- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-13
- Bylos Nr.
- 2-1770-866/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08553-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo investicijos“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“, V. B., R. P., Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla
- Advokatai
- Andrius Šidlauskas
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo UAB „Kapitalo investicijos“ atstovui advokato padėjėjui Andriui Šidlauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo investicijos“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl pažeistų žemės sklypo savininko teisių gynimo, tretieji asmenys Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla, VĮ „Registrų centras“, R. P., V. B., bei pagal atsakovo priešieškinį dėl servituto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareikštu ieškiniu (t. I, b. l. 1-6) ieškovas prašo įpareigoti atsakovą savo sąskaita ir jėgomis per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (išmontuoti) stadioną ir stadiono tvorą, esančius žemės sklype adresu M. Katkaus g. 7, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0033-0048. Atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovui nugriauti (išmontuoti) stadioną ir stadiono tvorą, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo. Taip pat, ieškovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas prašydamas pašalinti jo teisės pažeidimus, remiasi CK 4.98 straipsnio nuostatomis. Ieškovas nurodo, kad ginčo žemės sklypas, esantis M. Katkaus g. 7, Vilniuje (unikalus Nr. 0101-0033-0048), yra šalia Vilniaus Tuskulėnų vidurinės mokyklos. Žemės sklypą įsigijo 2008 m. kovo 5 d. be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi, iš BUAB „Jokvila“. Ieškovas pažymi, kad jis yra teisėtas žemės sklypo savininkas. Sudarant sutartį BUAB „Jokvila“ patvirtino, kad žemės sklypas nėra ginčo objektas teisminėse ir neteisminėse institucijose, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos ieškovo nuosavybės teisei į žemės sklypą, ieškovas nežinojo ir NTR nebuvo registruota juridinių faktų ar žymų apie kokias nors egzistuojančias trečiųjų asmenų teises į įsigyjamą žemės sklypą. Taip pat, ieškovas pažymi, kad ginčo žemės sklypas niekada nepriklausė atsakovui. Mokyklos stadionas niekada nebuvo ir nėra įregistruotas viešame registre. Ieškovas 2011 m. birželio 8 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti informaciją apie tai, kokiu pagrindu žemės sklype yra įrengtas stadionas, tačiau į raštą nebuvo atsakyta. Ieškovo žiniomis, stadionas buvo įrengtas būtent atsakovo prašymu, ir vėliau perduotas naudotis mokyklai. Todėl, laikytina, kad būtent atsakovas pažeidžia ieškovo teises. Ieškovo vertinimu, V. B. įsipareigojimas yra vienašalis sandoris ir negali būti laikomas panaudos sutartimi. Šis įsipareigojimas saistė tik V. B., ir pasikeitus savininkui įsipareigojimas naujajam savininkui BUAB „Jokvila“ neperėjo. Net ir laikant, kad buvo sudaryta panaudos sutartis, ji laikytina nutraukta 2006 m. liepos 14 d. BUAB „Jokvila“ prašymo pagrindu (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Ieškovas su atsakovu jokių sutarčių nėra sudaręs, todėl darytina išvada, jog atsakovas ginčo žemės sklypu naudojasi neteisėtai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu (t. I, b. l. 30-38) su ieškiniu nesutiko. Atsakovo nuomone ginčo sklypui galioja savininko nuosavybės teisės apribojimas leisti neatlygintinai naudotis žemės sklypu. Nurodė, kad atsakovo, mokyklos ir BUAB „Jokvila“ susitarimų pagrindu buvo sulygta, kad BUAB „Jokvila“ bus išnuomota valstybinės žemės dalis, kurioje buvo įrengtas mokyklos sporto aikštynas, daugiabučio namo statybai, tuo tarpu UAB „Jokvila“ įsigis nuosavybės teise gretimą žemės sklypą, kuriuo leis atsakovui naudotis neatlygintinai, bei jame įrengs naują sporto aikštyną. Šie susitarimai buvo įforminti Vilniaus miesto valdybos 1997 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 1446V, 1997 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1488V. Anot atsakovo, V. B. 2001 m. gegužės 30 d., kuri buvo įsigijusi nuosavybės teise ginčo žemės sklypą, pasirašytas įsipareigojimas, galioja todėl, ieškinys negali būti tenkinamas. 1997 m. spalio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 361, žemės sklypas esantis šalia ginčo sklypo, buvo išnuomotas 5 metams UAB „Jokvila“, ko pasekoje buvo pastatytas daugiabutis namas. V. B. 2001 m. gegužės 30 d. pasirašė vienašalį įsipareigojimą, kuriuo įsipareigojo savivaldybei leisti neatlygintinai naudotis ginčo žemės sklypu, nereikšti jokių pretenzijų dėl žemės sklypo naudojimo mokyklos stadiono reikmėms, neparduoti, nedovanoti ir kitaip neperleisti, neįkeisti ar kitaip nesuvaržyti ginčo žemės sklypo be savivaldybės sutikimo, bei be savivaldybės sutikimo neatšaukti įsipareigojimo. Įsipareigojimas NTR buvo įregistruotas nuo 2005 m. balandžio 26 d. iki 2007 m. liepos 5 d. Atsakovo nuomone, V. B. įsipareigojimas negali būti vertinamas kaip vienašalis įsipareigojimas, nes šalis siejo nuomos teisiniai santykiai su tam tikromis sąlygomis. Be to, atsakovas teigia, kad ieškinio tenkinimas pažeistų visuomenės interesus.
Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (t. II, b. l. 197-202) atsakovas nurodė, kad teismas turi akivaizdų pagrindą 2006 m. liepos 14 d. prašyme nurodyto UAB „Jokvila“ 2001 m. gegužės 30 d. V. B. išduoto įsipareigojimo atšaukimą pripažinti niekiniu ex officio. Anot atsakovo, akivaizdu, kad UAB „Jokvila“ iš V. B. įsigijo suvaržytą turtą. Šis suvaržymas vėliau perėjo ir ieškovui. Ieškovas žemės sklypą įsigijo vos už 70 000 Lt, todėl atsakovo nuomone, akivaizdu, jog apie esamus įsipareigojimus ir įrengtą mokyklos stadioną buvo žinoma.
Atsiliepimas
Remiantis iš esmės analogiškais atsiliepime nurodytais argumentais Vilniaus miesto savivaldybė pareiškė priešieškinį (t. I, b. l. 79-87), kuriuo prašo nustatyti servitutą, suteikiantį teisę Vilniaus miesto savivaldybei neatlygintinai ir neterminuotai naudoti UAB „Kapitalo investicijos“ priklausantį žemės sklypą, esantį M. Katkaus g. 7, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0033-0048, Vilniaus Tuskulėnų vidurinės mokyklos stadionui. Atsakovas, vadovaudamasis CK 4.126 straipsnio nuostatomis, teigia, kad stadionas yra viešpataujantis daiktas, ir jo tinkamam naudojimui būtina nustatyti servitutą.
Ieškovas atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko (t. I, b. l. 127-133). Anot ieškovo, priešieškiniu siekiama apriboti visas ieškovo, kaip teisėto žemės sklypo savininko teises, tokiu būdu siekiant iš esmės perimti ieškovo turtą visuomenės poreikiams. Ieškovo nuomone, nustačius servitutą būtų neproporcingai pažeidžiami jo interesai. Be to, servitutą prašoma nustatyti turtui, kuris nepriklauso atsakovui, nėra teisėtai pastatytas ir nėra teisiškai įregistruotas. Ieškovo nuomone, vadovaujantis CK 4.253 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kol nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotas viešame registre, jo atžvilgiu nėra galimi teisiniai sandoriai. Atsiliepime teigiama, kad nėra ir dviejų pagrindinių sąlygų servitutui nustatyti, t. y. byloje nėra duomenų, apie savininkų nesutarimus, nes atsakovas niekada nesikreipė dėl servituto nustatymo, bei duomenų, jog nenustačius servituto nebūtų galima naudoti daikto pagal paskirtį. Ieškovas pažymi, kad ginčo žemės sklypą jis įgijo sąžiningai, nebuvo įregistruoti jokie apribojimai, todėl bet kokie ankstesnių žemės sklypo savininkų susitarimai su atsakovu negali būti perkelti ieškovui. Ieškovo nuomone, atsakovas nepasirūpino, kad UAB „Jokvila“ prisiimti įsipareigojimai dėl apribojimų žemės sklypui būtų tinkamai įforminti. Be to, ieškovas pažymi, kad visiškai nesuprantama kaip V. B. galėjo perimti UAB „Jokvila“ įsipareigojimus, nes juridinis asmuo ir jo akcininkas yra atskiri subjektai, kurie neatsako vienas už kito prievoles (CK 2.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas privalo prisiimti teisines pasekmes tokios situacijos, kuomet nereikalavo, kad UAB „Jokvila“ tinkamai vykdytų savo prievoles pagal sudarytą sutartį. Atsiliepime pažymima, kad įsipareigojimo išregistravimo fakto atsakovas neginčijo, o remiantis CK 1.75 straipsnio nuostatomis, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis kitais įrodymais. Ieškovas nesutinka su servituto nustatymu, tačiau jį nustačius, pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo atskaitos pagrindu (t. II, b. l. 140-172) nurodo, kad ieškovui turėtų būti mokamas kasmėnesinis atlygis - 2 600 Lt.
