- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-246-212/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- S. K.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-246-212/2009
teisėja Irena Stulgienė Procesinio sprendimo kategorija: 121.15; 121.21
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m.gegužės 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-233 /2009 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir atskovo S. K. priešieškinį ieškovei dėl išlaikymo dydžio pakeitimo sumažinant ieškovės reikalaujmą priteisti išlaikymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pakeisti 1999-09-30 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimą civilinėje byloje Nr. 24-1096/1999, kuriuo priteisti alimentai iš atsakovo dukros E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL dydžio kas mėnesį iki dukros pilnametystės ir priteisti iš atsakovo E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį nuo 2008-11-20 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei turėtas bylinėjimosi išlaidas
Nuo to laiko, kai buvo priteisti alimentai dukrai išlaikyti, išaugo dukros poreikiai, ji mokosi mokykloje, papildomai lanko ir choreografijos mokyklą (kas mėnesį reikia mokėti po 25 Lt), futbolo užsiėmimus, o tam reikalingos papildomos išlaidos, be to, yra pabrangęs pragyvenimo lygis. Nurodo, kad duktė gyvena kartu su ieškove (motina) jai priklausančiame bute be patogumų, bute – krosninis šildymas, o tam reikalingos papildomos išlaidos kurui. Tėvų dovanotame bute negayvena, nes jame tebegyvena jos tėvas), o jos turtinė padėtis nepagerėjusi. Jos gaunamas mėnesinis darbo užmokestis nedaug viršija 1 000 Lt. Šiuo metu būtiniausiems dukros poreikiams užtikrinti atsižvelgiant į jos amžių per mėnesį reikia skirti apie 600 Lt. Ji gali skirti (skiria) jos išlaikymui ne daugiau kaip 300 Lt per mėnesį. Jos žiniomis, atsakovo turtinė padėtis nuo 1999 metų yra pasikeitusi, nes jis statosi namą, todėl atsakovas mažiausiai prie dukros išlaikymo galėtų prisidėti 300 Lt kas mėnesį.
Šalies argumentai
Ieškovė atsakovo priešieškinį, kuriuo jis prašo pakeisti 1999-09-30 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimą pritesiant iš jo po 150 Lt dukros E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį nuo 2008-11-24 iki jos pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, atmesti kaip nepagrįstą, o tenkinti jos ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas priešieškiniu nepripažįsta ieškovės reikalavimų, nesutinka dukters E. išlaikymui mokėti kas mėnesį po 350 Lt, nes jis šiuo metu yra bedarbis, nekilnojamojo turto neturi. Iieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Jis sukurė naują šeimą, augina dukrą A., gim. (duomenys neskelbtini), kurią jis išlaiko, o jo sutuoktinė turi nepilnametį sūnų L. M., gim.(duomenys neskelbtini), kuriuo jis irgi turi rūpintis, todėl dukters E. išlaikymui sutinka mokėti po 150 Lt kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nuo 2008 m. lapkričio 21 d. pakeitė 1999-09-30 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimą civilinėje byloje Nr. 2-1096/1999, kuriuo iš atskovo S. K. buvo išieškomi alimentai I. K. naudai dukros E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki jos pilnametystės ir priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto E. K. išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise iki jos pilnametystės pavedė motinai, ieškovei I. K. Atsakovo prieškinio netenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad byloje yra pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės, leidžiantys CK 3.201 straipsnyje numatytais pagrindais priteisto išlaikymo dydį pakeisti, tai yra, kai yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis, pasikeitė vaiko poreikiai ir/ar atsirado papildomoms vaiko priežiūros išlaidos. Nustatė, kad 1999-09-30 nutarimu iš atskovo Rokiškio rajono apylinkės teismas priteisė nepilnametės dukros E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pąjamų), bet ne mažiau 1MGL kas mėnesį iki jos pilnametystės. Ieškovė gauna vidutinį darbo užmokestį per mėnesį 1 290 Lt. Nuo 1999-09-30, kai buvo priteisti alimentai iš atsakovo dukros išlaikymui, ieškovė jokio registruotino turto neįgijo. Šalių duktė E. lanko choreografijos mokyklą ir už tai per mėnesį moka 25 Lt mokestį. Ieškovė yra įgijusi kompiuterį už 1 920 Lt, grotuvą MP3 Philips, DVD grotuvą, įsivedusi internetą, bet tai skirta dukros poreikiams tenkinti. Tokią ieškovės turtinę padėtį įvertino kaip pablogėjusią, nes jos darbo užmokestis iš esmės nekito. Nustatė, kad atsakovas per praėjusį laikotarpį dirbo ir uždirbo 569,26 Lt, tačiau duomenų apie pajamas gautas dirbant pagal verslo liudijimą tesimui nenurodė. Nuo 1999-09-30 jis savo vardu įgijo automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (2003-11-11), jo antros sutuoktinės L. K. vardu 2008-04-08 įgytas automobilis Ranault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2005-04-12 – žemės sklypas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, kuriame pagal antstolės O. Narbutienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir foto nuotraukas, matyti, kad yra pastatytas vieno aukšto gyvenamas namas su garažu ir atskiru pirties pastatu. Atsakovas yra sudaręs kitą santuoką su L. K. 2002-12-31, todėl preziumavo, kad tiek atsakovo vardu, tiek ir jo sutuoktinės L. K. vardu įgytas santuokos metu turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą dukrai E., teismas atsižvelgė į atsakovo turimą nurodytą turtą, o taip pat, kad jis turi pareigą išlaikyti du savo vaikus, t. y. