimo ieškovės atžvilgiu bus taikomas konservatyvus gydymas. Tyrimas rodo, kad nėra visiško nervo pažeidimo; yra tikimybė, kad funkcija atsistatys, bet periferinis nervas nefunkcionuoja.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 2005-10-10 apie 20.44 val. Vilniuje, Klaipėdos ir Pylimo gatvių sankryžoje, atsakovas T. S. , vairuodamas automobilį Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė ieškovę - pėsčiąją I. G. , dėl ko I. G. lūžo kairė koja ir ji buvo paguldyta į VGPUL traumatologijos skyrių (baudžiamoji byla Nr. 1-109-99/07 b.l. 1, 5-9, 13, 14, t. 1). MRU teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto 2005-10-17 išvadoje Nr. G 6500/05 (01) ir 2005-11-30 išvadoje Nr. 7430/05 (01) konstatuota, kad eismo įvykio metu ieškovei padarytas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis su kraujo išsiliejimu į kairio kelio sąnario ertmę, kuris vertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (baudžiamoji byla Nr. 1-109-99/07 b.l. 18, 49, t. 1). Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti turtinę ir neturtinę žalą (b.l. 1-4). Atsakovas ir tretysis asmuo prašo ieškinį atmesti (b.l. 30-32, 63-64).

Dėl atsakovo tinkamumo

Atsakovas T. S. atsiliepime teigė, kad bent jau didžiojoje dalyje ieškinio reikalavimų tinkamas atsakovas yra ne jis, o AB „Lietuvos draudimas“, nes transporto priemonė, kurią atsakovas vairavo eismo įvykio metu, pagal tarp atsakovo ir AB „Lietuvos draudimas“ 2005-08-22 sudarytą draudimo sutartį Nr. 03/43803581 buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 30, baudžiamoji byla Nr. 1-109-99/07 b.l. 55, t.2).

Iš CK 6.987 str. įtvirtinto bendro pobūdžio draudimo sutarties apibrėžimo matyti, kad draudimo sutartis gali būti sudaroma tiek draudėjo (tai yra vienos iš draudimo sutarties šalių) naudai, tiek trečiojo asmens (kuris nėra draudimo sutarties šalis) naudai. Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 3 str. 1-3 d. matyti, kad šios draudimo sutarties rūšies, tai yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, sutartys yra sudaromos tik trečiojo asmens - nukentėjusiojo eismo įvyko metu, kuriame dalyvavo šia draudimo sutarties rūšimi apdrausta transporto priemonė, – naudai. Vadinasi, ši specifinė draudimo sutarties rūšis savo esme yra ne kas kita, kaip CK 6.191 str. apibrėžta sutartis trečiojo asmens naudai. Todėl atitinkamai iš CK 6.191 str. 1 d. įtvirtintų teisės normų seka, kad įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo išmokos išmokėjimo iš draudiko gali reikalauti tiek draudėjas, tiek nukentėjęs eismo įvykio metu asmuo, jeigu ko kita nenumato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ar pati transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Šiuo atveju Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta imperatyvi teisės norma, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 str. nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Kitaip tariant, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo atveju įstatymo leidėjas specialiuoju įstatymu yra imperatyviai įtvirtinęs nukentėjusiojo eismo įvykio metu teisę savo pasirinkimu kreiptis dėl žalos atlyginimo arba tiesiogiai į asmenį, kuris buvo didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės) valdytojas, vadovaujantis civilinės deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindu (CK 6.263 str. ir CK 6.270 str.), arba tiesiogiai į draudiką, vadovaujantis civilinės sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindu (CK 6.256 str.).

Taigi, iš aukščiau išdėstyto seka, kad šiuo atveju nukentėjusiajai eismo įvykiu metu ieškovei I. G. nusprendus dėl žalos atlyginimo kreiptis tiesiogiai į žalą padariusį asmenį, tai yra į transporto priemonės valdytoją T. S. , pastarasis buvo teisėtai ir pagrįstai į bylą įtrauktas atsakovu, o draudikas AB „Lietuvos draudimas“ buvo teisėtai ir pagrįstai į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje. Todėl atsakovo argumentas, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje atmetamas kaip nepagrįstas bei prieštaraujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo teisės normoms.

