- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-823-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23027-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- T. M., Z. M.
- Pareiškėjas
- S. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens T. M. prašymas dėl teismo sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2YT-29663-859/2017 pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuotas asmuo Z. M., išvadą duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu civilinėje byloje e2YT-29663-859/2017 patenkino pareiškėjos S. L. prašymą ir pripažino Z. M. neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių ir neturtinių santykių srityse, paskirdamas pareiškėją S. L. Z. M. globėja ir jos turto administratore.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas T. M. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje e2YT-29663-859/2017, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą dalyje dėl administratoriaus paskyrimo ir priimti kitą sprendimą šioje dalyje, t. y. nustatyti suinteresuoto asmens Z. M. piniginių lėšų ir kito kilnojamojo turto paprastą administravimą ir šio turto administratoriumi paskirti globėją S. L. bei nustatyti Z. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – ½ dalies buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paprastą administravimą ir šio nekilnojamojo turto administratoriumi paskirti pareiškėją.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjo atskirąjį skundą ir atnaujino procesą civilinės bylos Nr. e2YT-29663-859/2017 dalyje, kurioje paskirtas neveiksnaus asmens Z. M. nekilnojamojo turto administratorius, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi T. M. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalies pakeitimo atmetė, paskyrė jam 200 Eur baudą valstybės naudai ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas konstatavo, kad tarp pareiškėjo T. M. ir suinteresuoto asmens S. L. yra iškilęs ginčas, kuris iš šių asmenų turėtų administruoti neveiksnia pripažintos Z. M. nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas T. M. tiek pareiškime atnaujinti bylos procesą, tiek posėdžio metu nurodė, jog Z. M. nekilnojamojo turto administratoriumi turėtų būti paskirtas jis, kadangi ir taip prižiūri butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio ½ dalis priklauso Z. M., kita ½ dalis – pareiškėjui. Pareiškėjas T. M. nurodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagerinimui iš savo lėšų investavo 23 273 Eur sumą, ir siekdamas įrodyti šią aplinkybę pateikė atliktų darbų sąrašą, sudarytą jo pačio 2018 m. balandžio 2 d. Kitų objektyvių įrodymų, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų remontuotas pareiškėjo T. M., byloje nėra. Suinteresuotas asmuo S. L. teismo posėdžio metu pastebėjo, jog T. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, remontavo išimtinai savo naudai, kadangi Z. M. kambarys, kuriame ji gyveno iki 2014 metų, nėra remontuotas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pats pareiškėjas T. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagerinimo darbų buvo atlikti be buto bendrasavininkės Z. M. sutikimo.
6. Grįsdamas aplinkybę, jog būtent jis turėtų būti paskirtas Z. M. nekilnojamojo turto administratoriumi, pareiškėjas T. M. nurodė ne tik tai, jog jis iš savo lėšų atlieka buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, remonto darbus, tačiau ir tai, jog būtent jis moka už butui tenkančias komunalines paslaugas, kitus mokesčius, o suinteresuotas asmuo S. L. nekilnojamu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesidomi, čia nesilanko ir neprisideda prie buto išlaikymo, ir tik pradėjus nagrinėti šią bylą vieną kartą apmokėjo už vandenį ir šiukšlių išvežimą. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, jog suinteresuotas asmuo S. L. kartu su savo sutuoktiniu J. L. ne kartą lankėsi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau į butą nebuvo įleisti. Byloje yra įrodymų, jog pareiškėjas T. M. 2018 m. birželio 10 d. neįleido į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suinteresuoto asmens S. L., kuri tuo metu jau buvo Z. M. globėja ir Z. M. priklausančio nekilnojamojo turto administratorė pagal įsiteisėjusį 2017 m. rugpjūčio 9 d. teismo sprendimą. Iš suinteresuoto asmens S. L. ir liudytojo J. L. paaiškinimų teismas sprendė, jog šis apsilankymas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo vienintelis, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių suinteresuotas asmuo S. L. nebuvo įleidžiama į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjas T. M. nurodė, jog galimai suinteresuotas asmuo S. L. tyčia neįspėjusi iš anksto atvykdavo. Paminėtos aplinkybės, anot teismo, rodo, jog tarp pareiškėjo T. M. ir suinteresuoto asmens S. L. yra konfliktiški santykiai. Aplinkybes, jog tarp pareiškėjo T. M. ir suinteresuoto asmens S. L. kyla nesutarimų, patvirtino ir patys pareiškėjas su suinteresuotu asmeniu, liudytojas J. L.. Įrodymai apie pareiškėjui T. M. skirtą baudą, kitos paminėtos aplinkybės apie tarpusavio konfliktiškus santykius, teismo vertinimu, leidžia daryti prielaidą, jog pareiškėjas T. M. galimai pats ir trukdo suinteresuotam asmeniui S. L. patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o tai paneigia paties pareiškėjo T. M. nurodomus argumentus, jog suinteresuotas asmuo S. L. nesirūpina butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jame nesilanko.
7. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas T. M. ir nurodo, kad suinteresuotas asmuo S. L. nemoka komunalinių mokesčių už ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau ir pats vėliau pripažino, jog suinteresuotas asmuo S. L. ir neturėtų mokėti mokesčių už ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi nei ji pati, nei Z. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvena.
8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas T. M., siekdamas tapti neveiksnios mamos Z. M. nekilnojamojo turto administratoriumi, nepaaiškino, kaip jo paskyrimas šio turto administratoriumi tenkintų neveiksnios Z. M. poreikius ar kitaip atitiktų jos interesus. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog pareiškėjas T. M. rūpinasi savo neveiksnia mama Z. M., siekia bent kartais ją prižiūrėti ar teikia kokias nors lėšas neveiksnios mamos Z. M. poreikių tenkinimui. Pats pareiškėjas T. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog su mama Z. M. nesikalbėjo nuo 2014 metų, kai Z. M. persikėlė gyventi pas dukrą S. L..
9. Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. M. nurodė, jog neginčija 2017 m. rugpjūčio 9 d. teismo sprendimo dalyje dėl Z. M. pripažinimo neveiksnia ir suinteresuoto asmens S. L. paskyrimo būti neveiksnios Z. M. globėja, patvirtino, jog nesiekia tapti Z. M. globėju, kadangi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra sudarytos sąlygos gyventi nuolatinės priežiūros reikalaujančiai Z. M.. Šios paties pareiškėjo T. M. nurodomos aplinkybės, teismo vertinimu, tik patvirtina suinteresuoto asmens S. L. išdėstytus argumentus, jog pareiškėjas T. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gerino neatsižvelgdamas į Z. M. poreikius, o atsižvelgdamas į savo ir savo šeimos poreikius.
10. Teismo posėdžio metu T. M. nurodė, jog suinteresuotas asmuo S. L. neturėtų būti paliekama Z. M. priklausančio nekilnojamojo turto administratore, kadangi Z. M. gauna senatvės pensiją, slaugos išmoką ir šios lėšos yra pakankamos tenkinti Z. M. poreikiams. Tokie nurodomi argumentai, anot teismo, negali būti pagrindu vietoje suinteresuoto asmens S. L. neveiksnaus asmens nekilnojamojo turto administratoriumi paskirti pareiškėją T. M., kadangi jo argumentai niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog jis geriau atliks neveiksnaus asmens turto administratoriaus pareigas. Be to, kadangi pareiškėjas T. M. nuo 2014 metų nebendrauja su Z. M., tikėtina, jog jis nėra susipažinęs su Z. M. poreikiais, ir kokio dydžio lėšų reikia tam, kad būtų patenkinti Z. M. poreikiai.
11. Pareiškėjo T. M. argumentus, jog nėra aišku, ar suinteresuotas asmuo S. L. iš nekilnojamojo turto administravimo gautų lėšų neskirs savo pačios interesų tenkinimui, teismas atmetė kaip deklaratyvius, kadangi byloje nėra įrodymų, jog suinteresuotas asmuo S. L. netinkamai atliktų savo kaip globėjos ir turto administratorės pareigas. Priešingai, teismas pažymėjo, kad išvadą duodanti institucija tiek savo išvadoje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog suinteresuotas asmuo S. L. puikiai atlieka savo pareigas, labai gerai prižiūri savo neveiksnią mamą Z. M..
