- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-30
- Bylos Nr.
- I-562-386/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė (pran.), Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius
- Atsakovas
- E. Š.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, teisėjų Alonos Romanovienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus atstovei I. Š., atsakovui E. Š., 2008-10-21 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus prašymą atsakovui E. Š., trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl pensijos permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius prašymu (b.l. 4-7) prašo teismo priteisti iš atsakovo E. Š. pareiškėjo naudai 1989,21 Lt pensijos permoką.
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šilalės rajono skyriaus 1997-03-18 sprendimu Nr. 139 atsakovui E. Š., kaip III grupės invalidui, paskirta dalinė invalidumo pensija nuo 1997-02-12 iki 1998-03-01. VSDFV Šilalės rajono skyriaus 1998-04-02 sprendimu Nr. 145950 atsakovui pensija paskirta iki 1999-03-01. 1998 m. rugsėjo mėnesį atsakovui pateikus dokumentus apie stažą, turėtą iki pensijos paskyrimo, jam paskirta viso dydžio invalidumo pensija. 1998-10-30 atsakovui E. Š. pateikus duomenis apie stažą, turėtą iki pensijos skyrimo, paaiškėjo kad E. Š. nuo 1997-11-07 dirbo Klaipėdos valstybinės dujų įmonės Šilalės rajono dujų ūkyje. 1997 metais galiojusios Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijos 32 straipsnis numatė, kad II ir III grupės invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų ir nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus, invalidumo pensija mokama tik tuo atveju, kai jie turi būtinąjį stažą pensijai gauti. Vadovaujantis pensijos skyrimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijos 13 straipsniu, draudžiamosiomis pajamomis laikomos dirbančių asmenų pajamos, nuo kurių įmokėtos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat gautos valstybinio socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės ir draudimo nuo nedarbo bedarbio pašalpos. To paties įstatymo 28 straipsnis numatė, kad būtinasis stažas invalidumo pensijai skirti asmeniui, sukakusiam 24 metus, yra 2 metai. E. Š. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas pensijos skyrimo momentu 1997-03-18 buvo 1,9639 metų, tad būtinojo stažo pensijai skirti atsakovas neturėjo. E. Š., turint draudžiamųjų pajamų, laikotarpiu nuo 1997-11-07 iki 1998-10-01 invalidumo pensija, vadovaujantis tuo metu galiojusio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 32 straipsniu, neturėjo būti mokama. 1997 m. galiojusio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnis numatė, kad gavėjas privalo per 10 dienų pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos mokėjimui. 1997-02-20 pasirašydamas prašymą pensijai skirti, atsakovas buvo supažindintas su šia nuostata, tačiau apie įsidarbinimą nuo 1997-11-07 VSDFV Šilalės rajono skyriui nepranešė. Nepranešus apie šias aplinkybes, atsiradus pensijos permokai, laikoma kad ji atsirado dėl pensijos gavėjo kaltės ir permokėta suma išieškoma pensiją mokančios įstaigos vadovo sprendimu.
Pareiškėjas pažymi, kad 1998 m. spalį paaiškėjus, kad E. Š. laikotarpiu nuo 1997-11-07 iki 1998-10-01 turėjo draudžiamųjų pajamų, VSDFV Šilalės rajono skyriaus vedėja, 1998-12-14 sprendimu Nr. 7 nusprendė per šį laikotarpį susidariusią pensijos permoką - 2531,39 Lt išieškoti iš atsakovo gaunamos pensijos. 1998 m. lapkričio mėn. - 1999 m. kovo mėn. iš E. Š. pensijos buvo išskaityta 258,70 Lt. Liko neišieškotos pensijos permokos suma 2272,69 Lt. 1999 m. kovo mėnesį, pasibaigus pensijos paskyrimo terminui, išskaitymai iš išmokų tapo neįmanomi, todėl 1999-10-05 VSDFV Šilalės rajono skyriaus 1998-12-14 sprendimas Nr.7 buvo išsiųstas vykdyti Antstolių kontorai prie Šilalės rajono apylinkės teismo. Vadovaujantis šiuo sprendimu iš atsakovo atlyginimo 2002 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. buvo išieškota ir į VSDFV Šilalės rajono skyriaus sąskaitą pervesta 283,48 lt. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2002-09-24 raštu Nr. 306-Š-1197 VSDFV Šilalės rajono skyriui pavedė atšaukti iš Antstolių kontoros prie Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimą dėl permokos išieškojimo iš E. Š. ir su ieškiniu kreiptis į teismą. 2002-11-08 grąžinus VSDFV Šilalės rajono skyriaus vedėjos 1998-12-14 sprendimą VSDFV Šilalės rajono skyriui, neišskaityta pensijos permokos suma liko 1989,21 Lt. VSDFV Šilalės skyrius 2006 m. vasario 14 d. ir 2006 m. spalio 3 d. kreipėsi į atsakovą E. Š. su raginimais dėl permokos gražinimo, tačiau iš atsakovo atsakymo į raginimus nebuvo gauta.
