Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G., jos atstovui advokatui A. P., nukentėjusiajai T. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančios Vilniaus prekybos ir amatų rūmuose, gyv. Parko g. 36-8, Vilniuje, deklaravusios gyvenamąją vietą Tuskulėnų g. 15-19, Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2015-06-16 apie 09.00 val. Krivių g. 5, Vilniuje, vairuodama automobilį „Renault Clio“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volvo S60“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 126 p., ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. teismo posėdyje nepripažino padariusi protokole nurodytus teisės pažeidimus, paaiškino, kad ji sužinojo, kad yra kaltinama dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, kai formino automobiliui draudimą, apie tai jai pranešė draudimo agentas. Draudimo kompanijos atstovas pasakė, kad draudimas kainuos brangiau, nes yra autoįvykis. Ji nežinojo, koks, ir draudimo agentas pasidomėjo daugiau ir sužinojo, kad policijoje užfiksuota, kad ji galbūt pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tada ji pati pradėjo domėtis, vyko į policiją. Nuo to įvykio jau buvo praėję gera pusė mėnesio. Atgaminus 2015-06-16 dienos seką, išsiaiškino, kad su T. B. galėjo susikirsti aikštelėje prie Užupio gimnazijos, esančios Krivių g. 5, Vilnius, nes pastaroji ten dirba, o ji tą dieną atvyko pas dukters mokytoją į gimnaziją. Ta automobilių aikštelė yra šalia mokyklos, bet įvažiavimas yra laisvas. Tai tik ten galėjo prasilenkti. Tačiau kiek ji pamena, ji nieko nekliudė. Jai susitikimas buvo paskirtas 9.00 val., 8.45 val. atvažiavus aikštelė buvo tuščia, pastatė joje automobilį, o jau išvažinėjant po 9.15 val. aikštelė buvo pilna automobilių, bet ji išvažiuodama nekliudė jokio automobilio. Ten nei greičio didelio negali išvystyti, išvažiavo kaip įprastai. Tas įbrėžimas ant jos automobilio sparno, kur galimai sutampa su kito automobilio pažeidimais, ant jos automobilio atsirado prieš tai buvusią žiemą, pastebėjo jį prieš pusmetį iki šio įvykio. Jis yra toks nežymus, kad jo net netvarko, jis netrukdo. Ji pati nežino, iš kur tas įbrėžimas atsiradęs. Kadangi įbrėžimas yra, tai su kažkuo kontaktas buvo. Jai žinoma, kad byloje buvo daryta viena ekspertizė dėl dažų, ekspertas nurodė, kad galimai sutampa, teisme nurodė tikimybės procentus – 75, tačiau tokių automobilių kaip jos pilnas miestas važinėja. Po skambučio ji savo automobilį apžiūrėjo, naujų apgadinimų nepastebėjo. Policijoje inspektorė, kuri apžiūrėjo automobilį rado vos vos įbraukimą ant kito bamperio, bet jei inspektorė nebūtų parodžius, tai ji iš viso jo nebūtų pamačiusi. Dėl raštelio gali tik spėlioti, kad kažkas suklydo, pajuokavo ar kad nukentėjusioji pati jai įvažiavo, paskui, kai pastebėjo, kad ji nieko nepamačiusi išvažiavo, tai gal ir pati nukentėjusioji parašė raštelį. Ji išvažiuodama nieko nepastebėjo, kad kas stovėtų, žiūrėtų. Važiuojant ji matė, kur važiuoja, matė, kad žmonių nėra, tik automobiliai, nieko ypatingo ji nepastebėjo. Automobilio po įvykio neremontavo, juo važinėja. Paskutiniame teismo posėdyje nurodė, jog pagalvojusi prisiminė, kad į aikštelę Krivių g. ji atvažiavo 7.30 val., anksčiau nei T. B., jos dar nebuvo, aikštelė buvo tuščia. (b.l. 72-73)