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir A., gim. (duomenys neskelbtini), bet neturi pareigos išlaikyti jo dabartinės sutuoktinės sūnų. Nurodė, kad dukroms reikalingos skirtingos išlaikymo sumos, atsižvelgiant į jų skirtingą amžių ir poreikius bei į papildomus būtinus poreikius, reikalingus E., lankant bendro lavinimo ir choreografijos mokyklas. Atsižvelgė ir atsakovo sutuoktinės pajamas, kurios 2008 metais vidutiniškai siekė 3 000 Lt per mėnesį, nes jos pagal CK 3. 88 str. l d. 5 p. taip pat pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, kuri, be to, turi ir asmeninio turto. Atsakovas 2000 ir 2002 metais buvo registruotas tik po vieną dieną darbo biržoje, o darbo paieškos buvo nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius. Vėliau buvo registruotas nuo 2007-04-03 iki 2008-03-07 ir nuo 2008-11-27, t. y. kitą dieną po to, kai jam buvo įteikti procesiniai dokumentai, liudijantys apie bylos iškėlimą teisme. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, lyginant su ieškovės turtine padėtimi, todėl jis turi didesnių galimybių prisidėti prie dukrai E. teiktino išlaikymo negu ieškovė. Nurodė, kad atsakovo pareiga teikti išlaikymą dukrai E. tokio dydžio, kad jis užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas yra nustatyta įstatymais, kurią atsakovas turi vykdyti. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismų praktika orientaciniais kriterijais nustatant priteistino išlaikymo dydį sieja su CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), t. y. 800 Lt per mėnesį, tačiau šioje byloje nustatant konkretų dukrai E. reikalingo išlaikymo dydį jos poreikiams tenkinti, teismas nustatė, kad jos būtinus poreikius patenkintų 650 Lt išlaikymo dydis. Dalį, 300 Lt, išlaikymo galinti teikti ieškovė, o kitą, didesnę dalį, 350 Lt, priteisė iš atsakovo. Atsakovas išgali teikti tokio dydžio išlaikymą atsižvelgiant į jo turtinę padėtį bei tai, kad jis yra darbingo amžiaus ir turi pareigą savo turimus sugebėjimus, kvalifikaciją ir darbinius įgūdžius siekti panaudoti taip, kad užtikrintų savo visiems vaikams reikalingą išlaikymą. Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Tai, kad atsakovas darbo biržoje įsiregistravo tik iškėlus bylą teisme ar kad jis neieško darbo, o savo darbu gerina tik dabartinės savo šeimos gyvenimo sąlygas, nėra pagrindas laikyti, kad reikalingo dukrai E. išlaikymo neišgali teikti. Formuojamojoje teismų praktikoje pripažįstama, kad teikiamo vaikui išlaikymo dydis turi būti orientuotas į nustatytą minimalią mėnesinę algą, todėl atsakovo priešieškinį, kuriuo prašoma nustatyti priteistino dukrai E. išlaikymo dydį po 150 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, laikė nepagrįstu ir atmetė. Bylinėjimosi išlaidas paskirstė, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atleista 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atskovas taip pat atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal pateiktą tarnybos pažymą išlaidos už antrinę teisinę pagalbą sudaro 400 Lt. Pagal pateiktą tarnybos 2009-02-26 pažymą Nr.182 už antrinės teisinės pagalbos teikimą I. K. išlaidos sudaro 283 Lt, kitą išlaidų dalį – 283 Lt valstybei sumokėjusi pati ieškovė I. K. 2009-02-11 ir 2009-03-02. Vadovaudamasis CPK 96 str. l d. ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 7 d., kad į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidos, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisė iš atsakovo ieškovei 283 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ir jo priešieškinį patenkinti, o ieškovės ieškinį atmesti arba sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad jis yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, bedarbio pašalpos negauna, todėl neturi šiuo metu jokių pajamų. Jo turtinė padėtis nepagerėjo. 