Pareiškėjo nuomone, VSDFV Šilalės skyriaus teisę reikšti reikalavimą dėl permokos priteisimo reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. (1994-11-18 redakcija) nutarimu Nr. 1156, 75 punktas, numatantis, kad nutraukus pensijos mokėjimą, neišieškota permokėtos pensijos suma išieškoma teismo tvarka. Permokos nustatymas reiškia, kad tam tikrą atitinkamos išmokos sumą jos gavėjas gavo nepagrįstai. Pareiškėjo teigimu, šioje byloje turi būti taikomos senojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos. LR civilinio kodekso (1964-07-07 redakcija) 512 straipsnis numatė, kad asmuo, kuris be įstatymu ar sandoriu nustatyto pagrindo įgijo turtą kito sąskaita, privalo grąžinti pastarajam be pagrindo įgytą turtą. Kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų praktika (pvz. Kauno apygardos teismo 2005-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1296-324/2005) rodo, kad teismai bylose dėl pensijos permokų priteisimo šias permokas pripažįsta nepagrįstu praturtėjimu. Šio teisinio instituto nuostatos turi būti taikomos ir šiuo atveju. Pensijos permokos atsakovui E. Š. susidarymo laikotarpiu įstatymo, numatančio, kad trečios grupės invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų, nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus ir neturintiems būtinojo stažo pensijai skirti, mokama invalidumo pensija, nebuvo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pareiga mokėti atsakovui išmokas negalėjo atsirasti sandorio pagrindu, kadangi valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu. Valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Valstybinio socialinio draudimo lėšas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai skyriai. Pensijos išmokėjimas atsakovui E. Š. sąlygojo Valstybinio socialinio draudimo lėšų, administruojamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus, sumažėjimą. Todėl atsakovas turi būti laikomas įgijęs 1989, 21 lt. pensijos permoką pareiškėjo sąskaita. Pensija buvo permokėta atsakovui neįvykdžius pareigos informuoti ir laiku nepranešus apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui. Atsakovo E. Š. pensijos byloje nėra sprendimo dėl pensijos mokėjimo nutraukimo. Šio sprendimo nėra ir negali būti, kadangi E. Š. neinformavo VSDFV Šilalės skyriaus apie įsidarbinimą. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (1994-07-18 redakcija ) 38 straipsnis numatė, kad kreipiantis dėl pensijos privaloma pateikti dokumentus, būtinus pensijai skirti. Pensijas mokantys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai sprendimus dėl pensijos skyrimo, mokėjimo ar mokėjimo nutraukimo turi teisę priimti tik turėdami dokumentus, įrodančius aplinkybes būtinas tokio sprendimo priėmimui. Priimti sprendimo dėl pensijos mokėjimo nutraukimo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius neturėjo galimybės, kadangi E. Š. pensijų priimamajame nepateikė dokumentų, įrodančių aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, t.y. nepateikė įsidarbinimą patvirtinančių dokumentų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus veiksmai mokant atsakovui invalidumo pensiją buvo teisėti, kadangi atsakovui nepateikus informacijos apie įsidarbinimą, nebuvo teisinio pagrindo nutraukti invalidumo pensijos mokėjimą. Akivaizdu, kad pensijos permoką sąlygojo tai, kad atsakovas, pasirašytinai susipažinęs su pareiga informuoti pensiją mokantį teritorinį skyrių apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui, šios pareigos neįvykdė.