Nukentėjusioji T. B. teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba adresu Krivių g. 5, Vilnius. Jos darbas trunka nuo 8.30 iki 17.00 val. Kiekvieną dieną ji darbo dienomis ten būna ir tą dieną ji atvyko automobiliu ir jį pastatė apie 08.10 val. iki 08.20 val. 08.30 val. ji jau turi būti ofise, tai 08.25 val. galėjo būti vėliausia, kada ji atvažiavo. O išvažiavo ji po 17 val. Išvažiuodama jokio raštelio nepamatė, nes ten krūmai. Grįžo namo L. A. g., pamatė tą raštelį, jis buvo po dešinės pusės stiklo valytuvu. Tuomet paskambino į policiją. Pareigūnai atvykę sudarė eismo įvykio planą, nes galvojo, kad tai įvyko prie jos namų. Tačiau gal po 2 savaičių pareigūnai paskambino, paklausė, ar ji būna Užupyje. Ji atsakė, kad ten dirba UAB “Alianika”. Pareigūnai pasakė, kad apibraižė mėlynas automobilis. Jos automobilis nėra taisytas. Tas įbrėžimas nėra gilus, bet matosi. Jos ir tas kitas automobilis buvo sustatinėjami, pareigūnai sakė, kad įvykis galėjo būti. Tą dieną į darbą ji tikrai nevėlavo. Kiek automobilių buvo aikštelyje nematė, nes pirma pastatė automobilį aikštelėje priekiu į kiemą. Iki šio įvykio buvo jos automobilio apgadinimų. (b.l. 73)

Liudytojas N. P. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. patruliu. Nei nukentėjusioji, nei asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, jam nėra pažįstamos. Parodė, kad jis nubraižė eismo įvykio vietos schemą. Toje vietoje kelio ženklų nėra. Yra linija, bet ji labai nublukusi, kažkiek matosi, kur stovėjimo vietą žymi. Paaiškino, kad schemoje nurodoma ne 2, o 8 metrai, kurie yra tarp skydinės ir mokyklos, toks įvažiavimas ir vos vos matosi išblukusi ištisinė linija. Jie pažymėjo schemoje tą vietą, kurią nurodė nukentėjusioji, nes balandžio 27 d. buvo pakviesta T. B., jie susisiekė su ja. Pastaroji parodė, kur stovėjo automobilis, jie taip ir nubraižė schemą. Dėl apgadinimo pobūdžio jis aplinkybių nepamena. Pagarsinus tarnybinį pranešimą esantį 4 b.l., nurodė, kad jame nurodytas aplinkybes tvirtina. Patvirtino papildomuose duomenyse apie įvykį nurodytus automobilio apgadinimus. (b.l. 90-91)

Ekspertas H. V. teismo posėdyje paaiškino, kad į ekspertizės aktą buvo įtraukta b.l. 2 esanti eismo įvykio schema, kurioje eismo įvykis fiksuotas L. A. gatvėje, tačiau iš esmės jam nėra svarbu, kur stovi minėtas automobilis, nes tyrimas trasologinis, buvo nagrinėjama, ar automobilių apgadinimai tarpusavyje sutampa. Kur įvyko eismo įvykis, jis nežino. Išvadą duodant nėra svarbu centimetro skirtumas, yra nurodoma bendra frazė dėl kelio dangos nelygumų ir automobilio pakrovimo, nes kartais apgadinimai gali skirtis 1 cm dėl daugelio priežasčių. Kad būtent automobilis „Renault Clio“ judėjo, nustatė iš bylos duomenų, tiriamosios analizės, esančios nuo ekspertizės pirmo iki aštunto puslapio. Tokie automobilių apgadinimai gali būti padaryti ir kitomis aplinkybėmis, bet kokiomis duomenų nėra. Viskas yra tiriama pagal bylos medžiagą. Didelė tikimybė, kad automobilių apgadinimai padaryti eismo įvykio tarp šių automobilių metu.

Ekspertė G. G. apklausta teisme, kurios parodymai teismo posėdžio metu buvo pagarsinti, paaiškino, kad ant automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasti trys sluoksniai susitrynusių dažų: lako, emalio ir grunto. Rastos dažų liekanos ant automobilio „Volvo“ yra vienodos su automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio buferio dažų danga, sutampa trys sluoksniai. Nurodė, kad yra daugiau nei 75 procentai tikimybė, jog rastos dažų liekanos ant automobilio „Volvo“ yra nuo minėto automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio buferio kairės pusės. „Renault Clio“ priekinio buferio kairė pusė yra perdažyta, tai nėra automobilio originalūs gamykliniai dažai. Jei būtų standartinė gamyklinė danga, tai tikimybės laipsnis būtų dar didesnis. Gali būti, kad tos pačios partijos automobilių dažai gali sutapti. (b.l. 49)

