Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14.2; 2.1.15.4.3.2; 2.3.4.3; 2.3.4.12; 2.3.6.4.1; 2.4.1.3

2026 m. kovo 3 d.

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arbu mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį nuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo, vietoj intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį nuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arbu mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, viso bausmės atlikimo metu įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, M. M. Kauno apylinkes teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo nutartimi paskirtos bausmės vykdymo pradžios per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arbu mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartimi paskirta bausme, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant M. M. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą); viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios E. A. arčiau nei 50 metrų atstumu; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti M. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2025 m. birželio 28 d. apie 22.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, konflikto metu tyčia kumščiais ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė sugyventinei E. A. į veido ir galvos sritį, dėl ko jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, po smūgių E. A. nukritus ant žemės, jis koja ne mažiau kaip tris kartus spyrė ir kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių E. A. į galvos sritį, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis buvo 2025 m. birželio 28 d. Jis 4 metus nepalaikė santykių su tėvu, bet po truputį pradėjo bendrauti ir įvykio dieną kartu nuėjo į kavinę, o paskui pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. Ten šiek tiek išgėrė ir nusprendė tėvą supažindinti su E. A., todėl ją pasikvietė. E. A. prisigėrusi trenkė kaltinamajam į veidą prie tėvo, todėl jis nesusivaldė ir trenkė jai atgal. Konfliktas prasidėjo svetainėje, smūgius sudavė koridoriuje. Neatsimena, kiek kartų ir į kurias vietas trenkė E. A., kadangi abu buvo neblaivūs. Galėjo suduoti jai į galvą. Neatsimena, kad nukentėjusiajai iš nosies bėgo kraujas. Atsimena, kad ji buvo nukritusi ant žemės. Galėjo būti, kad tuo metu, kai ji buvo nukritusi, sudavė jai smūgius. Neprisimena, ar spardė nukentėjusiąją. Sutinka su tuo, kas nurodyta kaltinime. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų mušęs E. A.. Išmetė nukentėjusiosios batus ir telefoną per langą. Mano, kad ji patyrė minimalų fizinį skausmą, bet nesijautė gerai, kai prieš ją buvo naudojamas fizinis smurtas. Sutinka, kad nukentėjusioji patyrė moralinę žalą, bet civilinis ieškinys turėtų būti ne daugiau 300 Eur, kadangi jai nieko nesulaužė, neišmušė dantų.

Be kaltinamojo M. M. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji E. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. birželio 29 d. ji ir jos tuometinis sugyventinis M. M. svečiavosi jo tėčio T. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), M. ten buvo nuvykęs pirmas, o 18.50 val. su pavėžėju ji atvyko pas M. tėtį į svečius, tuo metu M. gėrė alų. Ji atvažiavo blaivi. Jai besisvečiuojant, M. iš tėčio šaldytuvo atnešė 0,5 l viskio, kurį jie kartu su M. ir jo tėčiu išgėrė svetainėje. Ji tiksliai neprisimena nuo ko prasidėjo jų su M. konfliktas. Prisimena, kad jiems apsižodžiuojant, dar sėdint prie stalo, M., sėdėdamas paėmė jos telefoną, buvusį ant stalo, ir metė jį tiesiai pro balkoną, išmetė į lauką. Ji, jau žinodama, kad M., kai būna neblaivus ir dar konflikto metu yra linkęs smurtauti prieš ją, todėl ji iškart ėjo į buto koridorių, kad atsitrauktų nuo jo, basa ėjo užsidėti batų, o jis ją vijo, šaukė ant jos, keikėsi, sakė, kad dingtų iš čia, ėjo jai iš paskos. Tikslios įvykių sekos dėl girtumo neprisimena, bet papasakos, ką prisimena tikrai. Jai tik nuėjus į koridorių, tarp jų su M. iš pradžių įvyko apsistumdymas rankomis, o jiems apsistumdant jis jai sudavė ranka į veido sritį, po to kažkuriuo kumščiu ar abiem kumščiais M. jai sudavė daug smūgių į galvą, ji bandė užsidengti, nusisukti nuo smūgių - sudavė ne mažiau kaip tris smūgius (gal sudavė ir 5 smūgius, bet 3 kartus sudavė tikrai), nuo šių smūgių ji nukrito ant žemės, atsisėdo koridoriuje ant grindų ir nuo tų smūgių jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Kai pradėjo bėgti kraujas, M. kuriam laikui nuo jos atsitraukė. Tuomet kažkas, neprisimena kas, jai atnešė popieriaus pasivalyti kraujui. Tačiau M. vis tiek buvo neramus, keikėsi, šūkavo. Jai būnant koridoriuje ir sėdint, M. buvo priėjęs dar kartą ir dar sudavė jai kumščiais ar kumščiu smūgių į galvą ir į veidą, ji stengėsi užsidengti nuo jo smūgių, neprisimena, ar spyrė kojomis, tačiau sudavė kelis kartus, ne vieną ir ne du. Bendrai per tą vakarą M. jai sudavė tikrai 10 smūgių, gal net daugiau, pagrinde į galvą, kelis kartus į veidą. Taip pat kažkuriuo metu jai būnant koridoriuje nusisukus į buto duris, o M. einant link jos jai iš nugaros, ji staiga pajuto labai didelį skausmą kairės kojos šlaunyje, nugarinėje dalyje, skausmas nuėjo nuo šlaunies iki pat blauzdos, ji tuo metu buvo jau neblaivi, neprisimena jokio smūgio į tą koją, bet prisimena, kad pajuto didelį skausmą minėtoje vietoje. Dabar mano, kad M. bus kažką padaręs jos kojai, tik ji to tiksliai neprisimena. Ji iškart atsisėdo koridoriuje ant žemės, nes iš skausmo negalėjo net paeiti. Kažkuriuo metu jai būnant koridoriuje į butą atvažiavo M. draugas D. Prisimena, kad jau po visų M. smūgių ji kalbėjosi su D. ir jis jai sakė, kad viską matė ir viską paliudys. Ji neprisimena, kad būtų sudavusi smūgių M., nebent galėjo netyčia besidengdama ir besigindama suduoti ar nutraukti jo grandinėlę nuo kaklo. Po visų smūgių ji buvo buto koridoriuje, M. buvo nuėjęs į balkoną, kvietėsi policiją, tačiau nesakė jiems adreso, tačiau po kurio laiko policija vis tiek atvažiavo. Ji pasakojo apie tai, kas nutiko ir kaip M. jai sudavė, išmetė jos telefoną pro balkoną, tad pareigūnai jos telefoną surado lauke ir jį grąžino, telefonas nebuvo apgadintas. Ji pati po šio įvykio pas teismo medicinos ekspertus nevyko, nes žiūrėjo į M. žmogiškai, jam vis atleisdavo, nenorėdavo jam dar labiau pakenkti, o M. jos vis prašydavo atsiimti pareiškimus, tačiau jai labai skaudėjo koją, todėl ji kreipėsi dėl kojos skausmo į savo šeimos gydytoją, kur šeimos gydytoja sakė, kad tai panašu į trūkusį šlaunies raumenį, taip pat buvo nuvykusi į Kauno klinikas. Kažkuriuo metu savo šeimos gydytojai ir Klinikose ji pasakė, kad pati krito namuose nuo palangės, norėdama dangstyti M., nesakė gydytojams, kad ją sumušė sugyventinis. Taip pat po šio įvykio jai buvo mėlynė po kažkuria akimi, jautė daug gumbų galvoje, kuriuos dėl M. suduotų smūgių jai skaudėjo tiek iškart po sudavimo, tiek ir po įvykio, skaudėjo daugiau nei savaitę, gal net dvi savaites, tiek plaunantis galvą, tiek šukuojant plaukus. Po šio įvykio M. liepos 10 d. išvyko atlikti laisvės atėmimo bausmės dėl kitų įvykių, jai skambinėjo iš įkalinimo įstaigos, kurį laiką jie kalbėdavosi gražiuoju, tačiau vėliau jis pradėjo grasinti, tad į jo skambučius nebeatsiliepė. Ji nori, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas dėl jo veiksmų, kad jis būtų patrauktas atsakomybėn, nes daug kartų ji M. atleisdavo dėl smurto. Dėl civilinio ieškinio informuos tyrimo eigoje. (1 t., b. l. 85–89, 90–94).