VĮ „Registrų centras“ atsiliepime ieškinio ir priešieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra (t. I, b. l. 170-171). Nurodė, kad teritorinis registratorius 2007 m. balandžio 24 d. sprendimu atsisakė tenkinti prašymą dėl V. B. įsipareigojimo išregistravimo. Tačiau, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007 m. birželio 22 d. sprendimu, panaikino teritorinio registratoriaus sprendimą ir prašymą dėl įsipareigojimo išregistravimo patenkino.
Trečiasis asmuo R. P. atsiliepime (t. II, b. l. 134-135) nurodė, kad BUAB „Jokvila“ turtas buvo parduodamas LR Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka. BUAB „Jokvila“ jokių įsipareigojimų savivaldybei neturėjo. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (t. III. B. l. 12-14) trečiasis amuos nurodė, kad nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarties pagrindu, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis sudaryta tarp V. B. ir BUAB „Jokvila“. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas buvo apsunkintas hipoteka kreditoriaus UAB „Eiresta“ naudai, taigi hipotekos kreditoriaus reikalavimai turėjo būti tenkinami iš įkeisto turto. Neįvykus pirmosioms bei antrosios varžytinėms bei hipotekos kreditoriui atsisakius perimti žemės sklypą, vadovaujantis 2008 m. sausio 9 d. kreditorių komiteto nutarimu, žemės sklypas buvo parduotas tiesioginėse derybose 2008 m. kovo 5 d. UAB „Kapitalo investicijos“.
Trečiasis asmuo V. B. atsiliepime (t. II, b. l. 214) nurodė, kad žemės sklypą įsigijo 1998 metais, mainų sutarties pagrindu. Šis sklypas buvo įsigytas siekiant užtikrinti UAB „Jokvila“ prisiimtų įsipareigojimų vykdymą savivaldybei. Pagal tuo metu galiojusias teisės normas juridinis asmuo negalėjo įsigyti privačios nuosavybės, todėl ji būdama UAB „Jokvila“ akcininkė, įsigijo žemės sklypą savo nuosavybėn. Vėliau pasikeitus teisiniam reglamentavimui, ji 2000 m. balandžio 12 d. sklypą pardavė UAB „Jokvila“, pagal kurią buvo susitarta, jog visi jos prisiimti įsipareigojimai bus perleisti UAB „Jokvila“. 2004 m. UAB „Jokvila“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius R. P. pasinaudodamas tuo, kad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notaro, kreipėsi į teismą prašydamas taikyti restituciją, t. y. grąžinti V. B. sklypą ir atgauti sumokėtus pinigus. Ginčas pasibaigė 2005 m. rugsėjo 30 d. taikos sutartimi, pagal kurią žemės sklypas perėjo BUAB „Jokvila“ nuosavybėn.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad ieškovas ginčo žemės sklypą esantį M. Katkaus g. 7, Vilniuje (unikalus Nr. 0101-0033-0048) įsigijo iš BUAB „Jokvila“, 2008 m. kovo 5 d. be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi už 70 000 Lt (t. I, b. l. 11-15). Sutarties 3.3. punktu pardavėjas patvirtino, kad žemės sklypas nėra ginčo objektas teisminėse ir neteisminėse institucijose, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į žemės sklypą.