Dėl turtinės žalos priteisimo

Civilinė atsakomybė atsiranda tuomet, kai egzistuoja visos keturios civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis, kaltė (išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuomet atsakomybė atsiranda be kaltės) ir žala (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Šiuo atveju atsakovui kaip didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės) valdytojui atsakomybė atsirado be kaltės (CK 6.270 str. 1 d.). Atsakovas neneigia, kad dėl jo neteisėtų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovės sveikata, tai yra atsakovas pripažįsta, jog jis atliko neteisėtus veiksmus. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, kad ji dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė ieškinyje nurodytą žalą, iš ko seka, kad šioje byloje vyksta ginčas dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei paties žalos fakto egzistavimo, taip pat dėl žalos dydžio nustatymo.

Kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo ir reikalavimų, ieškovė I. G. teigia, kad ji patyrė 25 025 Lt dydžio nuostolius dėl to, kad negavo 25 025 Lt dydžio darbo užmokesčio, kurį būtų gavusi, jei nebūtų patekusi į eismo įvykį. Kaip aplinkybę, pagrindžiančią šį jos teiginį, ieškovė nurodo faktą, kad jai buvo pateikta iki eismo įvykio keletas pasiūlymų įsidarbinti nuolatiniam darbui, kas reiškia, jog ji neterminuotai būtų gavusi bent jau 1 MMA dydžio darbo užmokestį per mėnesį.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu ir CPK 178 str. įtvirtinta įrodinėjimo pareiga, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Iš to seka, kad ieškovė, teigdama, kad būtent dėl eismo įvykio, potencialūs darbdaviai atsisakė ją įdarbinti pagal neterminuotą darbo sutartį už 1 MMA dydžio atlyginimą per mėnesį, privalo įrodyti šias aplinkybes, tai yra pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovei buvo įteikti atitinkami darbo pasiūlymai, jog ieškovė su jais sutiko, jog buvo sudarytos darbo sutartys bei sutarta dėl darbo pradžios, kurios data buvo vėlesnė nei eismo įvykio data, jog buvo sutarta dėl neterminuotos darbo sutarties sudarymo bei dėl ne mažesnio kaip 1 MMA darbo užmokesčio dydžio atlyginimo per mėnesį mokėjimo ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių bent vieną iš išvardintų aplinkybių, taip pat atsižvelgus į tai, kad pati ieškovė pateikė įrodymus, jog ji tiek iki eismo įvykio, tiek po jo, studijavo (baudžiamosios bylos Nr. 1-109-99/07 b.l. 203, t. 1), teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė iki eismo įvykio nebuvo susitarusi su jokiais potencialiais darbdaviais dėl darbo, kurį neterminuotai turėjo pradėti dirbti po eismo įvykio. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 25 025 Lt dydžio nuostolių priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12 ir 178 str.).

Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti jai 1 MMA dydžio periodines išmokas iš atsakovo iki kol ji taps darbinga, nes kaip minėta, ieškovė neįrodė, jog ji apskritai buvo susitarusi iki eismo įvykio dėl neterminuotos darbo sutarties sudarymo, gaunat 1 MMA dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Be to, net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų įrodžiusi minėtą aplinkybę, ji negalėtų būti pripažinta šiuo metu esanti nedarbinga (bei atitinkamai negalinti dirbti pagal darbo sutartį) būtent dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo, nes iš ieškovės pateiktų Darbingumo lygio pažymų 2006-03-03 DL-1 Nr. 0079122 ir 2006-08-31 DL -1 Nr. 0154307 nustatyta, kad pagrindinė nedarbingumo priežastis yra intracerebrinės kraujosruvos liekamieji padariniai, o kojos lūžimų padariniai yra tik gretutinė diagnozė. Kitaip tariant, nepaisant to, ar ieškovė eismo įvykio metu būtų patyrusi nesunkų sveikatos sutrukdymą – kojos lūžimą, ar nebūtų, vis vien ji būtų buvusi pripažinta nedarbinga (nustatant netektą nedarbingumą – 75 procentai) dėl nuo vaikystės turėtos lygos – intracerebrinės kraujosruvos. Pažymėtina, kad išvados, jog eismo įvykio metu patirtas sužalojimas yra tik gretutinė diagnozė nustatant nedarbingumą, taip pat buvo prieita ir baudžiamosios bylos Nr. 1-109-99/07 nagrinėjimo metu skirtos MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 34 (147)/07(01) (baudžiamosios bylos Nr. 1-109-99/07 b.l. 17-28, t. 2), kuris yra laikytinas prejudiciniu faktu, nereikalaujančio įrodinėjimo ( CPK 182 str. 2 p. ).