Pareiškėjas pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į LR civilinio kodekso (1964-07-07 redakcija) 514 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias apribojimus išreikalaujant nepagrįstai įgytą turtą. Civilinėje teisėje vyraujantis dispozityvusis reguliavimo metodas įtvirtina taisyklę „leidžiama viskas, kas nėra uždrausta“. Minėtas LR civilinio kodekso 514 (1964-07-07 redakcija) straipsnis nenumato apribojimų, taikytinų išreikalaujant be pagrindo išmokėtas pensijos sumas, todėl pensijos permokos susidarymo priežastis šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė prašo prašymą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad darbdavys pranešė apie atsakovo įsidarbinimą. Kitą vertus, pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pagal to laikotarpio situaciją VSDFV Šilalės skyriuje dirbo atskiri įmokų specialistai ir specialistai, tvarkantys išmokas, sistemos, kuriose buvo tvarkomi šie duomenys, buvo atsietos. Pareiškėjos nuomone, neužteko to, kad VSDFV Šilalės skyriui pranešė E. Š. darbdavys, atsakovas turėjo papildomai pranešti pats asmeniui, atsakingam už invalidumo pensijų išmokas.
Atsiliepimas
Atsakovas E. Š. atsiliepime (b.l. 33-34) su prašymu nesutinka. Teigia, kad pareiškėjas VSDFV Šilalės skyrius teismui nurodo neteisingas aplinkybes, kad atsakovas nepranešė apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos pensijos skyrimui ir jos dydžiui. Nagrinėjant bylą Šilalės rajono apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-13-439/2008) pagal VSDFV Šilalės skyriaus ieškinį E. Š., atsakovas pateikė pranešimo apie apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas per 1997 metų IV ketvirtį nuorašą, iš kurio matyti, kad apie tai, jog E. Š. oficialiai dirba ir yra apdraustas socialiniu draudimu, atsakovo darbdavys pranešė VSDFV Šilalės skyriui nustatytu laiku. Atsakovo nuomone, pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad E. Š. buvo išaiškinta pareiga pranešti VSDFV Šilalės skyriui apie aplinkybių, turinčių įtaką pensijos skyrimui ir jos dydžiui, pasikeitimą. Atsakovas tvirtina, kad jo parašo ant jokio dokumento, kad ši sąlyga išaiškinta, nėra. Atsakovas mano, kad jis nėra kaltas dėl to, jog VSDFV Šilalės skyrius elgėsi neapdairiai, nematydamas savo institucijoje duomenų apie tai, kad E. Š. socialiniu draudimu apdraustųjų asmenų sąraše, kadangi dirbo.
Atsiliepime nurodoma, kad reikalavimus administracinėje byloje pareiškėjas VSDFV Šilalės skyrius turėtų grįsti ne CK, bet kitomis teisės normomis. Be to, pareiškėjas nenurodo, kodėl ieškinyje Šilalės rajono apylinkės teismui nurodė, kad laikotarpis, už kurį tariamai E. Š. permokėta pensija, buvo nuo 1997-11-07 iki 1999-03-31, tuo tarpu dėl neaiškių priežasčių reikalavimą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme sumažino ir nurodė, kad nepriemokos reikalauja už laikotarpį nuo 1997-11-07 iki 1998-10-30. Atsakovo manymu, galbūt pareiškėjas pats pripažino savo klaidas. Taip pat pareiškėjas prašyme vadovaujasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str., tačiau nenurodo, kokią redakciją prašo taikyti. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535 redakcija) negali būti taikoma atsakovo atžvilgiu, nes tariama žala ar nuostoliai pareiškėjui buvo padaryti laikotarpyje nuo 1997-11-07 iki 1998-10-30. Administracinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos atgal negalioja. Todėl pareiškėjas galėtų vadovautis tik Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991-05-21 Nr. I-1336 redakcija) 37 str., tačiau toks reikalavimas galėtų būti reiškiamas tik įrodžius, kad žala pareiškėjui padaryta tik dėl atsakovo kaltės.