Liudytojas T. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. M. yra jo sūnus, tačiau jis su juo artimų ryšių nepalaikydavo, kadangi jo bijo, jis yra agresyvus ir neprognozuojamas nuo vaikystės. 2025 m. birželio 29 d. (teisingai turėtų būti 2025 m. birželio 28 d.) jam paskambino sūnus M. ir pasiprašė vienas atvažiuoti į svečius. Jis iš pradžių pabijojo jį įsileisti, susitiko su M. kavinėje, pamatė, kad jis bendrauja ramiai, pagalvojo, kad jo elgesys pasitaisė, tad su M. atvažiavo pas jį į namus. Būdami dviese jie gėrė alkoholį, M. gurkšnojo alų, išgėrė 2-3 skardines. Tuomet jis girdėjo, kaip M. paskambino savo sugyventinei E. ir ją pasikvietė į svečius. Vakare, dar buvo šviesu, pas jį į namus atvažiavo ir M. sugyventinė E. Tada jie trise sėdėjo buto svetainėje. Ar E. gėrė alkoholį, jis neprisimena, kadangi pats tuo metu jau buvo neblaivus. M. ir E. būnant jo namuose, E. ir M. išėjo į buto koridorių. Jis negirdėjo, apie ką jie ten kalbėjosi ir dėl ko tarp jų kilo konfliktas, viso konflikto nuo pradžių jis nematė. M. į koridorių nuėjo dėvėdamas marškinėlius ir grandinėlę ant kaklo su pakabuku, kurią jis jam pats buvo tą vakarą padovanojęs. Jis lyg matė, kad jie tarpusavyje apsistumdė, po to matė, kad E. guli koridoriuje šalia lauko durų ant žemės, ant kairio šono, o M. be marškinių stovėdamas prie E. rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius E. į galvą, po to ne mažiau kaip 3-4 kartus kumščiu sudavė E. į dešinį šoną, po šių suduotų smūgių M. grįžo atgal į svetainės kambarį ir uždarė duris į koridorių, o E. liko koridoriuje. Netrukus jis nuėjo į koridorių norėdamas padėti E., tuo metu ji koridoriuje sėdėjo jau visai kitoje vietoje prie vonios ir tualeto durų, verkė, sakė, kad jai labai koją skauda (iki jų konflikto koridoriuje ji normaliai vaikščiojo, nesiskundė, kad jai skaudėtų koją), jis ją bandė kelti nuo žemės, tačiau ji sakė, kad negali atsistoti, tad ji liko sėdėti koridoriuje. Jis ant E. jokių sužalojimų nematė, dar galvojo, kad ją taip daužė, o ant jos neliko kraujosruvų. Tuo metu, kai jis buvo su E., jai kraujas iš nosies nebėgo, tačiau matė, kad koridoriuje buvo pilna kraujo, nes pats jį paskui valė, gal iki jam ateinant E. spėjo susitvarkyti. Kažkuriuo metu jam būnant namuose, pas jį namuose atsidūrė D., M. draugas, jį pakvietė turbūt M., tačiau jis negirdėjo. D. kurį laiką sėdėjo su juo ir M. svetainėje, taip pat gėrė su jais alkoholį. Jis pats nematė, kuriuo metu M. išmetė E. telefoną per balkono langą, tačiau žino, kad D. ėjo į lauką, iš ten parnešė ne tik E. telefoną, tačiau ir batus. Prisimena, kad po konflikto jam kažkas atnešė ir į rankas padavė M. dėvėtą grandinėlę, kuri buvo nutrūkusi, po įvykio jis koridoriuje rado ir pakabuką nuo M. grandinėlės. D. neilgai pabuvus, į jo namus atvažiavo policija, tačiau jis nežino, kas juos iškvietė. Po šio įvykio jis savo namuose rado M. laikrodį svetainėje, padėtą ant sekcijos, laikrodis atrodo nesugadintas. Savo namuose turi ir M. grandinėlę su pakabuku (1 t., b. l. 145–148).

