- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-4646-961/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04040-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Pažeidėjas
- E. G.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) pensininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis 2014-03-12, apie 11.50 val. Vilniuje, Jasinskio g., vairuodamas automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu E. G. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Galimai kitą automobilį galėjo apgadinti, tačiau jokio smūgio jis nepajuto ir nepripažįsta pasišalinęs iš įvykio vietos. Nurodytu laiku jis važiavo paskui automobilį Toyota Corolla, kurį, kaip paaiškėjo, vairavo J. S.. Prie perėjos jos automobilis sustojo praleisti pėsčiuosius, jis taip pat sustojo kitoje eismo juostoje ties J. S. automobilio galu. Pėstiesiems praėjus perėją, J. S. automobilis nuvažiavo toliau J.Jasinskio gatve, o jis taip pat nuvažiavo, pasuko į kitą gatvę. Įvykio faktinės aplinkybės jam tapo žinomos vėliau, tik iš policijos pareigūnų.
Be E. G. prisipažinimo, pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodytas tarnybiniu pranešimu, kad gavus pranešimą apie apgadintą automobilį nustatyta, jog 2014-03-12 J. S., važiuodama automobiliu Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Pakalnės g. suko į Jasinskio g. į kairę, sankryžoje pristabdė ir pajuto smūgį, tačiau nesustojo ir toliau važiavo, mano, kad į jos vairuojamą automobilį galėjo atsitrenkti automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po smūgio ją aplenkė; duomenimis apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad sugadintas automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis; J. S. rašytiniu paaiškinimu ir teisme duotais paaiškinimais, kad įvykio dieną vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jai sukant į Jasinskio g., sustojo praleisti pėsčiojo ir pajuto nestiprų smūgį, matė šalia jos arti stovintį kitą automobilį, vairuojamą pusamžio vyro, tačiau nepamačiusi, kad kas nors reaguotų į eismo įvykį, pajudėjo ir už kelių šimtų metrų sustojo, norėdama pasukti į kiemą. Tuo metu pamatė, kaip ją aplenkė šviesios spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris galimai atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Pastačiusi automobilį kieme, pastebėjo, kad nubrozdintas dešinės pusės galinis automobilio bamperis. Smūgis buvęs nestiprus, ji pati suabejojo, kad įvyko eismo įvykis, nes apsidairiusi nepastebėjo, kad kiti vairuotojai būtų sureagavę. Apgadinimai padaryti jos automobilio galiniam bamperiui iš dešinės pusės, automobiliai nesusidūrė, tik susilietė šonais (praslydo); fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad nubrozdintas automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis iš dešinės pusės ir automobilio Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis sparnas ir kairės pusės durelės, abiejų automobilių apgadinimai ir aukštis tarpusavyje sutampa.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad yra įrodyta, jog E. G. 2014-03-12, apie 11.50 val. Vilniuje, Jasinskio g., vairuodamas automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir abu automobilius apgadino; jo padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. G. surašytas ir už pažeidimą, numatytą 130 straipsnio 1 dalyje. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog E. G., kaip konstatuota aukščiau, užkliudęs kitą automobilį, nuvažiavo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. G. elgėsi neapdairiai, savo neatidžiais veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą – automobilį. Tačiau teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuvokė, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį. Tai, kad jis galėjo nesuprasti sukėlęs eismo įvykį, patvirtina ant eismo įvykyje dalyvavusių automobilių matomi apgadinimai: apgadinimų lokalizacija, susidarymo mechanizmas bei mastas įrodo, kad abu automobiliai dalyvavo eismo įvykyje, tačiau apgadinimai yra nežymūs, padaryti minimalaus kontakto tarp automobilių metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo negirdėti ir nepajusti kontakto tarp automobilių, nesuvokti, kad sukėlė eismo įvykį. Minėta, kad kito automobilio vairuotoja nurodė kontakto metu pati nebuvusi tikra, kad jos automobilį užkliudė; dėl apgadinimų įsitikino tik apžiūrėjusi jį iš išorės. Duomenų, kad E. G. buvo neblaivus, ar kitų aplinkybių, galėjusių įtakoti jo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta, jis buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir vairavo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, taigi, neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymas galimas tik tuo atveju, jei yra nustatoma asmens tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, t.y. nėra subjektyviosios pusės, o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
E. G. atsakomybę lengvina tai, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į E. G. asmenybę (galiojančių administracinių nuobaudų neturi), į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad E. G. veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam skirtina administracinė nuobauda – minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 250 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,
nutaria:
E. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 100 (vieno šimto) Lt baudą.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.