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjos kaltė dėl nurodyto pažeidimo padarymo visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-41006538-15, registruotų įvykių pažyma, eismo įvykio vietos schemos priedu, policijos pareigūnės R. D. tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiosios T. B. rašytiniu paaiškinimu ir teismo posėdyje duotais parodymais, iš dalies pažeidėjos rašytiniu paaiškinimu ir teismo posėdyje duotais parodymais, VĮ Regitros duomenimis, rašteliu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu ir fotolentelėmis, ekspertizės aktais, D. G. paaiškinimu.

Dėl administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

Registruotų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2015-06-16 19.04 val. iš T. B.. gautas pranešimas, jog L. A. g. 8, Vilniuje, namo kieme apgadintas automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėja rado raštelį, kuriame parašyta „(duomenys neskelbtini) nubraižė šoną“ (b.l. 5)

Policijos pareigūnės R. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. birželio 16 d. 20.00 val. buvo gautas pranešimas, jog kieme, esančiame L. A. g. 8, Vilniuje, buvo apgadintas automobilis. Nuvykus į įvykio vietą rado apgadintą automobilį „Volvo“, v.n. (duomenys neskelbtini). Pranešėja T. B. paaiškino, jog grįžo iš darbo nuėjo namo, persirengė, vėl nuėjo prie automobilio ir rado už valytuvo ant lango priklijuotą lapelį, kad automobilis, kurio v.n. (duomenys neskelbtini), jos automobiliui nubrėžė šoną. T. B. apžiūrėjusi automobilį rado dešinėje pusėje ant galinių durelių ir galinio dešiniojo šono sparno įbrėžimus. Kada padaryti apgadinimai ir buvo priklijuotas lapelis ant jos automobilio, nežino, kadangi lapelis buvo sunkiai pastebimoje vietoje. Lapelis galėjo būti užklijuotas ir jai grįžus namo, ir jai būnant darbe. (b.l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog abi transporto priemonės iš įvykio vietos patrauktos. (b.l. 6), tačiau kaip nustatyta teisme, eismo įvykio vieta buvo ne L. A. gatvėje, todėl teismas šia schema nesivadovauja. Bylos nagrinėjimo metu buvo sudaryta ir kita eismo įvykio vietos schema Krivių g. 5, Vilniuje (b.l. 85), tačiau kadangi ji sudaryta po įvykio, transporto priemonių stovėjimas joje taip pat nefiksuotas, todėl joje reikšmingos informacijos nėra. Eismo įvykio vietos schemos priede nurodyta, kad automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinta užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas. (b.l. 7). Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobiliui „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), brėžtas galinio bamperio dešinėje pusėje kampas (aukštis 0,39 -0,59 m), brėžtas priekinio bamperio dešinės pusės šonas, ir priekinis dešinės pusės sparnas (0,45 – 0,62 m aukštyje). (b.l. 13) Apgadinimai užfiksuoti fotolentelėse, jose fiksuota, kad ant automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių dešinės pusės durelių rastos mėlynos spalvos pašalinės dažų dalelės, automobiliui brėžtos galinės dešinės pusės durelės ir sparnas, aukštis (0,59-0,64 m), automobiliui „Renault Clio“ brėžta priekinis kairės pusės bamperis ir sparnas, aukštis 0,58 -0,63 m, automobilio „Volvo“ galinio dešinio šono ir automobilio „Renault“ priekinio kairio šono apgadinimų pobūdis ir aukščiai atitinka. (b.l. 14-15)

Nukentėjusioji T. B. paaiškinime nurodė, kad iš 2015 m. birželio 16 d., apie 17.30 val., iš darbo grįžo namo. Automobilį “Volvo S60”, v.n. (duomenys neskelbtini) pastatė kieme, esančiame L. A. g. 8, Vilniuje. Nuėjo namo, o po penkiolikos minučių atėjusi prie automobilio rado lipduką, kur buvo parašyta, kad jos automobiliui nubrėžė šoną automobilis, kurio v.n. (duomenys neskelbtini). T. B. automobilis nuo 08.30 val. iki 17.00 val. stovėjo Krivių g. 5, Vilniuje, kur ji tuo metu dirbo. (b.l. 8)