Liudytojas D. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. M. yra jo pažįstamas, žino, kad jis gyveno su savo drauge E. ir ruošėsi susituokti. Gali būti, kad 2025 m. birželio 28 d. vakare jam paskambino M. M. ir paprašė atvažiuoti padėti pasiimti E., nes ji „pjauna grybą“ ir jis ją sudaužys ar užmuš. Sakė, kad šiuo metu M. su sugyventine E. yra pas M. tėvą, geria alkoholį. Jis klausė prie ko čia jis, bet M. vis prašė atvažiuoti, sakė, kad sumokės už taksi. Tad nuvažiavo taksi jo nurodytu adresu, M. išėjo jį pasitikti prie daugiabučio namo ir sumokėjo už jo taksi, su M. nuėjo į jo tėvo butą, kur atidarius duris koridoriuje ant „pufo“ sėdėjo E., verkė, rengėsi ir ruošėsi išeiti. Tačiau jam atėjus E. pasakė, kad M. išmetė jos batus per langą, todėl ji negalinti išeiti. E. taip pat sakė, kad M. ją daužė, todėl ji nori išeiti, minėjo, kad jai labai skauda koją, bet teigė, kad koją jai sutraukė mėšlungis, nors matė kojos vidinėje šlaunies pusėje šviežią paraudimą. Tuo metu ant E. jokių sužalojimų nesimatė. Jam atėjus, jie su M. nuėjo į kambarį kartu su M. tėvu, o E. paliko sėdėti koridoriuje. Kambaryje jie gėrė alkoholį. Tuomet M. atsistojo nuo lovos ir nuėjo į koridorių pas E., pradėjo ant jos rėkti, kad ji išeitų, ją vadino visokiais necenzūriniais žodžiais, priėjo prie sėdinčios E. ir abiejų rankų kumščiais sudavė E. ne mažiau kaip 8 kartus į galvos sritį, jam suduodant jai smūgius, ji nuo „pufo“ nukrito koridoriuje ant žemės, jai gulint ant žemės, matė, kad ji bando atsikelti, tačiau tuomet jis pradėjo ją spardyti kojomis ir spyrė jai kažkuria koja ne mažiau kaip 3 kartus į galvos sritį, po ko kažkuria koja trypė E. galvą ne mažiau kaip tris kartus. Tuomet jis nuėjo į koridorių ir M. nutempė į kambarį, o E. liko gulėti koridoriuje. Tuomet M. bandė dar agresyviai eiti link jo, tačiau atsistojo ir jis nuo jo atsitraukė. Po to E. kažką sušaukė iš koridoriaus M., jis vėl įpykęs pasiėmė vyno butelį nuo stalo ir atsistojęs vėl ėjo link E. į koridorių, tačiau jis M. patraukė, nes išsigando, kad jis su tuo vyno buteliu ją užmuš. Po to vakaro eigoje (neprisimena, ar čia buvo dar iki vyno butelio ar jau po) jis nuėjo parūkyti į balkoną, E. gulėjo koridoriuje, o M. buvo kambaryje su tėvu. Grįžęs iš balkono pamatė, kad M. koridoriuje atsigulęs ant gulinčios E. ir abiejų rankų kumščiais suduoda E. į galvą, taip sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių, tai pamatęs jis vėl nubėgo į koridorių ir nutempė M. į kambarį, E. liko koridoriuje, tuomet E. bėgo kraujas, tik nematė, iš kurios vietos. Tuomet M. nuėjęs į koridorių padėjo E. nusivalyti kraują nuo veido. Kitų sužalojimų ant E. jis nematė. Vakaro eigoje girdėjo, kaip M. skambino policijai ir kvietė pranešdamas, kad neva E. jį puola, tačiau jis visą tą vakarą nematė, kad E. būtų jį kaip nors puolusi, nematė, kad būtų nutraukusi jam grandinėlę ar laikrodį, kažką apie tai girdėjo vėliau vakaro eigoje iš M., bet pats tikrai nematė, matė tik kaip M. jai sudavė daug smūgių. Po to, kai M. iškvietė policiją, E. buvo atėjusi prisėsti į kambarį. Jai prisėdus, M. vėl ėjo link jos agresyviai, tačiau jis, supratęs, kad jis vėl ją muš, jį iškart patraukė ir neleido prie jos artintis. Iki atvažiuojant policijai E. jam pasakė, kad M. išmetė jos telefoną per langą. Tuomet jis nuėjo į lauką ieškoti jos batų ir telefono, tačiau rado tik batus. Po to M. su E. nuėjo į balkoną parūkyti, matė, kad M. atsiklaupęs prašė E. nieko nesakyti policijai, po to jai grasino, kad jei ką nors ji pasakys, jis ją užmuš, sudegins jos butą, išprievartaus ir sužalos jos dukrą. Jau po to, kai E. po sudaužymo atėjo į kambarį, ji sakė, kad jai viską skauda, nekonkretizavo, ką jai tiksliai skauda. Netrukus atvažiavo policija ir jie M. sulaikė. Policijos pareigūnai atvykę paskambino į E. telefono numerį, kad galėtų rasti jos telefoną, policija E. telefoną rado bei grąžino jai. Tėvas visą tą vakarą nieko nedarė, nebandė jų išskirti, tiesiog sėdėjo kambaryje ir gėrė, bet viską matė (1 t., b. l. 179–182).

Liudytojas D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. birželio 28 d., dirbant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu M. L., apie 22.20 gavo pranešimą reaguoti į įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešėjas vyras norėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą savo moteriai, tačiau fone buvo išgirsta moteris, nurodanti, jog vyras jai trenkė, vyras adreso nenurodė, moteriai kalbėti neleidžia. Įvykio vietos adresas buvo nežinomas, vėliau buvo nustatytas pagal skambinančiojo vietos nustatymo duomenis (toliau - VND). Kol buvo nustatinėjamas įvykio vietos adresas, jis telefonu bendravo su pranešėju vyru, tačiau šis bendravo nenoriai, nurodė klaidingus savo asmens bei buvimo vietos duomenis, nurodė, kad pagalba nebereikalinga, jo sugyventinei viskas gerai. Pokalbio metu fone girdėjosi ir moters balsas, buvo panašu, jog moteris yra išsigandusi, susijaudinusi. Po to pokalbis nutrūko. Tada buvo susisiekta pakartotinai ir bendrauta su moterimi, tačiau ji jokių įvykio detalių nepasakojo, teigė, kad viskas gerai, buvimo vietos nenurodė, buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, po to lyg telefoną perėmė vėl pranešėjas, bet pokalbis vėl nutrūko. Po to atsimena, kad dar keletą kartų buvo bandyta susisiekti telefonu, tačiau nebepavyko. Paskui buvo nustatyta tiksli įvykio vieta ir jiems nuvykus į ją, šiuo metu atsimena, kad tai buvo (duomenys neskelbtini), prie buto durų girdėjosi žmonių balsai. Užėjus į buto vidų jame buvo rastas pranešėjas, minėta moteris, pranešėjo tėvas ir dar vienas vyras. Pranešėjas su jais bendrauti nenorėjo, o moteris iš pradžių pasakoti įvykio aplinkybių taip pat nenorėjo, teigė, jog viskas gerai, tik paskui užsiminė, jog pranešėjas prieš ją smurtavo, sudavė jai rankomis į galvos sritį, jai pradėjo tekėti kraujas, iš kur nenurodė. Taip pat pastaroji nurodė, kad pranešėjas per balkoną išmetė jos mobilųjį telefoną. Pokalbio metu moteris buvo labai susijaudinusi, nerami, išsigandusi. Bendraujant su pranešėjo tėvu, šis taip pat nurodė, kad jo sūnus smurtavo prieš minėtą moterį, savo sugyventinę, ją spardė. Taip pat pastarasis nurodė, kad sūnus yra konfliktiškas ir agresyvus. Buvo nustatyta, kad visi bute buvę asmenys yra neblaivūs, buto koridoriuje ant grindų, sienos bei jame esančių daiktų matėsi raudonos spalvos galimai kraujo dėmės. Moters mobilųjį telefoną rado kiti į įvykį reagavę kolegos lauke ir jį jai perdavė. Moters veido srityje matėsi patinimas bei akių srityje matėsi kraujosruvos, kiek atsimena, kraujo ant jos kūno nesimatė (1 t., b. l. 185–188).

2025 m. birželio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos G. S. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo: 2025 m. birželio 28 d., apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), svetainės patalpoje kilus žodiniam konfliktui tarp E. A. ir jos sugyventinio M. M., M. M., būdamas neblaivus, paėmė E. A. mobiliojo ryšio telefoną ir išmetė per langą, buto koridoriuje abiejų rankų kumščiais tyčia ne mažiau tris kartus sudavė smūgius sugyventinei E. A. į veido sritį, dėl ko šiai pradėjo kraujuoti iš nosies, atsirado poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityje ir patinimas kairio žando srityje. Medikų pagalbos E. A. atsisakė. Įvykio vietoje alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0109, patikros sertifikato Nr. 2359366, M. M. nustatytas 1,74 promilės neblaivumas, E. A. nustatytas 1,76 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 5–8).

