Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Justinai Verbylaitei, Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui D. R., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo D. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl praleisto įstatymų nustatymo termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1996 m. liepos 3 d., palikimui pagal įstatymą priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (b.l. 3-5, 64-66).

Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jo tėvas J. R. iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su pareiškėjo mama M. R.. J. R. mirė 1996 m. liepos 3 d. Tėvas testamento nepaliko, po jo mirties likę paveldėtojai pagal įstatymą- pareiškėjas, pareiškėjo sesuo Lilija J. N. (prigimtinė pavardė - (duomenys neskelbtini)), brolis K. R. bei mama (tėvo sutuoktinė) M. R. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes J. R. neturėjo jokio turto. Tik 2011 m. pareiškėjas gavo informaciją iš Nacionalinės žemės tarnybos, iš kurios sužinojo, kad jo tėvas pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę. Pareiškėjo pastangomis 2011 m. lapkričio mėn. buvo suprojektuoti du žemės sklypai- 0,34 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,83 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apie vėlesnius atsakingų institucijų veiksmus pareiškėjas nežinojo, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų skyriaus darbuotojai visą laiką dokumentus siuntė klaidingu adresu- (duomenys neskelbtini), nors jo adresas yra (duomenys neskelbtini). Apie priimtą sprendimą atkurti nuosavybės teises pareiškėjas sužinojo tik 2013 m. balandžio mėn., tačiau, pareiškėjui kreipusis dėl nuosavybės teisių įregistravimo, o vėliau į notarą dėl palikimo priėmimo, jis sužinojo, jog terminas palikimui priimti yra praleistas ir gali būti atnaujintas tik teismine tvarka. Nurodytas aplinkybes pareiškėjas įvardijo kaip pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tėvo sutuoktinė M. R. mirė 2011 m. kovo 23 d., po jos mirties paveldėjimo byla taip pat nebuvo užvesta, pareiškėjo sesuo ir brolis bet kokių pretenzijų į palikimą atsisakė notarine tvarka, todėl jie nelaikytini suinteresuotais bylos nagrinėjimu asmenimis.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė neprieštaraujanti, jog pareiškėjui būtų atnaujintas terminas palikimui priimti (b.l. 35).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė neprieštaraujanti, jog pareiškėjui būtų atnaujintas terminas palikimui priimti. Atsiliepime nurodoma, jog prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pateiktas dar 1991 m. spalio 18 d., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 46S-454 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje mirusiajam J. R.“ J. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko J. R. turėtą žemę, grąžinant natūra 0,34 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 1,83 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esančius Vilniaus apskrityje, Elektrėnų savivaldybėje, Kietaviškių seniūnijoje, Dainavos kaime. Jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Kadangi J. R. 1996 m. liepos 3 d. mirė, sprendimas buvo priimtas mirusiojo vardu. Pareiškėjas apie palikimo atsiradimą sužinojo tik tuomet, kai buvo priimtas sprendimas, todėl galima laikyti, kad terminas praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių (b.l. 46-48).

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi, 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš į bylą pateiktos J. R. mirties liudijimo kopijos (b.l. 11), keliamas klausimas dėl termino palikimui, atsiradusiam 1996 m. liepos 3 d., priimti atnaujinimo, todėl teisiniam santykiui taikytinas 1964 m. redakcijos Civilinis kodeksas. Vadovaujantis 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 1-3 dalimis, palikimas turėjo būti priimamas kreipiantis į notarą per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. 1964 m. Civilinio kodekso 588 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta termino atnaujinimo galimybė tais atvejais, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Procesinė bylų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėjimo tvarka apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniuose. Tiesa, juose, kaip ir materialinį teisinį santykį reglamentuojančiame Civiliniame kodekse (akcentuotina, jog iš esmės analogiškai, kaip ir 1964 m. Civiliniame kodekse, aptariami teisiniai santykiai reglamentuojami ir šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1-3 dalyse, 5.57 straipsnio 1 dalyje, tik terminas palikimui priimti yra sutrumpintas nuo 6 mėnesių iki 3 mėnesių) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Atsižvelgdamas į tai, jog su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad procesinis sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1, 7 d.).

Į bylą pateikta pažyma apie J. R. paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 12) patvirtina, jog palikimo atsiradimo vieta yra Kauno miestas (1964 m. Civilinio kodekso 570, 17 str.). Kauno m. 15-ojo notarų biuro rašte (b.l. 14) nurodyta, kad paveldėjimo byla po J. R. mirties nebuvo užvesta, t.y. per įstatyme nustatytą terminą palikimo įpėdiniai nepriėmė. 2013 m. balandžio 24 d. išrašas apie asmenį (b.l. 13) ir santuokos liudijimo (b.l. 21) bei gimimo liudijimų (b.l. 9, 24, 28) kopijos atskleidžia, jog mirusysis J. R. turėjo žmoną M. R. ir vaikus (duomenys neskelbtini) bei L. J., tačiau į bylą pateikti M. R. mirties liudijimo kopija (b.l. 22), kartu su Kauno m. 15-ojo notarų biuro patvirtinimu, kad po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 64-66), taip pat J. N. ir K. R. notariškai patvirtinta pozicija nepretenduoti į po tėvo mirties atsiradusį palikimą (b.l. 26, 31), t.y. kiti potencialūs pirmosios eilės įpėdiniai, nurodyti 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punkte, neskaitant paties pareiškėjo, į palikimą nepretenduoja.

Vertinant sąlygų praleistam įstatyme nustatytam terminui atnaujinti egzistavimą, dėmesys atkreiptinas į kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, byloje nėra jokių duomenų, jog palikimo atsiradimo momentu palikėjui priklausė koks nors turtas, į kurį būtų galėję pretenduoti įpėdiniai. Nors palikėjas dar 1991 m., t.y. prieš penkis metus iki mirties, buvo kreipęsis į atsakingas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, realūs sprendimai, susiję su prašymo pagrįstumo vertinimu, buvo priimti tik 2011 m. (b.l. 80-82), byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas žinojo ar negalėjo nežinoti apie egzistuojančią teisę palikėjui ateityje įgyti nuosavybės teises į turtą. Nurodytų aplinkybių visuma galėjo pareiškėjui sukelti pagrįstas abejones dėl palikimo priėmimo procedūrų iniciavimo tikslingumo. Antra, kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų ir į bylą suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos pateiktos papildomos informacijos, 2011 m. nurodyta institucija aktyviais veiksmais išsprendė nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, nevertindama tokio proceso tikslingumo asmens, kurio vardu atkuriamos nuosavybės teisės, palikimo priėmimo aspektu, priešingai, pareiškėjas, neatsižvelgiant į akivaizdžiai praleistą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, valstybės institucijos buvo vertinamas kaip asmens, kurio vardu atkuriamos nuosavybės teisės, įpėdinis: į nuosavybės teisių atkūrimo bylą buvo priimtas pareiškėjo 2011 m. birželio 30 d. prašymas pamatuoti ir atkurti nuosavybės teises į konkrečius žemės sklypus (b.l. 86), pareiškėjas buvo kviečiamas į klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo svarstymą (b.l. 83), būtent pareiškėjui buvo siunčiamas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 46S-454 (b.l. 16-17), kuriuo nuosavybės teisės atkurtos. Nurodytos aplinkybės galėjo lemti subjektyvų pareiškėjo įsitikinimą, kad jis savo mirusio tėvo, o kartu ir savo teises įgyvendina tinkamai. Trečia, nors sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir buvo priimtas 2011 m. lapkričio 14 d., kaip matyti iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos pateiktos papildomos informacijos, tiek kvietimas į klausimo svarstymą, tiek ir pats priimtas sprendimas pareiškėjui išsiųsti neteisingu adresu- ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) (b .l. 83-85). Dėl nurodytos priežasties sprendimas buvo priimtas pareiškėjui nedalyvaujant, apie priimtą sprendimą jis buvo realiai informuotas tik tada, kai pats paskambino į Nacionalinę žemės tarnybą 2013 m. balandžio mėnesį ir jam 2013 m. balandžio 12 d. buvo įteikta priimto sprendimo kopija (b.l. 87-89). Akcentuotina ir tai, jog Nacionalinė žemės tarnyba, net ir grįžus neįteiktai pašto siuntai su nuoroda, kad tokio namo, kuriuo siunčiama siunta, nėra, šios aplinkybės nevertino, neišsiuntė informacijos pareiškėjui jo institucijai 2011 m. birželio 30 d. prašyme nurodytu tiksliu gyvenamosios vietos adresu. Pastaroji aplinkybė sąlygojo vėlesnį pareiškėjo subjektyvų sužinojimą apie nuosavybės teisių atkūrimo faktą. Aplinkybė, jog ir pats pareiškėjas dėl informacijos pateikimo kreipėsi praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo prašymo parengimo, šiuo atveju vertintina tiek teisėto lūkesčio būti informuotam apie atliekamus veiksmus, tiek ir bendros klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo išsprendimo trukmės kontekste- prašymas atkurti nuosavybės teises buvo patenkintas praėjus dvidešimčiai metų nuo jo pateikimo. Ketvirta, suinteresuoti asmenys neginčija, kad reiškiamas reikalavimas yra pagrįstas, termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis, byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškimo patenkinimas galėtų neigiamai paveikti kokių nors į bylą neįtrauktų asmenų teises ar teisėtus interesus. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas daryti išvadą, jog pasekmių, kurias sukuria termino palikimui priimti praleidimas, taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų tokio termino įtvirtinimo teisės aktuose tikslų ir paskirties, paneigtų nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslingumą, spręsti, kad terminas, nors ir itin ženkliai, buvo praleistas ne dėl pareiškėjo pasyvumo ar nerūpestingumo, bet dėl susiklosčiusių svarbiomis pripažintinų objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Tai, kas nurodyta, yra pagrindas tenkinti pareiškimo reikalavimą ir atnaujinti pareiškėjui terminą po jo tėvo mirties atsiradusiam palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėju D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1996 m. liepos 3 d., mirties, priimti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.