NTR duomenimis žemės sklypas esantis M. Katkaus g. 7, Vilniuje (unikalus Nr. 0101-0033-0048) nuosavybės teise priklauso ieškovui nuo 2008 m. kovo 5 d. (t. I, b. l. 7-9). BUAB „Jokvila“ žemės sklypas nuosavybės teise priklausė nuo 2008 m. kovo 5 d. iki 2008 m. kovo 26 d., bei nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2008 m. vasario 7 d. V. B. žemės sklypas priklausė nuosavybės teise nuo 1999 m. sausio 5 d. iki 2006 m. gegužės 31 d. NTR nuo 2005 m. balandžio 26 d. iki 2007 m. liepos 5 d. galiojo įrašas, dėl įsipareigojimo leisti Vilniaus miesto savivaldybei neatlygintinai naudotis žemės sklypu.
Šis įrašas galiojo 2001 m. gegužės 31 d. V. B. įsipareigojimo pagrindu (t. I, b. l. 10), pagal kurį ji įsipareigojo leisti Vilniaus miesto Tuskulėnų vidurinei mokyklai neatlygintinai naudotis ginčo žemės sklypu, kuriame UAB „Jokvila“ lėšomis ir jėgomis yra įrengtas mokyklos stadionas. Be to, V. B. Vilniaus miesto savivaldybei įsipareigojo: 1) nereikšti savivaldybei ir/ar mokyklai kokių nors turtinių ar kitokių pretenzijų dėl to, kad žemės sklype yra mokyklos stadionas ir nedaryti jokių kliūčių tam, kad žemės sklypas būtų naudojamas tik mokyklos stadiono reikmėms; 2) neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, neįkeisti ar kitaip nesuvaržyti žemės sklypo be savivaldybės sutikimo. Tokio sutikimo nereikia, jeigu žemės sklypo įgijėjas (naudotojas) išduoda savivaldybei tokio pat turinio įsipareigojimą; 3) vienašališkai be savivaldybės sutikimo, neatšaukti šio įsipareigojimo.
1997 m. liepos 21 d. mokyklos ir UAB „Jokvila“ prašyme (t. I, b. l. 40) nurodyta, kad mokykla, atstovaujama direktoriaus R. V., sutinka, jog UAB „Jokvila“ statytų daugiabutį namą į pietus nuo mokyklos pastato, t. y. užimant dalį sporto aikštės, o UAB „Jokvila“ įsipareigoja išpirkti sklypą esantį M. Katkaus g. 7, ir jame pastatyti naują šproto aikštyną metų bėgyje (sinchroniškai su namo statyba), taip pat prie statomo namo įrengti mokyklos reikmėms privažiavimą ir automobilių stovėjimo aikštelę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto valdyba 1997 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 1446V, Dėl žemės sklypo išnuomojimo ne aukciono tvarka UAB „Jokvila“ (t. I, b. l. 41-42), pritarė UAB „Jokvila“ prašymui ne konkurso tvarka išnuomoti 5 metams 2945 kv.m. sklypą, gavus Vilniaus apskrities pritarimą ir pasirašius sutartis dėl tikslinių lėšų pervedimo, bei sporto aikštelių įrengimo. Be to, sprendimu nustatyta, kad UAB „Jokvila“ perves 54 205, 50 Lt į Žemės reformos fondą kompensacijai už valstybė išperkamą žemę, ir įsigis ginčo žemės sklypą bei neatlygintinai perduos atsakovui (Tuskulėnų vidurinės mokyklos sporto aikštelėms įrengti), be to, šiame sklype savo lėšomis įrengs sporto ir automobilių stovėjimo aikšteles, kurioms įrengti turi būti skirta ne mažiau kaip 190 000 Lt.
Remiantis nurodytu sprendimu, 1997 m. rugpjūčio 28 d. tarp atsakovo ir UAB „Jokvila“ pasirašyta Sutartis dėl tikslinių lėšų pervedimo (t. I, b. l. 43-45), kurioje iš esmės atkartotos sprendimo nuostatos dėl šalių įsipareigojimų. Tos pačios dienos sutartimi (t. I, b. l. 46-48) tarp savivaldybės Švietimo skyriaus ir UAB „Jokvila“ pasirašyta sutartis, pagal kurią Švietimo skyrius sutiko, kad būtų pakeistos mokyklos naudojamo žemės sklypo ribos, sumažinant jį 800 kv.m. , kuri prijungiama prie numatomo išnuomoti sklypo gyvenamajam namui statyti, savo ruožtu UAB „Jokvila“ įsipareigojo įsigyti ginčo žemės sklypą, neatlygintinai perduoti atsakovui ir įrengti sporto aikštyną.
