Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-16 · Administracinė byla Nr. I-4444-629/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-16
Bylos Nr.
I-4444-629/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05037-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
A. M., R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4444-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05037-2015-6)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjoms A. M. ir R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. M. ir R. M. (toliau – ir pareiškėjos) su skundu (b. l. 1–4, 9–10) kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti joms iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), po 50 000 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjos nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. pateikė Lukiškių TI-K visus reikiamus dokumentus, kad suimtajam M. M. (R. M. sūnus, A. M. sutuoktinis) būtų leista atvykti į tėvo laidotuves, tačiau M. M. į laidotuves atvyko ne vienas – jį atvežė Lukiškių TI-K pareigūnai. Be to, M. M. rankos buvo surakintos antrankiai. Suimtajam laidotuvėse leido pabūti tik 1 valandą. Pažymėjo, kad buvo laibai skaudu, jog sūnus negalėjo normaliai atsisveikinti su savo tėvu. Pareiškėjų nuomone, tokiais veiksmais Lukiškių TI-K pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 30 str., pagal kurį suimtiesiems gali būti leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip 5 paroms dėl artimojo giminaičio mirties. Pareiškėjų teigimu, Lukiškių TI-K pasinaudojo jų emocine būsena, įstatymų nežinojimu. Paaiškino, kad šiais neteisėtais veiksmais Lukiškių TI-K sukėlė joms dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, depresiją, pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 16–19) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipė dėmesį, kad kiekvienu konkrečiu atveju įstaigos direktorius sprendžia klausimą dėl konkrečios suimtojo išvykos, jos trukmės, atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes. Laisvės atėmimo vietos direktorius prieš priimdamas sprendimą leisti suimtajam išvykti už tardymo izoliatoriais ribų privalo įvertinti suimtojo asmenybę, turimus socialinius ryšius, polinkius, vertybių sistemą, bei į kitas suimtąjį charakterizuojančias aplinkybes. Atsižvelgiant į viską, 2015 m. rugsėjo 22 d. trumpalaikės išvykos už tardymo izoliatoriaus ribų metu M. M. buvo skirta ginkluota apsauga ir uždėti antrankiai. Lukiškių TI-K taip pat pažymėjo, kad dėl trumpalaikės išvykos už tardymo izoliatoriaus ribų laiko sprendžia laisvės atėmimo vietos direktorius. SVĮ 30 str. 1 d. reglamentavimas dėl laiko apibrėžimo nėra tiksliai nustatytas visiems asmenims vienodai, t. y., kad būtent penkioms paroms kiekvienas asmuo turi išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų. Šioje teisės normoje apibrėžtas maksimalus trumpalaikės išvykos už tardymo izoliatoriaus ribų laikas, kuris priklauso nuo tam tikrų

aplinkybių, polinkių ir kitų aplinkybių, kurios charakterizuoja suimtąjį, todėl Lukiškių TI-K, leisdamas suimtajam M. M. 2015 m. rugsėjo 22 d. išvykti į tėvo laidotuves, kurios vyko 2015 m. rugsėjo 22 d. nuo 13 iki 16 val., skiriant ginkluotą apsaugą bei uždedant antrankius, įstatymų, ar teisės aktų nepažeidė.

Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjos nepateikė duomenų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių tai, kad joms buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, kitokie potyriai, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl jų skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos galėjo patirti tam tikrą žalą, kurią prašo atlyginti, todėl toks pareiškėjų reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Teismo posėdyje pareiškėjos prašė skundą tenkinti, remdamosi skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjos kildina iš neužtikrintos tinkamos galimybės M. M. atsisveikinti su mirusiu tėvu, atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. M. 2015 m. rugsėjo 21 d. pateikė Lukiškių TI-K direktoriui prašymą suteikti galimybę nuvykti į tėvo laidotuves (b. l. 27). Tą pačią dieną prašymą išleisti M. M. į tėvo laidotuves, vyksiančias 2015 m. rugsėjo 22 d. Lentvaryje, pateikė ir pareiškėja A. M. (b. l. 28).

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas 2015 m. rugsėjo 21 d. pranešimu nurodė, jog leidžia M. M. vykti į tėvo laidotuves (b. l. 21).

Lukiškių TI-K 2015 m. rugsėjo 22 d. parengė išvadą dėl trumpalaikės išvykos už tardymo izoliatoriaus ribų suteikimo, kurioje nurodė, kad M. M. kaltinamas padaręs veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 3 d., 253 str. 1 d., t. y. plėšimo būdu, panaudojęs šaunamąjį ginklą, pagrobė svetimą automobilį. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu jam paskirta 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs. Pasiūlyta M. M. suteikti teisę į trumpalaikę išvyką nuo 13 iki 16 val., skiriant ginkluotą apsaugą bei uždedant antrankius (b. l. 22).