12. Taigi teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas T. M., reikšdamas reikalavimą paskirti jį neveiksnios Z. M. nekilnojamojo turto administratoriumi, neįrodė, jog jo paskyrimas neveiksnios Z. M. nekilnojamojo turto administratoriumi atitiktų neveiksniosios interesus. Pareiškėjas T. M. kartu su savo sutuoktine, sūnumi A. M. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neatlygintinai ir be bendrasavininkės pritarimo naudojasi iš esmės visu butu, išskyrus 16 m² dydžio (buto gyvenamasis plotas – 68,84 m²) Z. M. priskirtą kambarį. Tai, anot teismo, leidžia sutikti su suinteresuotu asmeniu S. L., jog pareiškėjo T. M. noras tapti Z. M. nekilnojamojo turto administratoriumi paremtas siekiu valdyti visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo naudai, nesuteikiant jokios naudos neveiksniai Z. M.. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra tinkamas neveiksnios Z. M. nekilnojamojo turto administratorius, todėl jo prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl administratoriaus paskyrimo atmetė.
13. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškimą pareiškėjas pateikė iš esmės siekdamas visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudoti savo ir savo šeimos poreikių tenkinimui, nesuteikiant iš to jokios naudos neveiksniai Z. M.; pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad toks nekilnojamojo turto administravimas tenkintų ar bent atitiktų neveiksnios Z. M. interesus; byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas Z. M. išlaikymui skirtų kokias nors lėšas, padėtų ją prižiūrėti, teismas padarė išvadą, kad prašymas atnaujinti procesą buvo nepagrįstas, prašymo atnaujinti procesą tikslas buvo savanaudiškas – valdyti ir Z. M. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, todėl už nepagrįsto prašymo pareiškimą skyrė pareiškėjui 200 Eur dydžio baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo T. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jo prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai nustatė apelianto ir S. L. procesinę padėtį, nes atnaujintoje byloje pareiškėja yra S. L., o apeliantas yra suinteresuotas asmuo.
14.2. Teismas netinkamai ir šališkai nustatė faktines aplinkybes.
14.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad S. L. į butą atvyko be įspėjimo, nepaaiškino, kokiu tikslu ji norėjo užeiti į butą, ir neparodė apeliantui jokio dokumento, patvirtinančio, kad yra Z. M. nekilnojamojo turto administratorė.
14.4. Teismas neįvertino visų antstolio buto apžiūros aplinkybių. Apžiūros metu antstolis nerodė aktyvumo apžiūrėti kambarių, plane pažymėtų 2-5 ir 2-6, ir net nedarė tinkamų pastangų patekti į šiuos kambarius. Antstolio nepatekimas į šiuos kambarius ir neatvykimas papildomai apžiūrėti kambarių kitą dieną niekaip neįrodo, kad apeliantas netinkamai ir nerūpestingai prižiūri bei rūpinasi Z. M. priklausančiu turtu. Kadangi nuo 2014 metų gegužės mėnesio, kai Z. M. persikraustė gyventi pas S. L., iki apelianto kreipimosi į teismą dėl proceso atnaujinimo nei Z. M., nei jos globėja ir turto administratorė S. L. nesidomėjo Z. M. priklausančiu turtu, akivaizdu, kad kambarys, plane pažymėtas 2-5, buvo naudojamas apelianto ir jo gausios šeimos narių poreikiams. Kambarys, plane pažymėtas 2-6, buvo prižiūrimas, tačiau nebuvo naudojamas šeimos poreikiams.
14.5. Faktinės aplinkybės, kad visame bute buvo atliktas kapitalinis remontas, neginčijo ir patvirtino pati S. L., tačiau tik pastebėjo, kad apeliantas remontavo butą savo naudai. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. M. patvirtino, kad buto remontas vyko pakankamai ilgai, ir butas buvo pagerintas iš esmės.
14.6. Teismas, padarydamas išvadą, kad dalis buto pagerinimo darbų buvo atlikti be Z. M. sutikimo, tendencingai, neobjektyviai ir šališkai interpretavo apelianto atsakymus į teisėjos jam užduotus klausimus.
14.7. Teismas visiškai ignoravo nustatytas ir nepaneigtas faktines aplinkybes, kad S. L. pradėjo rodyti susidomėjimą Z. M. buto dalimi tik po to, kai apeliantas atsisakė S. L. pasiūlymo nupirkti Z. M. buto dalį už 50 000 Eur ir po to, kai jis kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo šioje byloje. Teismas visiškai ignoravo S. L. ketinimus po keturių mėnesių parduoti Z. M. buto dalį ir to net nepaminėjo.
14.8. Apelianto pasisakymą teismo posėdžio metu apie komunalinių mokesčių mokėjimą teismas taip pat interpretavo tendencingai, nes be komunalinių mokesčių už vandenį ir atliekų išvežimą apeliantas šildymo sezono metu kiekvieną dieną turi kūrenti kieto kuro katilą ir palaikyti tinkamą temperatūrą visuose kambariuose. Tačiau teismas neatsižvelgė į šią nurodytą aplinkybę, o paminėjo tik S. L. sumokėtus mokesčius už vandenį ir atliekų išvežimą. S. L., kaip Z. M. turto administratorė, niekaip neprisidėdavo prie šildymo sezono metu kieto kuro įsigijimo sąnaudų. Teismas ir šioje dalyje parodė neobjektyvumą, šališkumą ir tendencingumą.
14.9. Apeliantas faktiškai vykdė Z. M. buto dalies administravimą – prižiūrėdavo, saugodavo, remontuodavo, palaikydavo tinkamos būklės ir gerindavo ne tik savo, bet ir Z. M. priklausančią buto dalį, nes bendraturčių naudojimosi butu tvarka nėra nustatyta. Taigi apelianto veiksmai atitinka nekilnojamojo turto administravimo požymius. Apeliantas neprisidėdavo prie savo neveiksnios motinos poreikių tenkinimo, nes jo ir jo šeimos narių santykiai su S. L. ir jos sutuoktiniu buvo ir yra konfliktiški. Be to, nei Z. M., nei S. L. neprašė prisidėti prie Z. M. poreikių tenkinimo, todėl apeliantas suprato, kad Z. M. gaunamos senatvės pensijos ir slaugos išmokos pakanka jos poreikiams tenkinti.
14.10. S. L. ir teismo argumentai, kad apeliantas gerino buto sąlygas išimtinai tik savo šeimos narių poreikiams tenkinti, visiškai nepagrįsti, deklaratyvūs ir neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad buto remontas buvo atliekamas ir gyvenimo sąlygos gerinamos visų šiame bute gyvenančių asmenų naudai, t. y. Z. M. ir apelianto šeimos narių nuo 1996 metų ir vėliau, kai Z. M. buvo visiškai sveika, veiksni ir naudojosi visais buto pagerinimais. Atlikdamas remonto darbus apeliantas negalėjo numatyti, kad Z. M. sveikata pablogės, ji susilaužys koją ir jai bus sunku nusileisti į virtuvę ir tualetą laiptais.
14.11. Tai, kad S. L. tinkamai atlieka Z. M. globėjos funkcijas, visiškai nereiškia, kad ji ateityje tinkamai atliks Z. M. buto dalies administravimą, nes iki šiol savo administratoriaus funkcijas ji vykdė netinkamai. Nuo 2014 metų gegužės mėnesio iki apelianto kreipimosi į teismą dėl proceso atnaujinimo S. L. visiškai nesirūpino Z. M. buto dalimi, o tai reiškia, kad ji nevykdė nekilnojamojo turto administratoriaus pareigų.
14.12. Teismas suteikė prioritetą S. L. argumentams ir ignoravo apelianto bei jo atstovo teismo posėdžio metu pateiktus argumentus, kad apeliantas išreiškė norą Z. M. globėjai S. L. sumokėti piniginę kompensaciją ar nuomos mokestį už naudojimąsi Z. M. priklausančia buto dalimi. Tačiau teismas ignoravo ir niekaip nepasisakė dėl tokio apelianto ir jo atstovo pasiūlymo.
