Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenimis Z. T., I. P., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdį informuotas tinkamai (b. l. 43-44).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. R. yra I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), anūkė (b. l. 11, 12, 13). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad I. P. ir E. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kuris registruotas I. P. vardu, kuris sutuoktinių buvo įgytas santuokos metu (LR santuokos ir šeimos kodekso 21 str.) (b. l. 8). Iš Šiaulių rajono pirmojo notarų biuro 2018 m. rugsėjo 12 d. liudijimo nustatyta, jog šiame biure E. P., mirusios (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 14). Iš Šiaulių rajono notarės N. M. (duomenys neskelbtini) išduoto liudijimo nustatyta, jog V. R. (pareiškėjos mama) yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo I. P. palikimą, paduodama pareiškimą Šiaulių rajono notaro biurui (b. l. 12). Iš Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro 2018-09-06 liudijimo matyti, kad po V. R. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė dukra J. R. (b. l. 13).

6. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad niekas dėl E. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjos senelis I. P., miręs (duomenys neskelbtini), iš karto atsiradusį palikimą po savo sutuoktinės E. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Jis liko gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. ir jame gyveno iki savo mirties, t. y. šiuo turtu disponavo ir juo naudojosi kaip savu. E. P. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjos senelis I. P., miręs (duomenys neskelbtini), po savo žmonos E. P. mirties (duomenys neskelbtini), iš karto priėmė mirusiosios palikimą, nes perėmė visus palikėjos turėtus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, gyvendamas name su priklausiniais, todėl palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku nesikreipė į vietos notarą.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kiti įstatyminiai palikėjos E. P. įpėdiniai - per įstatymo nustatytą laikotarpį dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė ir nagrinėtinu atveju Z. T. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka, o I. P., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat per įstatymo nustatytą laikotarpį dėl E. P. palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, todėl darytina išvada, jog jiems priklausantis palikimas pagal įstatymą po E. P. mirties buvo (yra) nereikalingas.

10. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad I. P. savo sutuoktinės E. P. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.