Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2007-08-31 · Administracinė byla Nr. A-756-727-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-08-31
Bylos Nr.
A-756-727-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, R. J., A. M., G. R., M. B.
Advokatai
Povilas Juzikis, Jadvyga Aleksaitė
Kategorijos
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A16-727/2007Procesinio sprendimo kategorija 13.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Povilui Juzikiui,trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovei advokatei Jadvygai Aleksaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, R. J. , A. M. , G. R. , M. B. dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-17 įsakymą Nr. A27-1290 „Dėl statybos leidimo Nr. 0136 panaikinimo“, kuriuo panaikintas 2006 m. vasario 27 d. išduotas statybos leidimas Nr. 0136. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2006 m. vasario 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. 0136 dėl gyvenamojo namo statybos žemės sklype, esančiame Vilniaus raj. sav., Nemėžio sen., Didžiasalio k., kurio dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Turėdama visus įstatyme nustatytus dokumentus, reikalingus gyvenamojo namo statybai (statinio techninį projektą bei statybos leidimą), pareiškėja pradėjo vykdyti statybos darbus. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu panaikinti statybos leidimo, pareiškėjos nuomone, neturėjo teisės. Ginčijamas įsakymas nemotyvuotas ir nepagrįstas įstatymo nustatytais faktais, jo turinys neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų, skundžiamame įsakyme nenurodytos konkrečios įstatymų ir poįstatyminių teisės norminių aktų normos. Nei Statybos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“ (toliau – ir Reglamentas) nuostatos nesuteikia teisės viešojo administravimo subjektams savo sprendimais patiems panaikinti išduotų statybos leidimų. Statybos leidimą gali panaikinti tik teismas, todėl atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, viršijo savo kompetenciją. Išdavus statybos leidimą, pareiškėja įgijo subjektinę teisę statyti statinį ir šią savo teisę realizavo – statybos darbai pradėti. Viešojo administravimo subjekto sprendimas, panaikinantis išduotą statybos leidimą, reiškia įstatymų nustatyta tvarka įgytos subjektinės teisės vykdyti statybos darbus atėmimą. Tokiu būdu, pareiškėjos nuomone, savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas skundžiamą įsakymą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio nuostatas, kadangi ji neteko įstatymų nustatyta tvarka įgytos teisės, o ši teisė gali būti prarasta tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pareiškėjos skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pagrindas panaikinti statybos leidimą buvo žemės sklypo, esančio Didžiasalio kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, bendrasavininkių A. M. , M. B. ir G. R. pareiškimas, kuriuo jie anuliavo R. K. suteiktus įgalinimus vykdyti statybas ginčo sklype bei prašymas panaikinti statybos leidimą, išduotą R. K. . Apie šiuos bendrasavininkių sprendimus pareiškėja žino, jie nurodyti ginčijamo administracijos direktoriaus įsakymo preambulėje. Teisę panaikinti statybos leidimą atsakovui suteikia Reglamento 23.4 punkto bei Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinės procedūros klaidų ištaisymo procedūra – ginčo atveju nebuvo taisomos klaidos Viešojo administravimo įstatymo prasme. Pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas, todėl statybos leidimo išdavimas ir panaikinimas vykdomas pagal šiame įstatyme bei Reglamente nustatytą tvarką.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija pareiškėjos skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai statybos leidimas išduotas, neatsižvelgus į tai, kad pastaroji buvo įgaliota gauti leidimą, reikalingą statinių perkėlimui su rekonstrukcija į kitą vietą visų žemės sklypo ir statinių bendraturčių vardu. Pareiškėjai išduotas statybos leidimas jai suteikė teisę statyti gyvenamąjį namą žemės sklype, kuris priklauso keliems bendraturčiams, bei griauti esamą namą, kuris taip pat nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, neturint bendraturčių sutikimo. Išduodant statybos leidimą neatsižvelgta į įgaliojimo turinį. Vadovaudamasis Reglamento 23.4 punkto nuostata Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą dėl statybos leidimo panaikinimo, suteiktų įgaliojimų neviršijo.