14.13. Teismas nepagrįstai apelianto veiksmuose ir jo siekyje administruoti Z. M. buto dalį nustatė savanaudiškumą, nes tendencingai aiškino ir vertino apelianto poziciją ne jo naudai. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas ir jo atstovas pateikė S. L. pasiūlymą ateityje mokėti tam tikrą nuomos mokestį. Tačiau teismas ignoravo tokius pasiūlymus.
14.14. Teismas nepagrįstai skyrė apeliantui baudą, kadangi pastarasis, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, siekė apginti savo pažeistas teises. Savo sprendimu atnaujinti civilinį procesą byloje Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad apelianto pareiškimas dėl proceso atnaujinimo ir administratoriaus paskyrimo buvo pagrįstas ir atitiko tiek materialinės, tiek procesinės teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir savo veiksmais padarė teisės pažeidimą. Teismas nepaaiškino, kokį draudžiamą procesinį veiksmą, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, atliko apeliantas.
14.15. Baudos skyrimas apeliantui dar kartą parodo, kad teismas nagrinėjamoje byloje nebuvo objektyvus ir šioje byloje neįvykdė teisingumo, nes suteikė prioritetą S. L. pozicijai ir jos interesams.
Atsiliepimas
15. Pareiškėja S. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo turto administratoriumi, atsižvelgtina į tai, kad administratorius privalo užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą, taip pat į globotinio ir kandidatų santykius, jų moralines ir kitokias asmenines savybes, globėjo pageidavimą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 3 dalis). Todėl vertintini visi byloje surinkti įrodymai apie pretenduojančių tapti globėjais asmenų asmenines savybes ir sugebėjimus, spręstina, kuris iš šių asmenų geriau sugebės užtikrinti pripažinto neveiksniu asmens teises ir interesus, sukurti tinkamą socialinę ir dorovinę aplinką, apsaugos jo turtinius interesus, t. y. kuris iš pretenduojančių asmenų geriau atitinka keliamus reikalavimus. Apeliantas charakterizuojamas iš esmės neigiamai (jam taikyta administracinė atsakomybė, antstolio konstatuotos faktinės aplinkybės, tiesioginis suinteresuotumas naudotis neveiksnios Z. M. turtu), todėl skirti jį turto administratoriumi nėra pagrindo.
15.2. Šiuo atveju būtinybės globėju ir turto administratoriumi skirti skirtingus asmenis nėra, kadangi globos ir turto administravimo teisės ir pareigos yra tiesiogiai susijusios su neveiksnaus asmens poreikių tenkinimu. To paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi užtikrina didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus asmens naudai, suderinamumą. Jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad S. L. negali administruoti Z. M. turto, nebuvo nustatyta. Tuo tarpu apeliantas daugiau kaip penkerius metus savo mama visiškai nesirūpina, nesidomi jos sveikata, niekaip neprisideda prie jos priežiūros ir neveikia jos naudai tvarkydamas jos turtą ir/ ar reikalus.
15.3. Apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad iš tiesų atliko buto kapitalinį remontą ir tokiam remontui buvo gavęs bendraturtės sutikimą bei pagerinęs būtent Z. M. gyvenimo sąlygas. Kita vertus, byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl galimo turto pagerinimo kompensavimo.
15.4. Apeliantas ir jo šeima be atlygio nuo 2014 metų naudojasi Z. M. buto dalimi, o galimybės patekti į Z. M. kambarį bei juo naudotis praktiškai nėra, nes ta turto dalimi naudojasi apelianto sūnus su šeima, o galimybė patekti į vieną kambarį apskritai ribota. Be to, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad apeliantas ne kartą trukdė patekti į Z. M. priklausantį turtą, nekalbant apie galimybės juo naudotis nuolat nebuvimą. Kol S. L. nepateikė apeliantui pasiūlymo pirkti Z. M. priklausančią turto dalį arba duoti sutikimą ją parduoti kitam asmeniui, apeliantas nesidomėjo Z. M. interesais ir naudojosi jos turto dalimi. S. L. netgi mokėjo mokesčius, nors turtu Z. M. negalėjo naudotis ne dėl savo kaltės, o dėl apelianto veiksmų. Prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nekilnojamojo turto administratoriaus pakeitimo apeliantas pateikė, kad ir toliau galėtų Z. M. turtu naudotis savo tikslais bei tenkindamas savo poreikius. Teismas visiškai pagrįstai nusprendė tokio elgesio netoleruoti ir tokio prašymo netenkino.