Teismas taip pat atmeta ir ieškovės reikalavimą priteisti 2 300 Lt negauto autorinio atlyginimo už nenutapytus paveikslus, nes ieškovė neįrodė kaip kojos sulaužymas galėjo tiesiogiai įtakoti ieškovės tapymą, taip pat ieškovė neįrodė, kad apskritai ji buvo sudariusi raštu autorines sutartis dėl konkrečių paveikslų tapymo (CK 1.73 str. 10 d., Autorių teisių ir gretutinių teisių 42 str. 1 d.). Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-109-99/07 nagrinėjimo metu pateikti B. G. ir Ž. P. 2005-11-15 patvirtinimai, kad iki eismo įvykio su jais ieškovė sudarė dvi autorines sutartis dėl dviejų tapybos paveikslų nutapimo (baudžiamosios bylos Nr. 1-109-99/07 b.l. 187-187, t. 2) nelaikytini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais, jog iš tikrųjų ieškovė ir minėti užsakovai buvo sudarę autorines kūrinių užsakymo sutartis, nes iš minėtų patvirtinimų nėra įmanoma nustatyti paveikslų dydžio, formos bei tapymo technikos, kitaip tariant, neįmanoma nustatyti koks paveikslai buvo laikomi atitinkančiais sutarčių sąlygas; taip pat neįmanoma nustatyti, kada šios sutartys buvo sudarytos bei apskritai koks terminas, skaičiuojant nuo sutarčių sudarymo, buvo duotas ieškovei paveikslams nutapyti; be to, nėra įvardintos netesybos ir ginčų sprendimo tvarka. Todėl teismas iš šių abstrakčių B. G. ir Ž. P. patvirtinimų sprendžia, kad ieškovė ir minėti asmenys jokių autorinių sutarčių nebuvo sudarę, o šie patvirtinimai įrodo nebent tariamų (tik dėl akių sudarytų) sandorių egzistavimą.

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismas atmeta ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos iš atsakovo priteisimo dėl to, kad ieškovė neįrodė nei patirtos turtinės žalos fakto, nei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos turtinės žalos egzistavimo (CK 6.247 str. ir 6.249 str., CPK 12 ir 178 str.).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Iš šios teisės normos seka, kad asmens sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu atveju, nukentėjusysis nekvestionuojamai įgyja teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tuo tarpu neturtinės žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas.

Šiuo atveju teismas, nustatinėdamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į konkrečias aplinkybes. Visų pirma, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovei eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (baudžiamoji byla Nr. 1-109-99/07 b.l. 18, 49, t. 1) bei atitinkamai į tai, kad dėl eismo įvykio ieškovė neabejotinai patyrė tam tikrą emocinę ir psichologinę įtampą bei išgyvenimus. Antra, teismas įvertino tai, kad nepaisant to, jog buvo konstatuota, kad ieškovės pagrindinė nedarbingumo priežastis buvo nuo vaikystės tūrėta liga, vis dėlto, eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas taip pat buvo pripažintas veiksniu, nors ir ne pagrindiniu, bet įtakojusiu ieškovės nedarbingumą. Trečia, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovei dėl patirto kojos lūžio, buvo atlikta operacija, ko pasėkoje ant jos kojos liko aiškiai pastebimas didelis randas (baudžiamoji byla Nr. 1-109-99/07 b.l. 200-202, t. 1), neabejotinai kelsiantis ieškovei tam tikrų estetinių nepatogumų. Ketvirta, teismas įvertino ir aplinkybę, jog ieškovei dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo, buvo implantuota metalo plokštė, kuri, jei nesukelia jokių pašalinių reiškinių, gali būti ir nešalinama (baudžiamoji byla Nr. 1-109-99/07 b.l. 186, t. 1), vis tiek yra laikoma svetimkūniu, kuris lems tam tikrų fiziologinių bei atitinkamai psichologinių ir socialinių nepatogumų atsiradimą. Penkta ir visų svarbiausia, teismas įvertino šios situacijos išskirtinumą, tai yra tai, kad ieškovė iki eismo įvykio yra buvusi paralyžuota ir, kaip nurodė teismo posėdžio metu liudytojas neurochirurgas E. G. , jos organizmo funkcijos po truputį atsistatinėjo, tačiau iki galo atsistačiusios nebuvo, iš ko seka, kad eismo įvykio metu patirtas nesunkus sveikatos sutrukdymas ieškovės fizinei būklei pakenkė labiau, nei būtų pakenkęs bet kuriam kitam neturinčiam tokių sunkių sveikatos sutrikimų žmogui. Taigi, teismas atsižvelgdamas į išdėstyta, sprendžia, kad šiuo atveju ieškovė patyrė 20 000 Lt dydžio neturtinę žalą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsiliepime tretysis AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, jog jis yra išmokėjęs ieškovei 690,56 Lt (200 EUR) kaip neturtinės žalos atlyginimą (ir dėl šio fakto tarp šalių civilinės bylos metu ginčas nekilo), teismas nusprendžia ieškovei iš atsakovo priteisti 19 309,44 Lt (20 000 Lt – 690,56 Lt) dydžio neturtinę žalą.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad dėl eismo įvykio ji patyrė neturtinę žalą, nes negalėjo pasimatyti su broliu, gyvenančiu užsienyje, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, tai yra, kad brolis gyvena užsienyje, kad ieškovė neabejotinai būtų vykusi pas brolį, kad dėl eismo įvykio ieškovė neteko galimybės pas jį nuvykti, kad ieškovės brolis pats negali pas ją atvykti pasimatyti, kad jie neturi jokių kitų galimybių bendrauti, dėl ko ji patyrė emocinę įtampą ir pan. (CPK 12 ir 178 str.).

