- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- eA-3812-629/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01781-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Stasys Gagys, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. P-637 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. M. L. skyrimo, jo išleidimo į atsargas ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad iki atleidimo iš profesinės karo tarnybos buvo Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 608 lengvosios pėstininkų kuopos vadas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. KK-22 „Dėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių komandiravimo į Vokietiją“ pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. vasario 5 d. buvo komandiruotas į Vokietiją dalyvauti tarptautinėse pratybose „Sąjungininkų dvasia VIII“. Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda, ir jis buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Drausmės statutas) 67 straipsnio, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 38 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 44 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes 2018 m. sausio 21 d., 8.00 val. Vokietijos laiku, tarnyboje buvo neblaivus. Pareiškėjo teigimu, jo neblaivumas buvo nustatomas nesivadovaujant Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 5, 7, 11 ir 40 punktais, todėl tokie patikrinimo rezultatai yra neteisėti. Blaivumą nustatė asmuo, kuris pagal Tvarkos aprašo 5 punktą nėra atsakingas už neblaivumo nustatymą. Be to, pažeidžiant Tvarkos aprašo 11 punktą, praėjus 15 minučių po pirminio tikrinimo, nebuvo tikrinamas pareiškėjo neblaivumas pakartotinai. Pareiškėjas negalėjo nuvykti į medicinos įstaigą, kad būtų įvertinta alkoholio koncentracija jo kraujyje, nes nebuvo supažindintas su tyrimo rezultatais. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad jis 2018 m. sausio 21 d. buvo nušalintas nuo tarnybos. 2018 m. sausio 21 d. jam buvo nustatytas neblaivumas ne tarnybos metu (buvo tikrinta sekmadienį, todėl jokie užsiėmimai nevyko). Be to, alkoholio tyrimas Vokietijoje jam buvo atliktas kaip liudytojui, o ne kaip kariui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir atsakovas) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nustačius, jog pareiškėjas tarnybos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, krašto apsaugos ministras turėjo teisę ginčijamu įsakymu skirti jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad jis drausmės pažeidimą padarė ne tarnybos metu, nes tarnyba tarptautinėse pratybose visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba. Pareiškėjo neblaivumą nustatė Parsbergo policijos inspekcijos tarnybinio skyriaus policijos vyr. viršila R. Regensburgo kriminalinės policijos bylos Nr. BY3207-000307-18/8 aktas patvirtina, kad 2018 m. sausio 21 d., 08.00 val., pareiškėjui buvo nustatyta 0,52 mg/1 alkoholio koncentracija iškvėptame ore, kas atitinka 1,04 promilės. Šie objektyvūs duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Kariuomenė nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima netikėti iš Vokietijos gautu kompetentingos teisėsaugos įstaigos dokumentu – Regensburgo kriminalinės policijos 2018 m. sausio 25 d. pranešimu (Aktenvermerk). Be to, pareiškėjo neblaivumas buvo nustatytas ne tik šiuo aktu, jį patvirtino ir liudytojai (12 savanorių karių). Pareiškėjo neblaivumas buvo nustatytas remiantis galiojančiu ir visoje karinėje bazėje taikytinu 2016 m. liepos 20 d. memorandumu „Dėl rotuojamųjų mokymų vienetų (RTU), rotuojamojo personalo, savanorių karių ir Bendro tarptautinio pasirengimo centro (JRMC) vadovų“ (toliau – ir Memorandumas). Dėl pareiškėjo teiginio, kad jis tuo metu buvo ne tarnyboje, pabrėžė, kad nuo pat išvykimo iš Lietuvos iki grįžimo į ją, visi pratybų dalyviai, įskaitant ir pareiškėją, buvo tarnyboje. Pareiškėjo veikoje pagrįstai buvo nustatyti drausmės pažeidimo požymiai ir skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2018 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. P-637 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. M. L. skyrimo, jo išleidimo į atsargas ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ pripažino M. L., Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 608 lengvosios pėstininkų kuopos vadą, padarius drausminį pažeidimą ir skyrė jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Minėtu įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje pagal Drausmės statuto 67 straipsnį (paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos) ir Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą (nutraukta profesinės karo tarnybos, kario savanorio sutartis, nes karys tarnybos metu buvo neblaivus).