Atsakovo manymu, 1999-05-01 susikūrus administracinių teismų sistemai, pareiškėjas privalėjo, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str., kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo šio teismo įsteigimo dienos. Kitu atveju, jeigu ginčas būtų sprendžiamas civilinio proceso tvarka pareiškėjas prašymą teismui privalėjo pateikti ne vėliau, kaip iki 2001-10-30, nes senojo CK 84 str. numatė trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui paduoti ir neprašo jo atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo prašymą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jam įsidarbinus, darbdavys tą pačią dieną pranešė apie tai VSDFV teritoriniam skyriui. Be to, pradėjęs dirbti, atsakovas tą pačią dieną nuėjo į VSDFV Šilalės skyrių pasikeisti turėtą darbo knygelę į socialinio draudimo pažymėjimą. Atsakovo manymu, pareiškėjui buvo pranešta apie įsidarbinimą.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime (b.l. 43-44) su prašymu sutinka. Nurodo, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai). Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų ir nesukakusiems šio įstatymo nustatytos senatvės pensijos amžiaus, invalidumo pensija mokama tik tuo atveju, kai jie turi būtinąjį stažą invalidumo pensijai, išskyrus I grupės invalidus, kuriems būtinojo stažo reikalavimas netaikomas. 2003 m. sausio 16 d. įstatymu Nr. IX-1295 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 32 straipsnis pripažintas netekusiu nuo 2003 m. sausio 1 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje (nuo 2005-07-01 galiojančios įstatymo redakcijos 44 straipsnio 2 dalis) buvo nustatyta, kad pensijos gavėjas privalo pranešti VSDFV teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėtas dydis iš gavėjo išieškomas pensiją mokančios įstaigos vadovo sprendimu. Nuostatų 75 punkte (redakcija, galiojusi iki 2005-07-01) buvo nustatyta, kad Pensijų įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais VSDFV teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu iš mokamos pensijos gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 20 procentų per mėnesį. Atsiliepime pažymima, kad pagal E. Š. 1997-02-20 prašymą nuo 1997-02-12, t.y. invalidumo nustatymo dienos, jam buvo paskirta dalinė III grupės invalidumo pensija, nes jis nebuvo įgijęs Pensijų įstatymo nustatyto būtinojo stažo invalidumo pensijai paskirti (2 metų). Kreipdamasis dėl invalidumo pensijos skyrimo ir 1997-02-20 pasirašydamas prašymą pensijai skirti, jis įsipareigojo apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui, pranešti per 10 dienų VSDFV teritoriniam skyriui. Tai įrodo teismui pateiktas E. Š. 1997-02-20 prašymas. E. Š., pažeisdamas tuo metu galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 42 straipsnio 2 dalį, apie įsidarbinimą bei turimas draudžiamąsias pajamas VSDFV Šilalės skyriui nepranešė ir jam 1997-11-07 - 1998-10-01 laikotarpiu nepagrįstai buvo mokama invalidumo pensija. Dėl šios priežasties susidarė 2531,39 Lt invalidumo pensijos permoka. Kaip nurodo VSDFV Šilalės skyrius, iš E. Š. gaunamos invalidumo pensijos 1998 m. lapkričio mėn. - 1999 m. kovo mėn. buvo išskaityta 258,70 Lt, o 283,48 Lt išieškojo Antstolių kontora prie Šilalės rajono apylinkės teismo, todėl liko neišieškota 1989,21 Lt invalidumo pensijos permoka. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu pensija yra permokama dėl to, kad pensijos gavėjas nepraneša apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, permokėtos pensijos dydis iš gavėjo išieškomas pensiją mokančios įstaigos vadovo sprendimu. Nuostatų 102 punkte nustatyta, kad jeigu pensijos mokėjimas nutraukiamas, o visa permokėtos pensijos suma neišieškota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismine tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus 1997-03-17 sprendimu Nr. 139 (b.l. 8-9) atsakovui E. Š., kaip III grupės invalidui, paskirta dalinė invalidumo pensija nuo 1997-02-12 iki 1998-03-01. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus 1998-04-02 sprendimu Nr. 145950 (b.l. 13-14) atsakovui pensija paskirta iki 1999-03-01. 1998 m. rugsėjo mėnesį atsakovui pateikus dokumentus apie stažą, turėtą iki pensijos paskyrimo, jam paskirta viso dydžio invalidumo pensija.