2002 m. gruodžio 31 d. sukūrė naują šeimą, augina ir išlaiko mažametę dukrą A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra silpnos sveikatos, dažnai serga, o tai trukdo jam ieškotis darbo. Dabartinė žmona turi sūnų L. M., gim. (duomenys neskelbtini), todėl jis turiu rūpintis ir jos sūnumi. Nekilnojamojo turto neturi. Su šeima gyvena žmonos L. mamai I. U. priklausančiame bute. Ieškovė turi nekilnojamo turto, gauna nuolatines pajamas, todėl jos turtinė padėtis yra žymiai geresnė ir ji gali žymiai svariau prisidėti prie dukros išlaikymo nei jis. Jis nevengia išlaikyti dukros, moka priteistą išlaikymo sumą. Padidinus išlaikymo dydį jo dabartinė šeima labai nukentėtų, o jis negalėtų ir minimaliai ja pasirūpinti. Į visas šias aplinkybes teismas neatsižvelgė arba atsižvelgė labai menkai, nors privalėjo atsižvelgti į CK 3.192 str., į tai, kad turi būti atsižvelgta į jo turtinę padėtį. Teismas, vertindmas turtinę padėtį, neatsižvelgė, kad jo žmona turėjo ikisantuokinio turto (butą), kurį pardavus buvo galima pradėti gyvenamojo namo statybas, kaip ir į tai, kad jo žmona mokosi Vilniaus pedagoginiame universitete, mokėdama už vieną sesiją po 1 800 Lt. Jo sutuoktinė, nors ir uždirbo 2008 metais vidutiniškai iki 3 000 Lt, tačiau atskaičius mokesčius, pajamos yra žymiai mažesnės. L. K. turi 14 metų sūnų L. M. ir jai reikia jį išlaikyti. Teismas, išvardindamas įgytą abiejų sutuoktinių turtą ir tvirtindamas, kad jo turtinė padėtis yra pagerėjusi, visai neįvertino nurodytų šeimos išlaidų. Į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta jo sutuoktinė L. K. ir ji negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį, todėl dėl šio procesinio pažeidimo yra pažeistos L. K. teisės ir byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios insatncijo steismas tinkamai įvertino įrodymus ir nustatęs faktines bylos aplinkybes, tinkmai įvertino šalių ir atsakovo turtinę padėtį, todėl ieškinį patenkino pagrįstai, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad atsakovas yra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 1999-09-30 nutarimu iš S. K. priteisti alimentai dukters E. išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį (b. l. 4). Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą dėl šio nutarimo pakeitimo ir išlaikymo dukrai padidinimo iki 350 Lt, nes dukra užaugo, pakito jos poreikiai ir pragyvenimo lygis, todėl mokamo išlaikymo nepakanka. Atsakovas sukurė kitą šeimą, augina dukrą A., gim. (duomenys neskelbtini), (b. l. 32–33). Jis nesutinka mokėti 350 Lt išlaikymą, nes yra bedarbis, pajamų neturi, išlaiko du vaikus: dukrą A. ir sutuoktinės sūnų L. Jo turinė padėtis leidžia mokėti dukters išlaikymui po 150 Lt kas mėnesį.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui, keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose: 2005-05-11 – Nr. 3K-3-306/2005; 2005-06-08 – Nr. 3K-3-337/2005; 2006-05-17 – Nr. 3K-3-341/2006; 2008-05-26 – Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.). Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį yra CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai CK 3.201 str. pagrindu nusprendė padidinti priteisto išlaikymo šalių dukrai E. dydį iki 350 Lt kas mėnesį, nes byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad po 1999-09-30 teismo nutarimu priteisto išlaikymo dukters būtini poreikiai padidėjo dėl jos amžiaus, atsakovo turtinės padėties ir ekonominių laikmečio pokyčių. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas neįrodė, kad jis siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, tačiau nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Atsakovas yra jaunas, darbingas vyras, tačiau byloje esami dokumentai rodo, kad jis neturėjo rimto ketinimo ir nesiekė gauti darbą. Darbo biržoje registruotas nereguliariai, kelis kartus darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius (b. l. 92). Dukters A. liga negali būti laikoma svarbia priežastimi neleidžiančia ieškoti darbo, ar dirbti, nes ligos atveju (tiek darbuotojo, tiek jo nepilnamečio vaiko) išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Atsakovas dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau gautų pajamų nenurodė (b. l. 58–60). Ta aplinkybė, kad atsakovas per kartą dukrai išlaikyti gali sumokėti 750 Lt (b. l. 81) taip pat leidžia manyti, kad jo pajamos didesnės, nei jis teigia. Atmestinas apelianto argumentas, kad jis turi išlaikyti sutuoktinės sūnų L. Tokią pareigą turi L. tėvas (b. l. 34). Atmestinas apelianto argumentas dėl to, kad teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, neatsižvelgė į sutuoktinės turėtą ikisantuokinį turtą, kurį pardavus, pradėjo statyti namą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir argumentavo šias aplinkybes, nurodydamas, kad butą atsakovo sutuoktinė pardavė tik 2008-02-28 (b. l. 71), tuo tarpu atsakovo santuoka įregistruota 2002-12-31, žemės sklypas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai Parokiškės k., Rokiškio r. sav. įgytas pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta 2005-04-12 (b. l. 32, 70).
Teismo sprendimas neturi įtakos atsakovo sutuoktinės L. K. teisėms ir pareigoms, todėl pagrįstai ji nebuvo įtraukti į bylą trečiuoju asmenimi (CPK 47 str.).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui iš atsakovo padidinimo klausimą, tinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Apeliantui suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant ją 100 %, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, tačiau priteistinos ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 220 Lt (du šimtus dvidešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti I. K., a. k. (duomenys neskelbtini).