9. Teismas iš krašto apsaugos ministro 2018 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. KK-22 „Dėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių komandiravimo į Vokietiją“ nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. vasario 5 d. dalyvavo tarptautinėse pratybose Vokietijoje. Tuo metu jam buvo nustatytas neblaivumas. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam neblaivumas buvo nustatytas nesivadovaujant Tvarkos aprašo 5, 7, 11 ir 40 punktais, nurodė, jog pagal Aprašą karių tikrinimas dėl neblaivumo (girtumo) gali būti atliekamas: 1) atsakingų asmenų; 2) karių asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, į kurią jį pristato atsakingi asmenys; 3) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, atsakingiems asmenims išrašius siuntimą atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti.
10. Teismas akcentavo, kad Vokietijos Regensburgo kriminalinės policijos bylos Nr. BY3207-000307-18/8 akte nurodyta, jog 2018 m. sausio 21 d. pareiškėjui „Ponui L. M. 08.00 val. ryto buvo nustatyta 0,52 mg/1 alkoholio koncentracija iškvėptame ore. Tai atitinka 1,04 promilės“. Pareiškėjo neblaivumas (girtumas) buvo nustatytas Parspergo policijos inspekcijos tarnybiniame skyriuje policijos vyr. viršilos R., patikrinimas ir jo rezultatų fiksavimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo nesivadovauti patikrinimo rezultatų fiksavimo duomenimis. Be to, teismas sutiko su atsakovu, kad visoje karinėje bazėje buvo taikomas Memorandumas, o tai reiškia, jog, vykstant tarptautinėms pratyboms, atskirų valstybių (nagrinėjamu atveju – Lietuvos) teisės aktai negalėjo būti taikomi.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjo iškelta versija, jog jo neblaivumas buvo nustatytas ne tarnybos metu, yra jo siekis išvengti kilusios atsakomybės. Pagal Karo tarnybos statuto, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163, 43.4 punktą, karo tarnyba laikoma tarnyba tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Karo tarnybos statuto 43 punkte numatyta, kad karo tarnyba, atsižvelgiant į jos pobūdį, skirstoma į, be kita ko, tarnybą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Tarnyba tarptautinėje operacijoje visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba ir tuo pačiu tapatintina su Statuto 66 straipsnyje vartojama sąvoka „tarnybos metu“. Iš surinktų įrodymų (Vokietijos kriminalinės policijos bylos Nr. BY3207-000307-18/8 akto, pareigūnų tarnybinių pranešimų, paaiškinimų, paties pareiškėjo pirminių paaiškinimų, taip pat iš krašto apsaugos ministro 2018 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. KK-22) teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 21 d. buvo neblaivus tarnybos metu, t. y. vykdydamas tarnybos užduotis. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas buvo tarnyboje, atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, jog jam neblaivumas buvo nustatytas kaip liudytojui, o ne kaip kariui. Pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo įtarti, jog jam nustatytas neblaivumas, nes nebuvo supažindintas su tyrimo rezultatais, niekaip nepaneigia fakto, kad tarnybos metu pareiškėjas buvo neblaivus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog jis ketino (bandė) kreiptis į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo.
12. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo laikomasi Drausmės statuto ir Įstatymo keliamų reikalavimų, o tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti visi faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo metu buvo pažeistos. Teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, pasiūlyta drausminė nuobauda. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad atsakovas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, susijusių su jo neblaivumo nustatymu ar oficialia dienotvarke. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas drausminį pažeidimą padarė tarnybos metu tyčia. Pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Pareiškėjui, kaip privalomosios tarnybos kariui, neabejotinai buvo žinoma, kad jo elgesys tarptautinių pratybų metu, kaip ir ne tarnybos metu, turi būti pavyzdys kitiems kariams ir visai visuomenei.
13. Teismas pažymėjo, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta ginčijamu įsakymu, kuris Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamas administraciniam teismui. Šiuo atveju pareiškėjas pats pasirinko savo pažeistas teises ginti kreipiantis neteismine tvarka, nors ginčijamame įsakyme buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. kad įsakymas skundžiamas teismui. Teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas padarė procedūrinį pažeidimą, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo skundą.
14. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą, paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos pagal Drausmės statuto 67 straipsnį, o Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu nutraukė su juo profesinės karo tarnybos sutartį.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
16. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam nustatant neblaivumą, nebuvo vadovautasi Tvarkos aprašo nuostatomis, šių nuostatų imperatyvūs reikalavimai buvo pažeisti. Pareiškėjas paaiškina, kad jo neinformavus jam suprantama kalba, buvo atliktas alkoholio koncentracijos iškvėptame ore tyrimas. Toks tyrimas jam buvo atliktas kaip liudytojui, o ne kariui, nes jis gabeno į gydymo įstaigą T. B.. Atlikus neblaivumo tyrimą, policijos pareigūnas jam pasakė „OK“ ir nedavė susipažindinti su tyrimo rezultatais. Po neblaivumo tyrimo buvo nuspręsta kraujo tyrimo nedaryti. Taigi, pareiškėjas nebuvo supažindintas su tyrimo rezultatais, neįtarė, kad jam buvo nustatytas neblaivumas, todėl neprašė atlikti pakartotinį neblaivumo (girtumo) tyrimą. Vokietijos policijai buvo žinoma, jog jis yra karys, todėl apie neblaivumą turėjo informuoti karo policiją, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas pažymi, kad Parsbergo policijos vyr. viršila Rickie pagal Tvarkos aprašo nuostatas nėra atsakingas asmuo, jis neturėjo teisės nustatyti jo neblaivumą, atliktas tyrimas yra niekinis. Be to, nėra jokių duomenų, kokios specialios techninės priemonės buvo naudojamos, ar joms buvo atlikta metrologinė patikra; praėjus 15 minučių po pirminio tikrinimo, pareiškėjas nebuvo patikrintas pakartotinai. Byloje nėra nė vieno Tvarkos aprašo 7 punkte nurodyto įrodymo, kuris leistų konstatuoti jo neblaivumą, taip pat neblaivumo (girtumo) faktas nebuvo registruotas Tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Teismo argumentai dėl Memorandumo taikymo prieštarauja Tvarkos aprašo V skyriui „Karių, tarnaujančių užsienyje, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo organizavimas“.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog jis neturėjo teisės pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, skųsdamas išvadą, kurią 2018 m. kovo 16 d. l. e. p. sausumos pajėgų vadas plk. T. M. patvirtino rezoliucija. Išvada sukėlė jam teisines pasekmes, išvados apskundimo tvarka krašto apsaugos generaliniam inspektoriui, kuris turi teisę grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą tyrimui papildyti, numatyta Drausmės statute (1 str. 5–7 p., 57 str., 58 str. 2 d., 63 str. 1 ir 2 d.), tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-3174/2011).
Atsiliepimas
18. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
19. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skundą, teiktą pirmosios instancijos teismui. Teismas skundžiamame sprendime teisingai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo skundo argumentų.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
21. Kariuomenė nurodo, kad teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir pritaikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai atskleidė bylos esmę, todėl priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisingą sprendimą. Tvarkos aprašo nuostatos taikomos tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, o nagrinėjamu atveju yra aktualios Memorandumo nuostatos. Tvarkos aprašo V skyriaus nuostatos taikomos tik kariams, kurių nuolatinė tarnybos vieta yra užsienyje, tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nekeisdamas savo nuolatinių pareigų, buvo siųstas į trumpalaikes pratybas. Pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ginčijamas įsakymas, o ne išvada. Įsakymas turi būti skundžiamas administraciniam teismui, todėl atsakovo generalinė inspekcija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl išvados.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. P-637 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. M. L. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (I t., b. l. 10), teisėtumas ir pagrįstumas.
23. Ginčijamo įsakymo faktinis priėmimo pagrindas – 2018 m. kovo 12 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. GT-2 „Dėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 608 lengvosios pėstininkų kuopos vado kpt. M. L. veikos pagal 2018 m. vasario 8 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. GT-1 „Dėl incidento, įvykusio tarptautinių pratybų „Allied Spirit VIII“ metu, aplinkybių“ rekomendacinės dalies 2 punktą“ (I t., b. l. 11–16).
24. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas komandiruotėje, dalyvaudamas tarptautinėse pratybose Vokietijoje „Sąjungininkų dvasia VIII“, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. vasario 5 d., vykdė tarnybos užduotis, t. y. buvo tarnyboje. 2018 m. sausio 21 d., 8.00 val. Vokietijos laiku, jam buvo nustatytas 1,04 promilės girtumas. Tokiais veiksmais pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnyje.
25. Drausmės statuto 67 straipsnyje įtvirtinta, kad „jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengia teisės aktų nustatyta tvarka tikrintis, arba atsisako medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kai siekiama nustatyti, ar karys yra blaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus atvejus, kai asmuo pats teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra, jeigu karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas už tokią veiką pašalinamas iš karo mokymo įstaigos“.