Byloje esančiame raštelyje, rastame ant T. B. automobilio, nurodoma, kad T. B. automobilio šoną nubrėžė automobilis, kurio v. n. (duomenys neskelbtini).(b.l. 27)

Pagal VĮ Regitra duomenis, automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso D. G. (b.l. 9), pastaroji nurodė, kad 2015-06-16 juo naudojosi jos mama J. G.. (b.l. 10)

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime nurodė, kad 2015 m. birželio 16 d. naudojosi automobiliu „Renault Clio“, v. n. (duomenys neskelbtini). Ji apie 7.00 – 7.30 val. minėtu automobiliu vežė dukrą į darbą ir važiavo gatvėmis: Mokslininkų g. 6A-Batoro g., Šilo g., Žirmūnų g., Verkių g., Visorių g. Apie 09.00 val. turėjo susitikimą Užupio gimnazijoje, esančioje Krivių g. 10A, Vilniuje. Apie 09.30 val. išvažiavo iš Krivių g. 10A ir Olandų g. nuvažiavo į Algirdo g. 31, kur yra jos darbovietė. Darbe dirbo iki 18.00 val., po darbo važiavo namo į Parko g. 2015 m. birželio 16 d. jokiame eismo įvykyje nedalyvavo. 2015 m. liepos 3 d. apžiūrėjo automobilį, bet jokių naujų apgadinimų nepastebėjo, išskyrus apgadinimą priekiniame kairiame šone, kuris jau buvo pastebėtas žiemą. (b. l. 11).

Kadangi tiesioginių eismo įvykio liudytojų nebuvo, tyrimo metu siekiant įsitikinti, ar automobilių apgadinimai padaryti kontaktavus būtent šiems automobiliams, buvo paskirta lyginamoji automobilių dažų dangos ekspertizė. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-09-04 ekspertizės akto Nr. 11-1578 (15) matyti, kad ant pateiktų automobilio Volvo 360, v.n. (duomenys neskelbtini) galinių dešinės pusės durelių dažų dangos pavyzdžių yra kontakto (smūgio, braukimo) metu susidariusių pašalinės dažų dangos pėdsakų, sudarytų iš susitrynusių bespalvio lako, tamsiai mėlynos spalvos emalio ir tamsiai pilkos spalvos grunto mikrodalelių. Ši pašalinė dažų danga yra vienoda su automobilio „Renault Clio“, v.n. (duomenys neskelbtini), priekinio buferio kairės pusės dažų danga, tikėtina, kad pašalinės dažų dangos pėdsakai, rasti ant automobilio „Volvo S60“, v.n. (duomenys neskelbtini) galinės dešinės pusės durelių dangos yra iš automobilio „Renault Clio“, v.n. (duomenys neskelbtini), priekinio buferio kairės pusės dažų dangos. (b.l. 20-26) Kaip teismo posėdyje nurodė ekspertė G. G., šis atitikimas daugiau nei 75 procentų, atitinka trys dangos sluoksniai. Nors pažeidėja nurodė, kad ji nelaiko šios išvados patikimu įrodymu, nes daug tokios markės automobilių turi tokias pačias dangas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ekspertė paaiškino, jog automobilio“Renault Clio“ vieta, kuri buvo apgadinta, iš kurios imtos dalelės buvo perdažyta, taigi tai jau nebuvo standartinė, gamyklinė danga, būdinga visiems tos laidos šios markės automobiliams.