2025 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas: įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą patenkama į koridorių. Kairėje pusėje šalia įėjimo durų stovi nedidelė minkšta kėdė. Prie jos ant grindų guli sportiniai batai, šlepetė, papuošalas – pakabukas. Kitoje kėdės pusėje guli sulankstytos servetėlės, ant kurių matomos raudonos spalvos dėmės. Prie servetėlių grindys išteptos raudonomis dėmėmis. Ant koridoriaus sienos taip pat matomos raudonos spalvos dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu iš koridoriaus paimtos servetėlės su raudonos spalvos dėmėmis. Apžiūrint įvykio vietą, daugiau tyrimui reikalingų pėdsakų ar objektų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 16–18).

2025 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolas: apžiūrimi pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20250628-234459UTC+0300“, priskirtą S. P., jame matomos buto patalpos, girdima, kaip policijos pareigūnai klausia vyriškio, ar jis niekur nepasišalins, girdimas atsakymas, kad nepasišalins. Toliau policijos pareigūnai nueina į koridorių, bendrauja tarpusavyje, D. S. pasakoja, kad moteris sakė, jog ją trankė į galvą ne mažiau penkių kartų su kumščiu, su delnu, tada trenkė 2-3 kartus ir su kojom, ir su rankom. Moteris skundžiasi kojos skausmu, nurodo, kad medikų nereikia, sako, kad sutraukė koją. 11.40 min. įrašo laiku matoma, kaip policijos pareigūnas vaikšto prie daugiabučio namo, kažko ieško, galiausiai sako „radau“ ir nuo žemės pakelia mobiliojo ryšio telefoną. 13.25 min. įrašo laiku rastą telefoną paduoda moteriai ir klausia, ar tai jos, pastaroji nurodo, kad taip. 19.07 min. įrašo laiku girdima, kaip policijos pareigūnė klausia moters, ar jai smūgiavo kumščiais, moteris atsako „nu buvo ir su delnu, ir su kumščiais“, gali būti tris keturis kartus, „bet tėtis sako, kad galėjo kokius septynis, nes pati jau net neatsimenu, nes man pradėjo kraujas bėgt iš nosies, aš net neatsimenu, jisai vėl toliau mane ten daužė, sakau užmušk, daryk ką nori, nes man atsibodo jo tie pastovūs grasinimai, grasina, grasina, grasina“. Moteris nurodo, kad jie buvo išgėrę, kai kilo žodinis konfliktas.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20250629-001459UTC+0300“, priskirtą S. P., jame matoma, kaip policijos pareigūnas pildo dokumentus, policijos pareigūnė bendrauja su minėta moterimi. Policijos pareigūnas su alkotesteriu eina į butą, tikrina vyriškių blaivumą.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20250628-230430UTC+0300, priskirtą D. S., jame matoma, kaip policijos pareigūnai beldžia į buto duris, jas atidaro tamsių plaukų stambaus kūno sudėjimo vyriškis (toliau – vyras Nr. 1), vyriškis prisistato T., nurodo, kad tai ne jis kvietė policiją, tačiau jam nepatinka, kas vyksta. Policijos pareigūnams įėjus į butą, matomi prie stalo sėdintys moteris ir vyras, dėvintis mėlyną džemperį (toliau – vyras Nr. 2), pareigūnai klausė, kas kvietė policiją ir kur yra M., iš balkono atsiliepia vyriškis, kuris nurodo, kad yra M. (toliau – vyras Nr. 3), nurodo, kad pagalbos nebereikia. Pareigūnai prieina prie moters, klausia kas nutiko. 03.22 min. įrašo laiku moteris pradeda pasakoti „jau žinokit nieko nebijau, jisai daužė čia, pas mane kraujas, jau aš nieko nebijau, darykit ką norit sakiau, daužykit, užmuškit, nieko nebijau, nieko“, vyras Nr. 3 iš balkono sako „mergaitė prisigėrė, nesąmones šneka“. Moteris vis kartoja, kad nieko nenori. Pareigūnams bendraujant su moterimi, pastaroji nurodo, kad vyras Nr. 3 yra jos sugyventinis. Moteris verkia, nurodo, kad ji policijai neskambino. Pareigūnai klausia moters, kas atsitiko, pastaroji atsako „man sutraukė tą koją, aš negaliu išeiti, jisai pradėjo mane daužyti, pradėjo man kraujas bėgti iš nosies“. Pareigūnas moters klausia, ar moteris pajuto fizinį skausmą, moteris pradeda verkti ir sako „aš sakiau - nieko nesakysiu“.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20250628-231637UTC+0300“, priskirtą D. S., jame matoma, kaip policijos pareigūnai toliau bendrauja su kambaryje sėdinčia moterimi. Vaizdo įrašo laiku 01.03 min. moteris sako „aš galiu pasakyt, jis man sakė dink iš šitų namų, išmetė telefoną, daužė, aš negaliu net paeit, mano koja sutraukta, manęs čia tikrai nebūtų buvę ir jūsų čia nebūtų buvę, negaliu išeiti. Jisai dink iš čia“, „jisai mušė, jisai daužė mane, mano kraujas čia yra (moteris ranka rodo koridoriaus kryptimi), jeigu norit paimkit dar, jisai mane daužė“, policijos pareigūnas klausia moters, ar ji pajuto fizinį skausmą, moteris atsako „tai turbūt, be abejo, greičiausiai“. Policijos pareigūnas klausia, kur jai trenkė, moteris atsako „tai į galvą daužė, paskui pradėjo bėgti kraujas, paskui čia buvau, atėjau“, policijos pareigūnas klausia „o koją daužė ar nedaužė“, moteris atsako „ne, koja čia ne dėl jo tikrai“, policijos pareigūnas klausia „tai daužė į veidą?“, moteris atsako „taip, į galvą, į veidą daužė“, jis ją visą laiką gąsdina. Vyrui Nr. 3 atėjus į patalpą, moteris vyro klausia „ko dabar neereliauji, jau baigėsi visi ereliavimai“, vyras Nr. 3 atsako „tu gal papasakok, kaip tu mano daiktus“, moteris atsako „aš pati save čia daužiau, ane, pati save daužiau?“. 10.25 min. įrašo laiku policijos pareigūnas moters klausia, ar prisimena, kiek jis kartų ir į kurias vietas jai trenkė, moteris atsako „oi, tikrai ne“, „oi neatsiminsiu, nes tai buvo ne vieną kartą“, „ten trenkė, paskui čia trenkė“, iki dešimt kartų, ir delnu, ir kumščiu. Policijos pareigūnas klausia, kas buvo toliau, moteris nurodo, kad vyriškis sėdėjo, po to balkone kalbėjo su policija, o tada atvažiavo policijos pareigūnai, sako „jisai dar man grasino, užmuš sakė, sakė važiuojam namo, aš sakau negaliu paeit“, galvoja, jog jis skambino tam, kad ji pirma nepaskambintų, „jisai mano telefoną išmetė per balkoną, aš negalėjau net niekam, buvo vienas toks momentas, bet aš paeit negaliu, kraujas bėga, galvojau gal kaimynų prašysiuosi pagalbos“. Nurodo, kad viskas čia vyko apie 23 valandą nuo 22 val. Policijos pareigūnas klausia, ar daužė visą laiką, moteris atsako „ne, ne visą laiką, buvo nuėjęs draugą pasitikt, paskui draugas grįžo vėl ten pradėjo daužytis nesuprantu, paskui apsiramino, kai draugas pasakė, kad tu turi būti namuose dešimtą valandą, tada jisai apsiramino, sako važiuojam namo ir paskui biškį pabuvom dar, ir jūs čia atėjot“. Toliau matyti, kaip iš buto balkono išeina vyrai Nr. 1 ir Nr. 2, vyras Nr. 2 sako „aš atvažiavau realiai prieš galą, aš juos čia skyriau“, „nu tai puolė jis ant jos, daužė, bet mano vardo čia nereikia, ačiū, galiu pasakyt, jo nu taip buvo, bet“. Pareigūnas klausia vyro Nr. 1, ar jis kažką matė, pastarasis atsako „mačiau“, „smurtas buvo“, „moteris gulėjo, jisai ją daužė“, daug kartų, daugiau negu septynis, mušė ir rankomis, ir kojomis. Pareigūnas vyrų klausia, ar matė, į kur jai trenkė, vyras Nr. 2 nurodo, kad į galvą, vyras Nr. 1 nurodo, kad į galvą, į kūną, į liemenį. Pareigūnas klausia, dėl ko čia kilo konfliktas, vyras Nr. 1 nurodo, kad be jokios priežasties, moteris kalba, kad jis ją pastoviai daužo. Toliau vyras Nr. 1 pasakoja, kad anksčiau tas jo sūnus M. yra trenkęs ir jam be jokios priežasties. Vyras Nr. 2 pasakoja, kad tas vyriškis pastoviai puola ant tos moters.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20250629-000456UTC+0300“, priskirtą D. S., jame matoma, kaip policijos pareigūnas koridoriuje nuo grindų šalia minkštos kėdės prie lauko durų paima suglamžytas servetėles su raudonos spalvos, panašiomis į kraujo, dėmėmis.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20250628-234026UTC+0300“, priskirtą G. S., matoma, kaip policijos pareigūnai ateina į butą, kambaryje sėdinti aukščiau aprašyta moteris, pareigūnė klausia, kas čia atsitiko, moteris atsako „o Dieve, vėl iš naujo viską reiks pasakot, nieko nepasakosiu, nieko nenoriu pasakot, viskas baigta, nu ką aš galiu pasakot, kad daužė mane sugyventinis“, „jis koridoriuj daužė mane, aš gal ir nebūčiau iškvietus, jis čia pats iškvietė, jisai sako išeini iš čia, o aš negaliu išeiti, nes man sutraukė va šitą va koją mėšlungis ir niekaip negaliu nei atsistoti, niekaip, jau manęs čia seniai nebūtų buvę, seniai būčiau išvažiavus“, moteris toliau sako „nežinau, buvau koridoriuj, aš bandžiau išeit, po biškį bandžiau išeit ir jis paskui ten, mano telefoną prieš tai išmetė per balkoną“, „aš atsistot negalėjau, tai aš atsisėdau, jisai rankom, kojom tai ne“, moteris nurodo, kad į veidą, jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies, nurodo, kad paskui tas vyriškis jai sušlapino ir bandė ją valyti, po to ji atšliaužė į kambarį. Viskas vyko nuo dešimtos ir vėliau.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20250628-235628UTC+0300“, priskirtą G. S., jame matoma, kaip policijos pareigūnė atlieka aukščiau aprašytos moters apžiūrą. 07.40 min. įrašo laiku policijos pareigūnė moters klausia, ar jis smūgiavo su kumščiais, moteris nurodo „buvo ir su delnu, ir su kumščiais“, pareigūnė klausia, ar galėjo būti 3-4 kartai, moteris atsako „kažkur jo, bet tėtis sakė, kad kažkur septynis kartus, nes aš pati jau net neatsimenu, nes man paskui pradėjo kraujas bėgt iš nosies, aš net neatsimenu, paskui jisai vėl toliau mane ten daužė, neatsimenu, sakau užmušk, daryk ką nori, nes man jau atsibodo tie jo pastovūs grasinimai, grasina, grasina, grasina“. 26.42 min. įrašo laiku policijos pareigūnė klausia, kas moteriai ant kaklo, pastaroji atsako, kad vyriškis ją bandė smaugti du ar tris kartus, buvo sugriebęs už kaklo (1 t., b. l. 42–50).