Motyvuojamoji dalis
15.5. Šioje byloje teismas visiškai pagrįstai įžvelgė apelianto piktnaudžiavimą teise ir taikė įstatyme nustatytas sankcijas.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atnaujintame bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu procese netenkintas apelianto prašymas pakeisti teismo sprendimo dalį dėl neveiksnaus asmens nekilnojamojo turto administratoriaus paskyrimo.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Z. M. pripažinta neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių ir neturtinių santykių srityse ir jos globėja bei viso turto administratore paskirta Z. M. dukra S. L..
19. Apeliantas pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo prašė pakeisti teismo sprendimo dalį dėl turto administratoriaus paskyrimo ir Z. M. nekilnojamojo turto, t. y. Z. M. priklausančios ½ buto dalies, administratoriumi paskirti jį.
20. Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymo dėl teismo sprendimo pakeitimo netenkino, konstatavęs, kad apeliantas neįrodė, jog jo paskyrimas neveiksnia pripažintos Z. M. nekilnojamojo turto administratoriumi atitiktų Z. M. interesus, o apelianto noras tapti Z. M. nekilnojamojo turto administratoriumi paremtas vien siekiu valdyti visą butą savo naudai. Nors atskirajame skunde apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir aiškino faktines bylos aplinkybes, susijusias su Z. M. buto dalies administravimu, neatsižvelgė į apelianto argumentus bei motyvus, o prioritetą suteikė S. L. pozicijai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų apelianto atskirojo skundo argumentai nepaneigia.
21. CK 3.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai.
22. Pagal CK 3.244 straipsnio 1 dalį, neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais. Remiantis CK 4.243 straipsnio 1-2 dalimis, administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams; administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams (išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas). Kaip nustatyta CK 4.242 straipsnio 2 dalyje, administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas ir jo šeimos nariai naudojasi iš esmės visu 68,84 m² gyvenamojo ploto butu (išskyrus, vieną 16 m² kambarį), kurio ½ dalis priklauso Z. M.. Pastaroji gyvena su savo globėja ir jai priklausančia buto dalimi nesinaudoja. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jam pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliantas neįleidžia buto dalies savininkės globėjos – S. L. – į šį butą, už tai kaip už savavaldžiavimą apeliantas yra netgi baustas administracine tvarka. Nors atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad S. L. į butą atvyko be įspėjimo, nepaaiškino, kokiu tikslu norėjo užeiti į butą, ir neparodė apeliantui jokio dokumento, patvirtinančio, kad yra Z. M. nekilnojamojo turto administratorė, apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir iš esmės nepaneigiančius to, kad apeliantas kliudo buto dalies savininkės globėjai lankytis šiame bute. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas ir S. L. yra brolis ir sesuo, apeliantui yra žinoma aplinkybė, kad jų motina jau daug metų gyvena pas S. L. ir pastaroji ja rūpinasi, todėl tai, kad, kaip teigia apeliantas, S. L. nepateikė jam dokumento, patvirtinančio, jog yra Z. M. turto administratorė, ar kad atvyko iš anksto nepranešusi apeliantui, objektyviai nepateisina apelianto atsisakymo įleisti S. L. į butą, kurio ½ dalis priklauso jų motinai. Byloje nepaneigta ir ta aplinkybė, kad Z. M. nebeturi raktų nuo buto, taigi faktiškai apeliantas vienvaldiškai įgyvendina savininko teises į visą butą.
24. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas jau dabar naudojasi Z. M. priklausančia buto dalimi savo interesais ir asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti, kas, paskyrus jį turto administratoriumi, būtų nesuderinama su minėtose teisės normose įtvirtintais reikalavimais bei draudimais, ir apeliantas nepateikė jokių argumentų, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jo paskyrimas Z. M. buto dalies administratoriumi atitiktų pastarosios interesus. Byloje nustatyta, kad apeliantas nuo 2014 metų nebendrauja su savo motina Z. M.; apelianto skyrimui Z. M. nekilnojamojo turto administratoriumi nepritarė ir išvadą byloje duodanti institucija. Nors apeliantas pabrėžia, kad jo santykiai su motinos globėja S. L. yra konfliktiški, apeliantas nepateikė įrodymų, kad būtų dėjęs pastangų palaikyti ryšį su motina ir jo ketinimai rūpintis jos teisių bei interesų apsauga būtų rimti (CPK 178 straipsnis).
25. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantas pasiūlė Z. M. globėjai mokėti tam tikrą mokestį už naudojimąsi Z. M. priklausančia buto dalimi, neturi esminės teisinės reikšmės bylos aplinkybių vertinimui, nes, viena vertus, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų pradėjęs šį pasiūlymą įgyvendinti, antra vertus, tai nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo dalį dėl turto administratoriaus paskyrimo.
26. Apelianto argumentus, kad S. L. netinkamai vykdo Z. M. turto administratoriaus pareigas, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
27. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad S. L., kaip teigia apeliantas, visiškai nesirūpino Z. M. buto dalimi, o būtent, kad laikotarpiu nuo jos paskyrimo turto administratore buvo būtina imtis tam tikrų turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti reikalingų veiksmų, tačiau S. L. šių veiksmų nesiėmė (CK 4.239 straipsnio 1 dalis).
28. Byloje taip pat nustatyta, kad buto dalies savininkė Z. M. butu nesinaudoja, todėl ir neprivalo mokėti komunalinių mokesčių. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, jog būtų kreipęsis į turto administratorę dėl buto šildymo kietuoju kuru išlaidų atlyginimo, o ši būtų atsisakiusi jas atlyginti. Taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad S. L. nevykdo įstatyme nustatytos turto administratoriaus pareigos apmokėti turto skolas (CK 4.240 straipsnio 1 dalis), juo labiau kad, kaip nustatyta byloje, pats apeliantas neatlygintinai naudojasi Z. M. priklausančia buto dalimi, todėl teigti, kad S. L. netinkamai vykdo turto administratoriaus pareigas, nes šildymo sezono metu neprisideda prie kietojo kuro įsigijimo, nagrinėjamu atveju neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
29. Kita apelianto nurodoma aplinkybė – kad turto administratorė S. L. išreiškė ketinimą parduoti Z. M. priklausančią buto dalį, byloje nustatytų aplinkybių kontekste (Z. M. šia buto dalimi nesinaudoja ir negali naudotis, ja faktiškai naudojasi apeliantas su savo šeima) taip pat nepagrindžia netinkamo turto administratoriaus pareigų vykdymo (t. y. veikimo ne naudos gavėjo interesais).
30. CPK 328 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas naikinti sprendimą ar nutartį vien formaliais pagrindais. Todėl nors apeliantas yra teisus teigdamas, kad atnaujintoje byloje (jos dalyje) jis užėmė suinteresuoto asmens, o ne pareiškėjo procesinę padėtį, ką nurodė pirmosios instancijos teismas, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo ir nesudaro pagrindo jos naikinti.
31. Dėl kitų apelianto argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.
32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl teismo sprendimo pakeitimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
33. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skyrė apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priešingai nei tvirtina apeliantas, neįrodo, kad teismas šioje byloje buvo neobjektyvus, t. y. turėjo išankstinį nusistatymą byloje nagrinėjamais klausimais.
34. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto pozicija, kad bauda apeliantui paskirta nesant pakankamo pagrindo.
35. Pagal CPK 95 straipsnį, pagrindas skirti byloje dalyvaujančiam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra nustatytos aplinkybės, kad šis asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Vien tai, kad byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas atmetamas kaip nepagrįstas, ar kad, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, jis pateiktas dėl savanaudiškų motyvų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, jeigu, kaip nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta, kad asmuo sąmoningai naudojosi teise kreiptis į teismą ne pagal jos paskirtį. Todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl baudos apeliantui skyrimo panaikinama.
36. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai S. L. iš apelianto priteisiama 380 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria T. M. paskirta 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda.
Priteisti pareiškėjai S. L. iš suinteresuoto asmens T. M. 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.