Pakartotinai atlikus eismo įvykio autotechninę ir transporto priemonių dangos ekspertizę, buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-09-08 ekspertizės aktas Nr. 11-1145 (16), 11-1446 (16), kuriame patvirtinta ankstesnioji išvada dėl transporto priemonių dažų dangos atitikimo, o būtent, kad ant automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių dešinės pusės durelių rasta pašalinės dažų dangos pėdsakų, kurie yra vienodi su automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio buferio kairės pusės dažų danga. Ja patvirtinta didelė tikimybė, kad šie pašalinės dažų dangos pėdsakai yra iš automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio buferio kairės pusės dažų dangos. (b.l. 108-116)

Atliekant tyrimą, buvo konstatuota, kad gretinant automobilių „Volvo S60“ ir „Renault Clio“ sugadinimus pagal išsidėstymą, matyti, kad sugadinimai sutampa: „Renault Clio“ priekinio bamperio kairiojo šono viršutinė briauna, kuri yra nubraukta, sutampa su „Volvo S60“ apatiniu braukimo žymių ploteliu; aukščiau „Renault Clio“ priekinio bamperio kairiojo šono viršutinės dalies esanti rato arka, kuri yra nubraukta, sutampa su „Volvo S60“ aukščiau minėto braukimo žymių plotelio ant galinių durelių bei sparno padarytais pabraukimais. Transporto trasologijos tyrimu nustatyta, kad tikėtina, jog automobiliai „Volvo S60“ir „Renault Clio“ buvo nubraukti šių automobilių slystamo pobūdžio tarpusavio kontakto metu, o būtent automobiliui „Renault Clio“ iš pradžių pajudėjus į priekį ir kairiojo šono priekine dalimi: bamperio apdaila, rato arka (sparnu) slystamai kontaktuojant su stovinčio automobilio „Volvo S60“ dešiniojo šono galine dalimi: durelėmis, rato arka (sparnu), o po to automobiliams būnant susilietus, automobiliui „Renault Clio“ pajudėjus atgal. Automobilio „Volvo S60“ braukimo žymių viršutinė riba nuo pagrindo yra nutolusi apie 0,64 m, o „Renault Clio“ - 0,63 m. Šis neženklus 1 cm aukščio skirtumas galėjo susidaryti dėl kelio nelygumų, dėl automobilių pakrovimo ar dėl automobilio „Renault Clio“ stabdymo tarpusavio kontakto metu <...>. Automobiliai „Volvo S60“ ir „Renault Clio“ galėjo būti sugadinti įvykio dieną, t.y, 2015-06-16. (b.l. 108-116)

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad raštelį galėjo parašyti pati nukentėjusioji, neįtikinamas, kadangi minėtoji eismo įvykio vieta Krivių g. 5, Vilniuje, yra nuolatinė nukentėjusiosios naudojimo statyti transporto priemonę vieta, tuo tarpu J. G. įvykio dieną ten buvo atsitiktinai. Kaip nurodė pati pažeidėja ji užtruko įvykio vietoje tik pusvalandį (nuo 8.45 iki 9.15 val.), atvykusi į vaiko mokyklą, tuo tarpu nukentėjusioji nurodė, jog ji jau buvo atvykusi į darbą, kuris prasideda nuo 8.30 val. ir po darbo jai grįžus prie automobilio, automobilio „Renault“ aikštelėje jau seniai nebuvo. Tokiu būdu tikimybė, kad nukentėjusioji būtų pastebėjusi J. G. automobilį, patekusį į aikštelę itin trumpam ir atsitiktinai, ir apsisprendusi jį neteisingai apkaltinti dėl ant jos automobilių esančių apgadinimų, itin nežymi.

Abiejų moterų atvykimo laiko skirtumas į minėtąją aikštelę taip pat daro negalimu pažeidėjos teiginį, kad tai pati T. B. galėjo pravažiuodama kliudyti jos stovintį automobilį „Renault“, nes kai T. B. atvyko į darbą automobiliu „Volvo“, automobilio „Renault Clio“ dar nebuvo, kai išvyko iš darbo, jo jau nebebuvo. Teismas kritiškai vertina paskutinį pažeidėjos paaiškinimą, esą ji atsiminė į aikštelę atvažiavusi 7.30 val. prieš atvykstant T. B.. Ji pati duodama parodymus teisme ir rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jai buvo paskirtas susitikimas su dukros mokytoja tik 9.00 val., todėl atvykimas prie mokyklos 7.30 val. logiškai nepaaiškinamas. Be to, kaip nurodė J. G. rašytiniame paaiškinime, laikotarpiu 7-7.30 val. ji vežė dukrą į darbą, nurodydama tikslų maršrutą. Nukentėjusiosios parodymai dėl atvykimo į aikštelę Krivių g. 5, Vilniuje, laiko buvo nuoseklūs ir nekintantys, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai nebuvo vienodi, jie kito, priklausomai nuo byloje aiškėjančių aplinkybių.

Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumą, darytina išvada, kad įrodyta, jog tai J. G. manevruodama automobilių aikštelėje, važiuodama pro stovintį automobilį „Volvo“, nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir jį kliudė. Analogišką išvadą patvirtina ir ekspertizės aktas Nr. 11-1145 (16), 11-1446 (16), galiausiai apžiūrint abu automobilius ant nukentėjusiosios automobilio apgadintų vietų buvo rasti mėlynos spalvos dažų pėdsakai. Teismas pripažįsta, kad ekspertizės akte buvo klaidingai vadovautasi eismo įvykio vietos schema, sudaryta pareigūnų L. A., o ne Krivių gatvėje, tačiau teismo vertinimu, tai neturi esminės įtakos galutinėms eksperto išvadoms, nes automobilių kontaktas tvirtintas pagal ant automobilių rastus apgadinimus, jų susidarymo pobūdį, ant automobilių paliktus trasologinius pėdsakus, o ne pagal kelio dangoje likusius trasologinius pėdsakus.

Šių duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad byloje nustatyti automobilių apgadinimai buvo padaryti jų tarpusavio kontakto metu, būtent 2015-06-16, nes kaip pripažino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tą dieną ji buvo toje pačioje automobilių aikštelėje, kur stovėjo nukentėjusiosios T. B. automobilis.

Šių duomenų visuma įrodyta, jog J. G. 2015-06-16 apie 09.00 val. Krivių g. 5, Vilniuje, vairuodama automobilį „Renault Clio“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volvo S60“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokiais veiksmais ji pažeidė KET 9 p., 126 p., jos veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Kadangi J. G. Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė svetimo turto sugadinimą, jos veika teisingai kvalifikuota kaip LR ATPK 127 str. 2 d. numatytas teisės pažeidimas.

Dėl administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 130 str. 1 d.

J. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dar ir dėl to, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešusi nukentėjusiajai ir policijai, pažeisdama KET reikalavimus, o būtent 222 punktą, ir padarė LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

LR ATPK 130 str. 1 d. numatyta asmens atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių J. G. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pati J. G. nuosekliai teigė, kad ji nejautė turėjusi kokį kontaktą vairuodama transporto priemonę minėtoje Krivių g. 5 aikštelėje, teigė įvažiavusi ir išvažiavusi iš jos normaliai. Teismas neturi galimybės identifikuoti ir nustatyti asmens, parašiusio ir palikusio raštelį ant T. B. automobilio. Dėl to nėra galimybės apklausti įvykio mačiusį asmenį liudytoju ir patikrinti J. G. poziciją, kad ji nejuto jokio kontakto tarp automobilių. Tirti eismo įvykio aplinkybių į vietą atvykę policijos pareigūnai taip pat nematė, kaip buvo apgadintas automobilis „Volvo S60“, todėl jie taip pat negali nei paneigti, nei patvirtinti J. G. kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad automobilių kontaktas sukėlė kokį garsą, kuris galėjo atkreipti vairuotojos dėmesį, byloje nėra. Priešingai automobilių apgadinimai labai nežymūs, kas leidžia tikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiu, kad automobilių kontaktas galėjo būti nejuntamas vairuotojui. Teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad šiuo atveju buvo pasišalinta iš eismo įvykio vietos sąmoningai, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Administracinio teisės pažeidimo byla J. G. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina, nenustačius šio pažeidimo sudėties jos veiksmuose.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, - tai, kad anksčiau ji yra bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, neteista, dirba. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad pirmą kartą padarė tokio pobūdžio teisės pažeidimą, jai skirtina nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str., 313 str., teismas

nutarė:

pripažinti J. G., a/k (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir skirti jai administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo nutraukti, nenustačius šio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties J. G. veikoje.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banke „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000, arba banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba banke SEB sąskaitos Nr. LT057044060007887175, banko kodas 70440, įmokos kodas 1001 (mokėjimo nurodyme, laukelyje unikalus mokėjimo kodas, nurodant bylos Nr. A2.6.-5482-576/2016 ir ROIK Nr. 15052590856).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.