2025 m. liepos 29 d. kitų objektų apžiūros protokolas: apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, skambučio pradžia 2025 m. birželio 28 d. 22.04.26, skambina vyras, praneša, kad moteriai priepuolis, reikia, kad ją išvežtų į „Darių ir Girėną“, nes nutriko psichika. Girdisi, kaip fone kalba moteris, 01.02 min. įrašo laiku ji sako „tu mane daužei“, vyriškis atsako „aš nemušiau“, moteris vėl vyriškiui sako „taip, tu daužei“, po šių žodžių garso įrašas nutrūksta (1 t., b. l. 52–54).

2025 m. birželio 29 d. E. A. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint E. A. kūną matoma, kad moteris vilki mėlynos spalvos džinsinį švarką, ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės, mūvi mėlynos spalvos džinsinius šortus, ant kurių matomos raudonos spalvos dėmės, avi juodos spalvos batelius. Ant moters abiejų akių vokų, šalia blakstienų linijos yra poodinės kraujosruvos, ant kairės pusės žando yra patinimas, ant smakro srities kairės pusės matoma raudona dėmė. Apžiūrėjus moters kaklo sritį, kaklo viduryje matomas įdrėskimas. Apžiūrint moters kūną, ant dešinės kojos blauzdos matomos raudonos dėmės. Ant abiejų kojų kelių matomos raudonos dėmės (1 t., b. l. 56–69).

Vadovaujantis BPK 155 straipsniu, gauta M. M. vardu UAB „Bitė“ registruoto telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė apie 2025 m. birželio 28 d. įeinančius ir išeinančius skambučius bei SMS/MMS žinutes, ryšio bokštus (2 t., b. l. 1–4, 8–17).

2025 m. gruodžio 1 d. tarnybinis pranešimas dėl tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizės:

Analizuojant tyrimo metu gautas UAB „Bitė“ abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotines matyti, kad:

1. Nuo 2025 m. birželio 28 d. 00.21 val. iki 13.59 val. tel. Nr. jungėsi prie ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini).

2. 2025 m. birželio 28 d. 14.39 val. ir 14.43 val. tel. Nr. jungėsi prie ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini)

3. Nuo 2025 m. birželio 28 d. 15.01 val. iki 15.26 val. tel. Nr. jungėsi prie ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini).

4. Nuo 2025 m. birželio 28 d. 15.39 val. iki 20.59 val. tel. Nr. jungėsi prie ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini)

5. 2025 m. birželio 28 d. 21.16 val. tel. Nr. jungėsi prie ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), tą pačią minutę tel. Nr. jungėsi prie dviejų ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),

6. Nuo 2025 m. birželio 28 d. 21.32 val. iki dienos galo tel. Nr. jungėsi prie ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini).

Taip pat analizuojant gautą tel. Nr. išklotinę matomi įeinantys ir išeinantys skambučiai:

1. 2025 m. birželio 28 d. 11.24 val. gautas skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiosios E. A.)

2. 2025 m. birželio 28 d. 11.35 val. išeinantis skambutis į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi nukentėjusioji E. A.)

3. 2025 m. birželio 28 d. 12.37 val. išeinantis skambutis į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi T. M.)

4. 2025 m. birželio 28 d. 13.05 val. gautas (praleistas) skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi E. A.)