Lukiškių TI-K direktorius 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. N-126 leido M. M. vykti į tėvo laidotuves 2015 m. rugsėjo 22 d. nuo 13 iki 16 val., skiriant ginkluotą apsaugą ir uždedant antrankius bei paskyrė trijų pareigūnų ir vairuotojo konvojų (b. l. 20).

Pareiškėjų teigimu, jos patyrė gilius dvasinius išgyvenimus dėl tokių M. M. suteiktų atsisveikinimo su mirusiu tėvu sąlygų.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad suimtųjų teisę į trumpalaikę išvyką už tardymo izoliatoriaus ribų reguliuoja SVĮ 30 str. Minėto straipsnio l d. nurodyta, jog suimtiesiems gali būti leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Pagal SVĮ 30 str. 2 d. leidimą išvykti, gavęs suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą, duoda tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į suimtojo asmenybę ir jo elgesį buvimo tardymo izoliatoriuje laiku. Pagal to paties straipsnio 3 d. pilnamečiai suimtieji ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu nurodymu vyksta su apsauga. Apsaugą atlieka tardymo izoliatorių pareigūnai. Pilnamečiai suimtieji, kuriems apsauga nebuvo paskirta, vyksta su tardymo izoliatoriaus pareigūno ar kelių pareigūnų palyda. Pilnamečiams suimtiesiems išvykos metu gali būti uždedami antrankiai.

Taigi, kaip matyti iš minėtų SVĮ nuostatų, išleisti suimtąjį į trumpalaikę išvyką yra tardymo izoliatoriaus direktorius teisė, bet ne pareiga. Be to, formuluotė „ne ilgiau kaip penkioms paroms“ reiškia, kad tokia išvyka gali būti suteikiama ir trumpesniam nei 5 parų laikotarpiui.

Detali tvarka, kuria suimtiesiems leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų, nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) 114–126 p.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 117 p. tardymo izoliatoriaus direktorius, prieš priimdamas sprendimą leisti suimtajam išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, privalo įvertinti suimtojo asmenybę ir kitas išvardintas aplinkybes, be kita ko, kaip suimtasis elgėsi per visą suėmimo taikymo ir bausmės atlikimo laiką ir kokių nusikalstamų veikų padarymu įtariamas, kaltinamas arba už kokias nusikalstamas veikas nuteistas, ar buvo anksčiau teistas ir už kokias nusikalstamas veikas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 118 p. nustato, kad priimdamas sprendimą leisti suimtajam (nuteistajam) išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, nurodymą dėl apsaugos, skiria apsaugą ar palydą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lukiškių TI-K laikėsi Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytos trumpalaikių išvykų suteikimo suimtiesiems tvarkos. Be to, kaip matyti iš SVĮ 30 str. 1 d. nuostatų, tokios trumpalaikės išvykos yra tikslinės, šiuo atveju dėl suimtojo tėvo mirties. Pažymėtina, kad pareiškėja A. M. prašyme buvo nurodžiusi, kad vyras į laidotuves būtų išleistas 2015 m. rugsėjo 22 d. 14.00 val., laidotuvės numatytos 16.00 val. M. M. iš Lukiškių TI-K buvo išvežtas 13.00 val., o grąžintas apie 16.00 val. (b. l. 34), taigi iš esmės pareiškėjas laidotuvėse buvo tokį laiką, kuris buvo nurodytas prašyme. Pažymėtina, jog laidotuvės vyko vieną dieną – 2015 m. rugsėjo 22 d., todėl penkių dienų išvykos suteikimo reikalavimas yra niekuo nepagrįstas.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal SVĮ 30 str. 3 d. trumpalaikė išvyka be palydos ir apsaugos suimtam asmeniui negalima, be to, pilnamečiams suimtiesiems išvykos metu leidžiama uždėti antrankius, todėl skirdamas palydą ir antrankių uždėjimą Lukiškių TI-K direktorius teisės aktų nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas buvo teistas už labai sunkų nusikaltimą, todėl ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 223.2. p., antrankių naudojimas taip pat galimas.

Taigi, teismo vertinimu, Lukiškių TI-K direktorius, priimdamas sprendimą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo M. M., teisės aktų nepažeidė, taigi Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, kurie yra viena būtinųjų sąlygų viešajai civilinei atsakomybei kilti, šiuo atveju nenustatyta. Be to, teismas pažymi, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos privalomosios viešosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjų skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagristas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. M. ir R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė