Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjui V. J., atsakovės atstovei Miglei Einorytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti (b.l. 37-38).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-11-08 V. J. pateikė Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriui prašymą leisti perduoti jam draugo D. V. atneštus daiktus: USB prailgintuvą, USB raktą, ausines, rankinį laikrodį, MP3 grotuvą. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo 2010-12-06 sprendimu Nr. 42-365 V. J. buvo informuotas apie tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo prašyme išvardinti daiktai negali būti priimti bei perduoti pareiškėjui, nes D. V. nėra jo artimas giminaitis (b.l. 17, 28).

V. J. kreipėsi į teismą, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo jam padaryta neteisėtais Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmais, neleidus jam perduoti draugo atneštų daiktų (USB prailgintuvo, USB rakto, ausinių, rankinio laikrodžio, MP3 grotuvo).

Ginčas tarp šalių iš esmės yra kilęs dėl to, ar Vilniaus pataisos namų administracija teisėtai ir pagrįstai atsisakė perduoti V. J. nurodytus daiktus bei ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta jo skunde ir patikslintame skunde įvardinta neturtinė žala. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje nustatytinos būtinos sąlygos kilti civilinei atsakomybei už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, – t. y. valstybės valdžios institucijų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atsiradusios žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Šias sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas. Kai neįrodyta bent viena iš būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Kita vertus, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) 10 straipsnio 1 dalimi, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Specialiąsias nuteistųjų teises ir pareigas nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio kodekso skyriai (BVK 11 str. 2 d., 12 str. 3 d.). BVK 110 straipsnio 1 dalyje tarp specialiųjų nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigų yra įtvirtintos pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, kt. BVK 96 straipsnio, reglamentuojančio specialiąją nuteistųjų teisę naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais, 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Vadovaujantis ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 76-3498; 2003, Nr. 82) (toliau – Taisyklės) 173 punkto nuostatomis, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais, įskaitant garso grotuvus, kompaktinius diskus ir kitas iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenas.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybių, kad 2010-11-08 V. J. prašyme Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriui nurodytus daiktus, tarp jų ir MP3 grotuvą bei USB raktą (t. y. BVK 96 straipsnio 1 dalyje ir šią normą detalizuojančiame Taisyklių 173 punkte atskirai įvardintus daiktus), norėjo perduoti pareiškėjui ne jo artimas giminaitis, o draugas D. V. Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad draudžiami daiktai sudarė vieną siuntinį kartu su rankiniu laikrodžiu (kitą siuntinį sudarė drabužiai ir patalynė), todėl V. J. buvo uždrausta perduoti visą siuntinį su draudžiamais daiktais. Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo – Vilniaus pataisos namų veiksmus atitikimo BVK 96 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 173 punkto nuostatoms prasme, konstatuoja, kad atsakovės atstovas, 2010-12-06 sprendimu Nr. 42-365 neleidęs priimti bei perduoti V. J. jo 2010-11-08 prašyme išvardintus daiktus (b.l. 17, 28), elgėsi taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju nėra vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų.

Teismas taip pat konstatuoja, kad pareiškėjas neįvykdė savo procesinės pareigos įrodyti kitą būtiną valstybės deliktinės atsakomybės sąlygą – pareiškėjui tariamai padarytos neturtinės žalos faktą. Anot V. J., jam padaryta žala pasireiškė tuo, kad jis prarado socialinius ryšius su draugu D. V., patyrė rūpesčių ir išgyvenimų, jam paūmėjo psoriazės liga. Tačiau šiems teiginiams pagrįsti pareiškėjas duomenų nepateikė. Todėl nagrinėjamu atveju neturtinės žalos faktas yra įodinėjamas išimtinai pareiškėjo paaiškinimais. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatytų taisyklių pagrindu, konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo patirtų išgyvenimų ir ligos paūmėjimo, susijusių iš esmės su tuo, kad nebuvo perduotas siuntinys, kurį sudarė ne pirmo būtinumo daiktai, laikytini perdėti ir akivaizdžiai neatitinkantys tikrovės. Be to, pareiškėjas nenurodė, ir teismui nėra aišku, kaip ginčo daiktų neperdavimas galėjo sąlygoti tai, kad V. J. prarado socialinius ryšius su D. V.. Priešingai, pareiškėjo į bylą pateikti rašytiniai duomenys apie jam suteiktus pasimatymus patvirtina, kad po 2010-11-08 prašymo pateikimo jam dar du kartus, t. y. 2010-11-09 ir 2010-11-19, buvo suteikti pasimatymai su D. V. Tai rodo, kad pareiškėjo socilainiai ryšiai su D. V. nenutrūko, jo teisė į pasimatymus su draugu suvaržyta taip pat nebuvo.

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra nustatyta visumos būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 10 000 litų neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendė:

atmesti pareiškėjo V. J. skundą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.