26. Drausmės statuto 4 straipsnyje nurodyta, kad „visi Lietuvos Respublikos kariai už drausmės pažeidimus, padarytus Lietuvos Respublikos teritorijoje ar užsienyje, atsako pagal šį statutą, jeigu tarptautiniai susitarimai nenustato kitaip“.
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjo ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti.
28. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia dviem aspektais: pirma, girtumas jam buvo nustatytas nesilaikant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 patvirtinto Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo nuostatų; antra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog jis neturėjo teisės pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, skųsdamas išvadą.
29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo jis neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde apygardos administraciniam teismui nurodytų, tačiau apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.
31. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nekelia ginčo, jog 2018 m. sausio 21 d., 8.00 val. Vokietijos laiku, jis buvo tarnyboje, tačiau mano, kad girtumas jam buvo nustatytas nesilaikant Tvarkos aprašo nuostatų.
32. Iš byloje esančio Kriminalinės policijos inspekcijos 2018 m. sausio 25 d. bylos akto (I t., b. l. 59, 118) matyti, kad 2018 m. sausio 21 d., 8.00 val., ponui L. buvo nustatyta 0,52 mg/l alkoholio koncentracija iškvėptame ore, kas atitinka 1,04 promilės, tyrimus Parsbergo policijos inspekcijos tarnybiniame skyriuje atliko policijos vyr. viršila R.. Taigi alkoholio koncentracijos iškvėptame ore tyrimą pareiškėjui atliko atitinkamas Vokietijos policijos pareigūnas Vokietijos atitinkamame policijos skyriuje, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog minėtas pareigūnas, atlikdamas tyrimą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro patvirtinto Tvarkos aprašo nuostatomis, o ne Vokietijoje galiojančių teisės aktų nuostatomis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog tyrimas buvo atliktas pažeidžiant Vokietijoje galiojančių teisės aktų nuostatas, ar abejoti atlikto tyrimo rezultatų teisingumu, juo labiau, kad pareiškėjas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nepaneigė, jog buvo vartojęs alkoholio (I t., b. l. 1–9; II t., b. l. 40–46), taip pat dvylika karių savanorių savo paaiškinimuose patvirtinto, jog, be kita ko, pareiškėjas, būdamas Hohenfelso karinėje bazėje Vokietijoje, nuolat girtavo (I t., b. l. 85), taip pat ir 2018 m. sausio 20 d. vakarą (I t., b. l. 162–165).
33. Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „karių, vairuojančių mopedus, motociklus, triračius, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, transporto priemones, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau negu 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, taip pat karių, vairuojančių oro ar vandens transporto priemones, ir pradedančiųjų vairuotojų biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu tikrinant blaivumą prieš vairavimą ar vairavimo metu yra 0 promilių. Karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra ne daugiau kaip 0,2 promilės. Visais kitais šioje dalyje nenustatytais atvejais karių biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra ne daugiau kaip 0,4 promilės. Viršijus šioje dalyje nustatytą leistiną normą, kariai laikomi neblaiviais“.
34. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytą faktinę aplinkybę, jog 2018 m. sausio 21 d., 8.00 val. Vokietijos laiku, pareiškėjui buvo nustatyta 0,52 mg/l alkoholio koncentracija iškvėptame ore, kas atitinka 1,04 promilės, darytina išvada, jog pareiškėjas buvo neblaivus. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, jog minėtu metu jis buvo tarnyboje, todėl konstatuotina, jog išvadoje buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnį, todėl ginčijamas įsakymas (su jame nurodytomis iš nustatytų faktinių aplinkybių kylančiomis teisinėmis pasekmėmis) yra teisėtas ir pagrįstas.
35. Teismas, vertindamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo apribotos teisės pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, skundžiant išvadą, nustatė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos generalinė inspekcija 2018 m. balandžio 9 d. rašte „Dėl jūsų skundo nagrinėjimo“ Nr. 31S-88 (I t., b. l. 17–18) atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą ir nurodė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo raštu, turi teisę jį apskųsti krašto apsaugos ministrui. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos misterija 2018 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 12-01-719 „Dėl Jūsų skundo“ (I t., b. l. 19–20) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, gali jį apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
36. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, jis iškėlė tik vieną pagrindinį reikalavimą – panaikinti ginčijamą įsakymą (I t., b. l. 9). Pareiškėjas šios nutarties 35 punkte nurodytų sprendimų teismui neskundė, todėl minėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas.
37. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamo įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui minėti sprendimai jokios įtakos neturi. Visi pareiškėjo argumentai dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo buvo išnagrinėti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.
38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.