5. 2025 m. birželio 28 d. 13.59 val. gautas skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi T. M.)

6. 2025 m. birželio 28 d. 15.01 val. gautas (praleistas) skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi E. A.)

7. 2025 m. birželio 28 d. 15.20 val. išeinantis skambutis į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi T. M.)

8. 2025 m. birželio 28 d. 15.26 val. gautas skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi T. M.)

9. 2025 m. birželio 28 d. 15.40 val. išeinantis skambutis į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi T. M.)

10. 2025 m. birželio 28 d. 16.08 val. išeinantis skambutis į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi nukentėjusioji E. A.)

11. 2025 m. birželio 28 d. 17.30 val. išeinantis (neatsakytas) skambutis į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi E. A.)

12. 2025 m. birželio 28 d. 18.20 val. gautas (praleistas) skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi T. M.)

13. 2025 m. birželio 28 d. 18.30, 18.37, 18.47, 18.49 val. gauti skambučiai iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi E. A.)

14. 2025 m. birželio 28 d. 19.04 val. gautas skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi T. M.)

15. 2025 m. birželio 28 d. 21.16 val. išeinantis skambutis į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi D. Š.)

16. 2025 m. birželio 28 d. 21.32 val. išeinantis (neatsakytas) skambutis į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi E. A.)

17. 2025 m. birželio 28 d. 21.32 val. gautas (praleistas) skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi D. Š.)

18. 2025 m. birželio 28 d. 21.37 val. išeinantis skambutis į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi T. M.)

19. 2025 m. birželio 28 d. 21.43 val. gautas skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi T. M.)

20. 2025 m. birželio 28 d. 21.45 val. gautas skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. naudojasi T. M.)

21. 2025 m. birželio 28 d. 22.03 val. gautas (praleistas) skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

22. 2025 m. birželio 28 d. 22.04 val. išeinantis skambutis į tel. Nr. 112.

23. 2025 m. birželio 28 d. 22.05 val. gautas (praleistas) skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

24. 2025 m. birželio 28 d. 22.06 val. gautas skambutis iš tel. Nr. +(duomenys neskelbtini).

25. 2025 m. birželio 28 d. 22.28 val. gautas skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

26. 2025 m. birželio 28 d. 22.35 val. gautas (praleistas) skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini)

27. 2025 m. birželio 28 d. 22.35 val. gautas skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini)

28. 2025 m. birželio 28 d. 22.36 val. išeinantis skambutis į tel. Nr. (duomenys neskelbtini)

29. 2025 m. birželio 28 d. 22.37 val. gautas (praleistas) skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

30. 2025 m. birželio 28 d. 22.39 val. gautas (praleistas) skambutis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

31. 2025 m. birželio 28 d. 22.40 val. gauti (praleisti) du skambučiai iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 5–7).

2025 m. gruodžio 2 d. tarnybinis pranešimas dėl tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių:

Tyrimo eigoje buvo gautos ir išanalizuotos M. M. naudojamo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės. Jose matyti, kad po M. M. skambučio 22.04 val. bendruoju pagalbos numeriu 112, jam du kartus skambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbiai įvykę), jis vieną kartą skambino į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbis įvykęs), taip pat jam du kartus skambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau M. M. skambučius praleido, taip pat jam tris kartus skambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau M. M. skambučius praleido.

Ikiteisminiame tyrime policijos pareigūno D. S. surašytame tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad policijos pareigūnai po M. M. pranešimo bendrajam pagalbos centrui ne mažiau kaip tris kartus skambino M. M. ir su juo bendravo, siekdami nustatyti įvykio vietos adresą, taip pat ne mažiau kaip du kartus skambino M. M., tačiau M. M. neatsiliepė arba buvo išjungęs mobiliojo ryšio telefoną (2 t., b. l. 18–19).

2025 m. birželio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo: susisiekus su pranešėju M. M. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), šis bendradarbiauti su policijos pareigūnais nusiteikęs nebuvo, aiškiai nurodyti visų aplinkybių nenorėjo, teigė, jog dabar pagalbos nereikia. Paklausus jo vardo ir pavardės, šis prisistatė klaidingais duomenimis (teigė, jog yra A. K.). Paklausus jo sugyventinės vardo pavardės, šis teigė, jog ji yra S. J. (išsiaiškinta, jog ji yra E. A.), iš bendravimo telefonu buvo galima suprasti, jog vyras tyčia teikia klaidingą informaciją policijos pareigūnams. Bendraujant su pranešėju M. M., šis teigė, jog jo sugyventinei šiuo metu yra viskas gerai, jokia pagalba nereikalinga, jie kartu su sugyventine šiuo metu yra M(duomenys neskelbtini), ir eis miegoti. Kai M. M. tai pasakė, girdėjosi moters balsas (kaip vėliau paaiškėjo - E. A.), iš kurios tono atrodė, jog moteris yra išsigandusi, susijaudinusi, galimai apsiverkusi, moteris sakė, jog jie miegoti neis ir po šių žodžių M. M. pokalbį atmetė. Susisiekus su pranešėju iš naujo, paprašius jog duotų pabendrauti su moterimi, šis jai davė telefoną, tačiau moteris nieko nenorėjo pasakoti, buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, galimai apsiverkusi, paklausus, ar jos vardas E., ši pasakė, jog taip, tačiau paklausus pavardės, moteris savo pavardės nepasakė. Bendraujant su moterimi telefonu, bandė išsiaiškinti kokiu adresu šiuo metu jie yra, tačiau ši adreso nepasakė, teigė, jog negali sakyti, buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi ir vis kartojo, kad viskas gerai. Po to telefoną paėmė M. M., paklausė „ko jums reikia“ ir telefono skambutį atmetė. Paskutinį kartą susisiekus telefonu su M. M., bandant išsiaiškinti tikslų adresą, šis teigė, jog nieko nesakys. Po to bandant susisiekti su M. M. telefonu, šis skambutį atmetė, o paskui galimai išjungė telefoną. Patikrinus adresą (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad tuo adresu gyvena E. A. kartu su sugyventiniu M. M., tuo adresu dažnai buvo kviečiama policija dėl smurto artimoje aplinkoje. Patikrinus asmenis buvo nustatyta, jog M. M. tėtis T. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pagal VND buvo nustatytas adresas (duomenys neskelbtini), todėl nedelsiant atėjo prie 12 buto, iš buto sklido asmenų balsai, pasibeldus į buto duris, jas atidarė T. M., kartu su juo bute buvo D. Š., E. A. ir M. M.. Bendraujant su pranešėju M. M., šis bendrauti su policijos pareigūnais nenorėjo, jų vengė. Atskyrus moterį nuo kitų asmenų, bandant bendrauti, ši buvo labai susijaudinusi, nerami, išsigandusi, iš pradžių pasakoti įvykio aplinkybių nenorėjo, teigė, jog viskas gerai, paskui buvo užsiminusi, jog jos sugyventinis M. M. jai trenkė, ją trankė. Vėliau moteris paaiškino, jog 2025 m. birželio 29 d. (teisingai turėtų būti 2025 m. birželio 28 d.) tarp 22-23 val. jos sugyventinis M. M. buto koridoriuje apie 5 kartus galimai dešinės rankos kumščiu ir delnu tyčia trenkė jai į galvos sritį. Moteris teigė, jog nuo suduotų smūgių jai pradėjo tekėti kraujas (kuris matėsi koridoriuje ant grindų ir sienos). Moteris paaiškino, jog jos sugyventinis nuolatos su ja konfliktuoja, jau ne pirmą kartą prieš ją smurtauja. E. A. taip pat paaiškino, jog sugyventinis kitame kambaryje jai tyčia trenkė apie 2-3 kartus į galvos sritį, vieną iš kartų trenkė delnu, o kitų smūgių tiksliai neatsimena. E. A. teigė, jog jos sugyventinis išmetė jos mobilųjį telefoną per balkoną. Moters mobilųjį telefoną radome lauke ir jai padavėme. Bendraujant su kartu įvykio vietoje buvusiais asmenimis T. M. paaiškino, jog jo sūnus M. M. nuolatos su visais konfliktuoja, mušasi, 2025 m. birželio 28 d. jo sūnus be jokios priežasties užsipuolė savo sugyventinę E. A., ją gulinčią tyčia trankė, kokius 7 kartus tyčia trenkė su rankomis, spyrė su kojomis į moters galvos sritį, kiek kokių smūgių sudavė, nurodyti negalėjo. D. Š. paaiškino, jog jo draugas M. M. nuolatos konfliktuoja su savo sugyventine, ne kartą jam teko juos skirti, taip pat ir 2025 m. birželio 28 d. juos atskyrė, kadangi M. M. tyčia trankė E. A., šis teigė, jog buvo suduota daug smūgių į E. A. galvą. M. M. buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo patalpą, faktinis sulaikymo laikas 2025 m. birželio 28 d. 23.30 val. (2 t., b. l. 20–24).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juo BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas M. M. sukėlus fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei E. A. pasitvirtino.

Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, E. A. prisigėrusi trenkė kaltinamajam į veidą prie tėvo, todėl jis nesusivaldė ir trenkė jai atgal. Neatsimena, kiek kartų ir į kurias vietas trenkė E. A., kadangi abu buvo neblaivūs. Galėjo suduoti jai į galvą, atsimena, kad ji buvo nukritusi ant žemės. Galėjo būti, kad tuo metu, kai ji buvo nukritusi, sudavė jai smūgius. Neprisimena, ar spardė nukentėjusiąją. Sutinka su tuo, kas nurodyta kaltinime.

Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiosios E. A. parodymai, jog jai tik nuėjus į koridorių, tarp jų su M. iš pradžių įvyko apsistumdymas rankomis, o jiems apsistumdant jis jai sudavė ranka į veido sritį, po to kažkuriuo kumščiu ar abiem kumščiais M. jai sudavė daug smūgių į galvą, ji bandė užsidengti, nusisukti nuo smūgių - sudavė ne mažiau kaip tris smūgius (gal sudavė ir 5 smūgius, bet 3 kartus sudavė tikrai), nuo šių smūgių ji nukrito ant žemės, atsisėdo koridoriuje ant grindų ir nuo tų smūgių jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Kai pradėjo bėgti kraujas, M. kuriam laikui nuo jos atsitraukė. Tuomet kažkas, neprisimena kas, jai atnešė popieriaus pasivalyti kraujui. Tačiau M. vis tiek buvo neramus, keikėsi, šūkavo. Jai būnant koridoriuje ir sėdint, M. buvo priėjęs dar kartą ir dar sudavė jai kumščiais ar kumščiu smūgių į galvą ir į veidą, ji stengėsi užsidengti nuo jo smūgių, neprisimena, ar spyrė kojomis, tačiau sudavė kelis kartus, ne vieną ir ne du. Bendrai per tą vakarą M. jai sudavė tikrai 10 smūgių, gal net daugiau, pagrinde į galvą, kelis kartus į veidą. Taip pat kažkuriuo metu jai būnant koridoriuje nusisukus į buto duris, o M. einant link jos jai iš nugaros, ji staiga pajuto labai didelį skausmą kairės kojos šlaunyje, nugarinėje dalyje, skausmas nuėjo nuo šlaunies iki pat blauzdos, ji tuo metu buvo jau neblaivi, neprisimena jokio smūgio į tą koją, bet prisimena, kad pajuto didelį skausmą minėtoje vietoje. Dabar mano, kad M. bus kažką padaręs jos kojai, tik ji to tiksliai neprisimena. Ji iškart atsisėdo koridoriuje ant žemės, nes iš skausmo negalėjo net paeiti.

Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina tiesioginis įvykio liudytojas T. M., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis lyg matė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji tarpusavyje apsistumdė, po to matė, kad E. guli koridoriuje šalia lauko durų ant žemės, ant kairio šono, o M. be marškinių stovėdamas prie E. rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius E. į galvą, po to ne mažiau kaip 3-4 kartus kumščiu sudavė E. į dešinį šoną, po šių suduotų smūgių M. grįžo atgal į svetainės kambarį ir uždarė duris į koridorių, o E. liko koridoriuje. Jis ant E. jokių sužalojimų nematė, dar galvojo, kad ją taip daužė, o ant jos neliko kraujosruvų. Tuo metu, kai jis buvo su E., jai kraujas iš nosies nebėgo, tačiau matė, kad koridoriuje buvo pilna kraujo, nes pats jį paskui valė, gal iki jam ateinant E. spėjo susitvarkyti.

Esmines smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojas D. Š., kuris parodė, kad su M. nuėjo į jo tėvo butą, kur atidarius duris koridoriuje ant „pufo“ sėdėjo E., verkė, rengėsi ir ruošėsi išeiti. E. taip pat sakė, kad M. ją daužė, todėl ji nori išeiti, minėjo, kad jai labai skauda koją, bet teigė, kad koją jai sutraukė mėšlungis, nors matė kojos vidinėje šlaunies pusėje šviežią paraudimą. Vėliau M. atsistojo nuo lovos ir nuėjo į koridorių pas E., pradėjo ant jos rėkti, kad ji išeitų, ją vadino visokiais necenzūriniais žodžiais, priėjo prie sėdinčios E. ir abiejų rankų kumščiais sudavė E. ne mažiau kaip 8 kartus į galvos sritį, jam suduodant jai smūgius, ji nuo „pufo“ nukrito koridoriuje ant žemės, jai gulint ant žemės, matė, kad ji bando atsikelti, tačiau tuomet jis pradėjo ją spardyti kojomis ir spyrė jai kažkuria koja ne mažiau kaip 3 kartus į galvos sritį, po ko kažkuria koja trypė E. galvą ne mažiau kaip tris kartus. Tuomet jis nuėjo į koridorių ir M. nutempė į kambarį, o E. liko gulėti koridoriuje. Po to vakaro eigoje (neprisimena, ar čia buvo dar iki vyno butelio ar jau po) jis nuėjo parūkyti į balkoną, E. gulėjo koridoriuje, o M. buvo kambaryje su tėvu. Grįžęs iš balkono pamatė, kad M. koridoriuje atsigulęs ant gulinčios E. ir abiejų rankų kumščiais suduoda E. į galvą, taip sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių, tai pamatęs jis vėl nubėgo į koridorių ir nutempė M. į kambarį, E. liko koridoriuje, tuomet E. bėgo kraujas, tik nematė, iš kurios vietos. Tuomet M. nuėjęs į koridorių padėjo E. nusivalyti kraują nuo veido.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. S. taip pat patvirtino, kad moteris užsiminė, jog pranešėjas prieš ją smurtavo, sudavė jai rankomis į galvos sritį, jai pradėjo tekėti kraujas, iš kur nenurodė. Taip pat pastaroji nurodė, kad pranešėjas per balkoną išmetė jos mobilųjį telefoną. Pokalbio metu moteris buvo labai susijaudinusi, nerami, išsigandusi. Bendraujant su pranešėjo tėvu, šis taip pat nurodė, kad jo sūnus smurtavo prieš minėtą moterį, savo sugyventinę, ją spardė. Taip pat pastarasis nurodė, kad sūnus yra konfliktiškas ir agresyvus. Moters veido srityje matėsi patinimas bei akių srityje matėsi kraujosruvos, kiek atsimena, kraujo ant jos kūno nesimatė.