Prašymą pensijai skirti E. Š. pateikė 1997-02-20 (b.l. 11-12), todėl ginčo teisiniam santykiui taikytini tuo metu galioję teisės norminiai aktai. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (1994 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. I-549 redakcija) 32 straipsnio (įstatymo Nr. 1-1011, 95-07-04, Žin., 1995, Nr. 59-1475, redakcija) nuostatas, II ir III grupės invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų ir nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus, invalidumo pensija mokama tik tuo atveju, kai jie turi būtinąjį stažą pensijai gauti. Vadovaujantis įstatymo 28 straipsniu, būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai asmenims, kuriems yra sukakę 24 metai, buvo 2 metai. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad E. Š. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas pensijos skyrimo momentu 1997-03-18 buvo 1,9639 metų. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas būtinojo stažo invalidumo pensijai gauti neturėjo. Pažymėtina, kad atsakovas šios aplinkybės neginčija. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (1994 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. I-549 redakcija) 32 straipsnį, šiuo atveju nustatant, ar yra pagrindas skirti E. Š. invalidumo pensiją, esminę reikšmę turėjo faktas, ar jis turėjo draudžiamųjų pajamų.
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (1994 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. I-549 redakcija) 13 straipsnis įtvirtino, kad asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 1-4 punktuose, draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos jų pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat gautos valstybinio socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės ir draudimo nuo nedarbo bedarbio pašalpos.
Iš teismui pateiktos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1997-01-01 iki 1998-12-31 (Centrinės duomenų bazės duomenimis) matyti, kad atsakovas nuo 1997-11-07 iki 1997-12-31 bei visus 1998 metus dirbo AB „Lietuvos dujos“, t.y. turėjo draudžiamųjų pajamų.
Teismas sutinka su pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, kad tuo atveju, jei E. Š. turėjo draudžiamųjų pajamų, invalidumo pensija pagal galiojančius teisės aktus jam negalėjo būti mokama.
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (1994 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. I-549 redakcija) 42 straipsnis nustatė, kad pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėtas dydis iš gavėjo išieškomas pensiją mokančios įstaigos vadovo sprendimu.
Teismas nustatė, kad pateikdamas prašymą pensijai skirti atsakovas pasirašė, žinantis, kad atsiradus aplinkybėms, turinčioms įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui (pradėjus gauti draudžiamąsias pajamas, pasikeitus invalidumo grupei ar nepripažinus invalidu, pasikeitus našlaičių skaičiui, našlaičiams nustojus mokytis, našlei(-iui) susituokus, išvykus nuolat ar laikinai gyventi į užsienį), apie tai turi per 10 dienų pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rajono (miesto) skyriui (b.l. 12). Kita vertus, teismas pažymi, kad nei prašyme, nei Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (1994 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. I-549 redakcija) 42 straipsnyje nėra nurodyta, kokia forma, kuriam struktūriniam padaliniui ar kuriam specialistui asmuo turi pranešti apie pasikeitusias aplinkybes.
Iš teismui pateiktų atsakovo E. Š. socialinio draudimo pažymėjimo išrašų, matyti, kad E. Š. įsidarbino „Suskystintų dujų firmoje“ 1997-11-07, o 1997-11-17 vietoj darbo knygelės VSDFV Šilalės skyrius atsakovui išdavė socialinio draudimo pažymėjimą. Teismas pažymi, kad pareiškėjas sutinka su aplinkybe, kad darbdavys apie E. Š. įsidarbinimą pranešė VSDFV Šilalės skyriui tą pačią dieną. Taip pat nustatyta, kad pradėjęs dirbti, atsakovas pats kreipėsi į VSDFV Šilalės skyrių dėl darbo knygelės pakeitimo.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo atstovės paaiškinimus, konstatuoja, kad atsakovui pensija buvo permokėta ne dėl to, kad pareiškėjas neturėjo duomenų apie E. Š. įsidarbinimą, o dėl duomenų tvarkymo šioje institucijoje ypatumų. Teismo nuomone, šioje byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai nuslėpęs tam tikras aplinkybes, siekdamas pensijos mokėjimo. Įvertinus bylos aplinkybes, atsakovas veikė sąžiningai ir apdairiai. Teismo nuomone, darbdaviui pranešus apie E. Š. įsidarbinimą ir atsakovui pačiam kreipusis į VSDFV Šilalės skyrių dėl darbo knygelės pakeitimo, atsakovas pagrįstai manė, kad VSDFV Šilalės skyriui yra tinkamai pranešta apie jo įsidarbinimą.
Nustačius, kad apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, pareiškėja gavo duomenis anksčiau nei per 10 dienų nuo jų atsiradimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (1994 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. I-549 redakcija) 42 straipsnio 2 dalimi, išieškoti permokos iš atsakovo nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.