Vilniaus miesto valdybos 1997 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1488V, 1997 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas pripažintas netekusiu galios (t. I, b. l. 49-50). Naujuoju sprendimu pritarta UAB „Jokvila“ prašymui dėl valstybinės žemės nuomos, tačiau pakeistos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, t. y. bus pasirašyta tikslinių lėšų pervedimo sutartis, pagal kurią UAB „Jokvila“ turės pervesti 54 205, 50 Lt į Savivaldybės miesto tvarkymo ir inžinierinės infrastruktūros nebiudžetinį fondą, miesto infrastruktūrai tobulinti. Be to, sprendimu nustatyta, kad UAB „Jokvila“ privalo užtikrinti Vilniaus miesto valdybos 1996 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 1844V patvirtinto kvartalo tarp Tuskulėnų, Minties ir Žirmūnų gatvių detaliojo plano 2.2. punkto 2 varianto realizavimą. Sprendimo pagrindu 1997 m. rugsėjo 11 d., 1997 m. spalio 6 d. pasirašytos Sutartys dėl tikslinių lėšų pervedimo (t. I, b. l. 51-54), į kurias iš esmės perkeltos nurodyto sprendimo nuostatos.
Vilniaus miesto valdybos 1996 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 1844V patvirtinto kvartalo tarp Tuskulėnų, Minties ir Žirmūnų gatvių detaliojo plano 2.2. punkto 2 variante, kurį UAB „Jokvila“ įsipareigojo įgyvendinti, numatyta įgyti ginčo sklypą ir įrengti naują aikštyną (t. I, b. l. 63).
2004 m. rugsėjo 24 d. UAB „Jokvila“ iškelta bankroto byla. UAB „Jokvila“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2013 m. vasario 15 d. (t. II, b. l. 137). 2005 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civ. b. L2-1693-43/05) patvirtinta taikos sutartis tarp V. B. ir UAB „Jokvila“, pagal kurią BUAB „Jokvila“ įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą (t. III, b. l. 18-19). BUAB „Jokvila“ nuosavybės teisės NTR įregistruotos 2006 m. gegužės 31 d.
BUAB „Jokvila“ bankroto administratorius R. P. 2006 m. liepos 14 d. pranešimu (t. II, b. l. 203-204) nurodė, kad vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, atšaukia V. B. prisiimtą įsipareigojimą, kurį laikė panaudos sutartimi. Pažymėjo, kad įsipareigojimas bus laikomas atšauktu praėjus trims mėnesiams nuo pranešimo gavimo dienos.
2007 m. balandžio 24 d. VĮ „Registrų centras“ teritorinio registratoriaus sprendimu (t. I, b. l. 142) netenkino BUAB „Jokvila“ bankroto administratoriaus R. P. prašymo dėl įsipareigojimo išregistravimo nurodydamas, kad nėra pateikta duomenų dėl Vilniaus miesto valdybos valios, dėl panaudos pasibaigimo nekilnojamajam daiktui.
2007 m. birželio 22 d. VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendimu Nr. 211 (t. I, b. l. 173), panaikino teritorinio registratoriaus sprendimą ir prašymą išregistruoti juridinį faktą tenkino. Sprendime pažymėta, kad įsipareigojimas yra vienašalis paprastos rašytinės formos sandoris, kuris saisto tik asmenį, prisiėmusį prievolę. Pasikeitus daikto savininkui prievolė pasibaigė, ji neseka paskui daiktą, ką patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. L2-1693-43/05, kurios pagrindu UAB „Jokvila“ atsirado nuosavybės teisė į žemės sklypą ir kuria patvirtintos taikos sutarties nuostatomis nėra perkelti įsipareigojimai dėl trečiųjų asmenų teisių į žemės sklypą.
Mokyklos stadionas sutvarkytas ir perduotas į Vilniaus miesto savivaldybės balansą 2006 m. rugpjūčio 4 d. paramos sutarties ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. priėmimo – perdavimo akto pagrindu (t. I, b. l. 152-160) pagrindu, bei suformuota kadastrinių matavimų byla (t. I, b. l. 161-166).