Teismas taip pat atmeta kaip neįrodytą ieškovės argumentą, kad dėl eismo įvykio ji patyrė neturtinę žalą, nes negalėjo tobulėti profesinėje veikloje bei suprastėjo jos dalykinė reputacija, nes ieškovė nepateikė jokių rodymų, patvirtinančių užsakovų praradimą ar būtent dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo negalėjimą dalyvauti jos profesionalumą tiesiogiai įtakojančiuose mokymuose ar tobulėjimo programose ir pan. (CPK 12 ir 178 str.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė nepagrįstai remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371, prašo priteisti 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes minėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės (tame tarpe ir patirto sveikatos sutrikdymo sunkumas) iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tačiau šiuo atveju pats atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie atsakovo tikrąją turtinę padėtį bei atitinkamai nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp jo turtinės padėties ir priteisiamos žalos dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų procesinių klausimų išsprendimo

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Šioje byloje tenkinus apytiksliai 13 proc. (19 309,44 Lt x 100 proc./147 325 Lt) ieškinio turtinių reikalavimų, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 87 proc. (100 proc. – 13 proc.) patirtų išlaidų advokatai pagalbai apmokėti, kas viso sudaro 2 610 Lt (3 000 Lt x 87 proc./100 proc.) (CPK 98 str. 2 d. ir LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų rekomendacijų Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nuostatomis). Tuo tarpu ieškovė neprašė priteisti advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų bei nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 513 Lt (3 947 Lt x 13 proc./100 proc.) mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 str., 96 str., 2008-10-14 Statistikos departamento prie LRV informacinis pranešimas Nr. 23 Dėl žyminiam mokesčiui, sprendimų vykdymo išlaidoms ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso).

Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos 19,92 Lt (22,90 Lt x 87 proc.) dydžio išlaidos, o iš atsakovo 2,98 Lt (22,90 Lt x 13 proc.) dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, mažintina Vilniaus apygardos teismo 2008-12-02 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis (turto arešto registro Nr. 0108005943), paliekant galioti laikinąsias apsaugos priemones 19 309,44 Lt sumai.

Rezoliucinė dalis

nuspren d ė:

Ieškovės I. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv.: (duomenys neskelbtini), Vilnius) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas) ieškovės I. G. naudai 19 309,44 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškovės I. G. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. G. atsakovo T. S. naudai 2 610 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo T. S. į valstybės biudžetą 513 Lt dydžio žyminį mokestį.

Priteisti iš ieškovės I. G. 19,92 Lt dydžio išlaidas ir iš atsakovo T. S. 2,98 Lt dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2008-12-02 nutartimi atsakovo T. S. atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį (turto arešto registro Nr. 0108005943), paliekant galioti laikinąsias apsaugos priemones 19 309,44 Lt sumai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.