Teismas konstatuoja, kad ištirtais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti ir nesiremti, nes minėti parodymai yra nuoseklūs, iš esmės sutampantys ir vieni kitus papildantys, o su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais sudaro vieningą įrodymų grandinę. Be kita ko, M. M. kaltė įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad kitoje kėdės pusėje guli sulankstytos servetėlės, ant kurių matomos raudonos spalvos dėmės. Prie servetėlių grindys išteptos raudonomis dėmėmis. Ant koridoriaus sienos taip pat matomos raudonos spalvos dėmės. Taip pat kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kad nukentėjusioji nurodo, jog ją trankė į galvą ne mažiau penkių kartų su kumščiu, su delnu, tada trenkė 2-3 kartus ir su kojom, ir su rankom. Moteris skundžiasi kojos skausmu, nurodo, kad medikų nereikia, sako, kad sutraukė koją. Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad ant E. A. kūno yra matomi sužalojimai, o ant jos dėvimų drabužių – raudonos spalvos dėmės. Taip pat M. M. kaltė įrodyta ir kitais rašytiniais įrodymais.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad įvykio metu jie buvo sugyventiniai, t. y. vedė bendrą ūkį, nukentėjusiajai E. A. neteisėtais, tyčiniais M. M. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl M. M. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. M. M. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Tokiu būdu ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant visiškai įrodyta, kad M. M. 2025 m. birželio 28 d. apie 22.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, konflikto metu tyčia kumščiais ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė sugyventinei E. A. į veido ir galvos sritį, dėl ko jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, po smūgių E. A. nukritus ant žemės, jis koja ne mažiau kaip tris kartus spyrė ir kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių E. A. į galvos sritį, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokiais veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis teistas (2 t., b. l. 107–114), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 152–155), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare gydėsi, lankėsi (2 t., b. l. 138–142), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale gydėsi, lankėsi (2 t., b. l. 136), 2025 m. liepos 23 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1025/2025 nurodyta, kad M. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 147), todėl teismui abejonių dėl M. M. pakaltinamumo nekyla.

Kaltinamasis M. M. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu. Praeityje kaltinamasis teistas 4 kartus, byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, praėjus vos 24 dienoms po to, kai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti M. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (tuo metu teikimas pagal M. M. skundą buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme). Praeityje kaltinamasis daugiausiai kartų teistas už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, o paskutinį kartą, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamos veikos būtent E. A. atžvilgiu padarymą ir nors kaltinamajam buvo paskirtas įpareigojimas viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios E. A. arčiau nei 50 metrų atstumu, tačiau akivaizdu, kad šio įpareigojimo kaltinamasis nesilaikė ir prieš ją smurtavo. Kaltinamasis baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, buvimą viešose vietose neblaiviam, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Nors kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu demonstravo niekinantį požiūrį į nukentėjusiąją ir jai sukeltą fizinį skausmą, o būtent, dėl savo smurto protrūkio nukentėjusiosios atžvilgiu kaltino pačią nukentėjusiąją, tvirtino, kad tai ji pirma jam trenkė, nurodė manantis, kad ji patyrė minimalų fizinį skausmą, o civilinis ieškinys turėtų būti ne daugiau 300 Eur, kadangi jai nieko nesulaužė, neišmušė dantų.

Aptartos aplinkybės M. M. charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį, nepaisantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir linkusį daryti nusikalstamas veikas, tai rodo jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Vertinant kaltinamojo ankstesnius teistumus darytina išvada, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, tai tendencinga kaltinamojo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė, kaltinamasis pakankamų teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro. Atsižvelgus į ankstesnius kaltinamojo teistumus, akivaizdu, kad ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtos bausmės bei teismų išreikštas pasitikėjimas taikant laisvės apribojimo bausmes ir bausmės vykdymo atidėjimą, jokios teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo. Todėl siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei minimalus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką M. M. padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu, bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas M. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. birželio 28 d. 23.34 val. iki 2025 m. birželio 30 d. 16.51 val.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė E. A. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl M. M. nusikalstama veika padarytos 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad M. M. veiksmai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir išgąstį, pažeminimo jausmą, sukėlė nepatogumus. Kaltinamojo veiksmai pažadino emocinį nusivylimą žmogumi, su kuriuo siejo savo gyvenimą. Iki šiol jaučiasi ypatingai paniekinta. Atsirado baimė kurti santykius, nusivylimas savimi. Iki šiol jaučia emocinį skausmą (3 t., b. l. 70).

Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civilinis ieškinys turėtų būti ne didesnis nei 300 Eur.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.).

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai E. A. dėl jai padaryto sužalojimo buvo nustatytas fizinio skausmo sukėlimas, įvykio metu ir po jo nukentėjusioji patyrė didelius psichologinius išgyvenimus, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusioji ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jos emocinė pusiausvyra dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiosios fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui. Todėl nukentėjusiosios nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajai įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 600 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-01769, kurioje nurodyta, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kurią M. M. teikė advokatas Albinas Miliauskas, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 590,46 Eur. Išlaidos yra pagrįstos būtinu kaltinamojo gynėjo dalyvavimu procese.

Taip pat Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-01889, kurioje nurodyta, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kurią E. A. teikė advokatė Rita Petručionytė, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 625 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šiuo atveju gynėjas Albinas Miliauskas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto (sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas) pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat įvertinus kaltinamojo finansinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš M. M. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

M. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios E. A. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu – panaikintina nuosprendžio paskelbimo dieną.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– popierinės servetėlės (2 vnt.), ant kurių matomos raudonos spalvos dėmės, saugomos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikintinos;

– kompaktiniai diskai, esantys baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 51, 55), paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. M. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (6 (šešiais) mėnesiais 15 (penkiolika) dienų), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, ir paskirti M. M. galutinę, subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. birželio 28 d. 23.34 val. iki 2025 m. birželio 30 d. 16.51 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinės ieškovės E. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. M. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės naudai.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 590,46 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų 46 centus) ir 625 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) iš M. M. nepriteisti.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios E. A. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 (penkiasdešimt) metrų atstumu – panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– popierines servetėles (2 vnt.), ant kurių matomos raudonos spalvos dėmės, saugomas Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti;

– kompaktinius diskus, esančius baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 51, 55), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos – gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.