Kaip nurodyta aukščiau prisiimtu vienašaliu įsipareigojimu V. B. įsipareigojo ne tik leisti naudoti žemės sklypą mokyklos stadiono reikmėms, bet ir be savivaldybės sutikimo neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, neįkeisti ar kitaip nesuvaržyti žemės sklypo, vienašališkai be savivaldybės sutikimo, neatšaukti įsipareigojimo. Taigi, V. B. prisiėmė įsipareigojimus susijusius ne tik su žemės sklypo naudojimu ar perleidimu, bet ir susijusius su paties įsipareigojimo galiojimu, t. y. nurodė, kad šis nebus atšaukiamas be savivaldybės sutikimo. Teismo posėdyje V. B. patvirtino savivaldybės nurodytą poziciją, kad tikrieji šalių ketinimai būtent tokie ir buvo, t. y. UAB „Jokvila“ už išnuomotą žemės sklypą, įsipareigojo įsigyti ginčo žemės sklypą ir įrengti jame mokyklos stadioną. Byloje kilo ginčas dėl nurodyto įsipareigojimo galiojimo šalims ir tretiesiems asmenims. Ieškovas laikosi pozicijos, kad V. B. įsipareigojimas yra vienašalis sandoris, kuriuo prisiimti įsipareigojimai, neperėjo naujajam savininkui, t. y. UAB „Jokvila“, o laikant, jog buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, jie laikytini nutrauktais 2006 m. liepos 14 d. UAB „Jokvila“ pranešimo pagrindu (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, atsakovas laikosi pozicijos, kad įsipareigojimas vertintinas kaip vienos iš nuomos sutartinių santykių sąlygų įgyvendinimas. Iš aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų, akivaizdu, kad ginčo sklypo įsigijimas V. B. nuosavybėn ir įsipareigojimas leisti savivaldybei neatlygintinai juo naudotis betarpiškai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės pritarimu leisti UAB „Jokvila“ išsinuomoti gretimą žemės sklypą (kuriame buvo senasis mokyklos stadionas), gyvenamojo namo statybai. Teismo vertinimu, V. B. įsipareigojimas negali būti laikomas panaudos sutartimi. Panaudos sutarties pagrindu įsipareigojimus prisiima dvi šalys, t.y. panaudos davėjas perduoda daiktą laikinai ir neatlygintinai naudotis, o panaudos davėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Be to, tuo atveju, kai panaudos sutartis dėl nekilnojamojo daikto sudaroma ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui ji turi būti rašytinės formos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.478 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismo vertinimu, V. B. įsipareigojimas nei savo forma nei turiniu, nei vertinant byloje nustatytus tikruosius šalių ketinimus (t. y. V. B. įsigyjant ginčo žemės sklypą, siekiant sukurti nuomos teisinius santykius tarp UAB „Jokvila“ ir atsakovo) negali būti vertinamas kaip sutartiniai panaudos teisiniai santykiai. Teismo nuomone, V. B. įsipareigojimas laikytinas vienašaliu sandoriu sudarytu trečiojo asmens, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės naudai (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), kurio pagrindu trečiasis asmuo įgijo atitinkamas teises. Kaip nurodyta pačiame įsipareigojime V. B. negalėjo jo atšaukti nesant savivaldybės sutikimo. Atsakovas šiuo atveju patvirtino, kad tokio sutikimo nedavė ir šią aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra. Be to, ir pati V. B. patvirtino, kad įsipareigojimas nebuvo atšauktas. Šiuo atveju, BUAB „Jokvila“ bankroto administratoriaus pranešimas dėl panaudos sutarties nutraukimo, laikytinas neturinčiu teisinės reikšmės įsipareigojimo galiojimui, nes teismas nustatė, jog tarp šalių panaudos sutartis nebuvo sudaryta, taigi ir pranešimas dėl panaudos sutarties nutraukimo laikytinas nesukeliantis teisinių pasekmių. Taigi, nenustačius V. B. įsipareigojimo atsakovo naudai atšaukimo fakto, laikytina, kad jis yra galiojantis.
Aplinkybės, kad nuosavybės teisę į ginčo sklypą BUAB „Jokvila“ įgijo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarties pagrindu, bei aplinkybė, kad įsipareigojimas buvo išviešintas esant įregistruotai hipotekai, sprendžiant klausimą dėl paties įsipareigojimo galiojimo, teismo vertinimu, taip pat neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje tvirtinat taikos sutartį sudarytą tarp V. B. ir BUAB „Jokvila“ klausimas dėl išviešintų apsunkinimų žemės sklypui, t. y. hipotekos ir įsipareigojimo leisti atsakovui neatlygintinai naudotis žemės sklypu nebuvo sprendžiamas, o tik išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės perėjimo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad hipotekos kreditorius būtų reiškęs kokias nors pretenzijas dėl V. B. išviešinto įsipareigojimo teisėtumo. Tai leidžia daryti išvadą, kad hipotekos kreditorius papildomam V. B. įsipareigojimui neprieštaravo. Be to, pažymėtina, kad nurodytoje Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo kilęs ginčas dėl notariškai nepatvirtintos 2000 m. balandžio 12 d. sutarties sudarytos tarp V. B. ir UAB „Jokvila“ vykdymo, kurios 5 punkte, kaip pažymėjo ir V. B., buvo susitarta, jog UAB „Jokvila“ įrengs sporto aikštyną ginčo sklype ir perduos neatlygintinai naudotis mokyklai. Tai patvirtina, atsakovo ir trečiojo asmens V. B. nurodytas aplinkybes, kad ginčo žemės sklypas buvo įgyjamas vieninteliu tikslu, t. y. siekiant išsinuomoti gretimą žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, bei įsipareigojant įrengti naują sporto aikštyną ginčo žemės sklype.
CK 4.48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nuosavybės teisę įgyjant perdavimo būdu, naujasis savininkas į perduotą daiktą įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Kaip nustatyta, šiuo atveju teismo nutarties pagrindu BUAB „Jokvila“ perėmė ne tik hipoteka apsunkintą turtą, bet kartu naujajam savininkui perėjo ir V. B. prisiimti įsipareigojimai. Šiuo atveju, aplinkybė, kad įsipareigojimas buvo išregistruotas iš NTR, savaime nedaro jo negaliojančiu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisų išviešinimas viešame registre atlieka teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Be to, teismo vertinimu, šiuo atveju netaikytinos ir CK 1.75 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes įsipareigojimas buvo išviešintas, akivaizdu, jog ieškovas įsigydamas žemės sklypą negalėjo nematyti, kad šis yra suvaržytas, t. y. jog jame yra įrengtas stadionas, o įsipareigojimo išregistravimas iš viešo registro negali būti vertinamas kaip atsakovo teisės, neatlygintinai naudotis ginčo žemės sklypu, praradimu.
Ieškovas teisingai nurodė, kad reiškiant ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, jis turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Tačiau, net ir esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas gali įrodinėti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau konstatuotas aplinkybes, žemės sklypą perimant naujiems savininkams kartu perėjo ir ankstesnio savininko, t. y. V. B. prisiimti įsipareigojimai. Ieškovo argumentai, kad pardavėjas patvirtino, jog žemės sklypas nėra kaip nors apsunkintas, teismo nuomone, nėra pagrindas išvadai, jog atsakovas neturi teisėto pagrindo juo naudotis mokyklos reikmėms, nes teismas pripažino įsipareigojimą galiojančiu. Konstatuotų aplinkybių pagrindu, seka išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio, nes atsakovas įrodė, jog jis teisėtai naudojasi ginčo žemės sklypu.
Konstatavus, kad atsakovas teisėtai naudojasi ginčo žemės sklypu mokyklos reikmėms, priešieškinio reikalavimai dėl servituto nustatymo laikytini nepagrįstais ir neįrodytais (CPK 178 straipsnis), nes tokiu būdu būtų sprendžiamas klausimas dėl papildomų apribojimų taikymų ginčo žemės sklypui, kai tuo tarpu jau yra konstatuota, kad atsakovas turi teisę naudotis ginčo žemės sklypu 2001 m. gegužės 31 d. V. B. įsipareigojimo pagrindu, pagal kurį atsakovo turimos teisės perėjo ir ieškovui. Taigi, šiuo atveju ir pareikštas priešieškinis negali būti tenkinamas, dėl kurio argumentų teismas plačiau nepasisako, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes.
Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, ieškinį ir priešieškinį atmetus, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.