Šalies argumentai

Tretieji suinteresuoti asmenys A. M. , G. R. ir M. B. su pareiškėjos skundu nesutiko ir nurodė, kad jie yra žemės sklypo, unikalus Nr. 4162-0200-0005, ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4193-8014-3018 bei ūkio pastatų, esančių Didžiasalio kaime, Vilniaus rajone, bendraturčiai. Bendraturčiai 2005 m. rugpjūčio 1 d. susitarimu įgaliojo pareiškėją atstovauti bendraturčių interesus gaunant leidimus, reikalingus bendrosios nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių žemės sklype, unikalus Nr. 4162-0200-0005, Didžiasalio kaime, Vilniaus rajone, perkėlimui su rekonstrukcija į kitą vietą. Pareiškėja, nesilaikydama jai duoto pavedimo, gavo statybos leidimą statyti namą, griaunant esamą. Tokio trečiųjų suinteresuotų asmenų pavedimo pareiškėja neturėjo. Be to, statybos leidimas išduotas jau po to, kai per Vilniaus miesto 16-ąjį notaro biurą persiųstu 2006 m. sausio 31 d. pareiškimu, reg. Nr. 1531, pareiškėjai išduotas įgaliojimas buvo anuliuotas. Tretieji suinteresuoti asmenys teigė, kad teisę panaikinti statybos leidimą jį išdavusiai institucijai suteikia Reglamento 23.4 punktas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktą, 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus norint gauti statybos leidimą reikalingas žemės sklypo ir pastato bendraturčių sutikimas. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Iš notarine tvarka 2005 m. rugpjūčio 1 d. patvirtinto įgaliojimo matyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. 4162-0200-0005, ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4193-8014-3018 bei ūkio pastatų, esančių Didžiasalio kaime, Vilniaus rajone, bendraturčiai susitarė gauti leidimą statinių perkėlimui su rekonstrukcija į kitą vietą, tačiau Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius pareiškėjai 2006 m. vasario 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. 0136 statyti gyvenamąjį namą, griaunant esamą namą. Statybos leidimas pareiškėjai išduotas po to, kai bendraturčiai A. M. , M. B. ir G. R. per notarą persiųstu 2006 m. sausio 31 d. pareiškimu įgaliojimą, išduotą R. K. , anuliavo. Pareiškėja pripažino, jog apie įgaliojimo anuliavimą ji sužinojo 2006 m. vasario 7 d., tačiau šios informacijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijai nenurodė, o, priešingai, prašydama išduoti statybos leidimą, Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai pateikė negaliojantį dokumentą – įgaliojimą Nr. 10063. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, išduodama pareiškėjai statybos leidimą, neįsitikino pateiktų dokumentų teisingumu, neįsigilino į pateiktų dokumentų turinį, dėl ko pažeidė bendraturčių A. M. , M. B. ir G. R. teises ir teisėtus interesus. Pagal Reglamento 23.4 punktą statybos leidimas netenka galios, kai statybos leidimą įstatymų nustatyta tvarka panaikina jį išdavęs viešojo administravimo subjektas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog statybos leidimus išduoda savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus norminius teisės aktus, kuriais įgyvendinami įstatymai ir vykdomi Vyriausybės nutarimai ar kiti teisės aktai, gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti (Vietos savivaldos įstatymo 11 str. 2 d.). Teismas padarė išvadą, kad savivaldybės administracijos direktorius turėjo pakankamai įgaliojimų ir teisinį pagrindą panaikinti savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą. Tai, kad skundžiamame įsakyme nėra nurodyti konkretūs teisės aktų straipsniai, teismo nuomone, nėra besąlyginis pagrindas sprendimui panaikinti.

Atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį šio įstatymo trečiojo skirsnio ,,Administracinės procedūros ir prievolės“, kuri apima ir klaidų taisymo procedūrą, nuostatos netaikomos Valstybės kontrolei, Seimo kontrolieriams, Vyriausybės atstovams apskrityse, Lietuvos bankui, kitoms institucijoms, vykdančioms savo įgaliojimus pagal atskiruose įstatymuose nustatytą tvarką. Statybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas, todėl statybos leidimas išduodamas ir panaikinamas vadovaujantis Statybos įstatymo bei Statybos techninio reglamento 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nuostatomis. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi. Šiuo atveju klaidų ištaisymo procedūra netaikytina. Panaikinant ginčijamą sprendimą nebuvo taisomos klaidos Viešojo administravimo įstatymo prasme. Skundo argumentai, kad statybos leidimą gali panaikinti tik teismas, taip pat nepagrįsti. Būtinybės kreiptis į teismą nenumato nei Statybos įstatymas, nei Viešojo administravimo įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. įsakymas Nr. A27-1290 – teisėtas ir pagrįstas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjos skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Įgaliojimo atšaukimo faktas nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių teisinių padarinių nei pareiškėjai, nei atsakovui, kadangi pareiškėja niekada neveikė nurodomo įgaliojimo pagrindu ir jokių veiksmų A. M. , M. B. ir G. R. vardu šio įgaliojimo pagrindu neatliko. Ginčui aktualiu įgaliojimu pareiškėjai buvo suteikta teisė (bet ne pareiga) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu gauti statybos leidimą statinių perkėlimui į kitą vietą. Tačiau Vilniaus rajono savivaldybės administracija projektavimo sąlygų, pagal kurias būtų galimas pareiškėjai įgaliojimais suteiktų teisių įgyvendinimas, neišdavė, o 2005 m. rugsėjo 30 d. išdavė specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr. SA-1141, pagal kurias yra leidžiama rengti statinio projektą dėl esamo gyvenamojo namo griovimo bei naujo statinio statybos. Ši aplinkybė patvirtina faktą, jog pareiškėja niekada neveikė trečiųjų asmenų vardu išduotų įgaliojimų pagrindu, kadangi nurodyti asmenys jai įgaliojimų gauti statybos leidimą naujo statinio statybai niekada nebuvo suteikę, ir, atitinkamai, suinteresuotų asmenų įgaliojimo atšaukimas negalėjo sukelti ir nesukėlė jokių teisinių padarinių.

2) Teismas nepasisakė dėl pareiškėjos pateikto įrodymo – 2005 m. rugpjūčio 1 d. notarinio pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų susitarimo.

3) Teismas, teigdamas, jog savivaldybės administracijos direktorius, įgyvendindamas jam įstatymų nustatytas teises ir pareigas, turėjo teisę pats panaikinti statybos leidimą, neteisingai taikė ir aiškino Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 punktą, nukrypo nuo Vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos (2005 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-787/2005).

4) Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, jog ginčijamas įsakymas nemotyvuotas, teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (2001 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-327-01).

5) Teismo išvada, jog ginčo atveju jokios klaidos nebuvo taisomos, be to, Viešojo administravimo nuostatos, vadovaujantis šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, atsakovui neva nėra taikomos – nelogiška ir nesuprantama, ja paneigiama ne tik asmeniui įstatymo garantuota gynybos teisė, bet ir pati viešojo administravimo esmė. Vadovaujantis nurodyta teismo išvada Viešojo administravimo įstatymas iš viso jokiai institucijai negali būti taikomas, nes pats Viešojo administravimo įstatymas nustato tik viešojo administravimo procedūras, o visos valstybinės institucijos įgyvendina pavestas teises ir pareigas, kurios priskirtos jų kompetencijai atskirais įstatymais.

6) Teismas skundžiamame sprendime tik formaliai nurodė, kad būtinybės kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo nenumato nei Statybos įstatymas, nei Viešojo administravimo įstatymas, tačiau šios savo išvados visiškai nemotyvavo. Apeliantės teigimu, Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 punktas esant ginčui numato vienintelį statybos leidimo panaikinimo būdą – teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad bendratučių sutikimo dėl tolesnio bendro turto naudojimo netekimas yra savarankiškas pagrindas pripažinti išduotą statybos leidimą negaliojančiu, kadangi toks leidimas prieštarauja imperatyvioms Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto normoms.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir paaiškinimai pirmosios instancijos teismui.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. M. , G. R. , M. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išanalizavęs faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikęs teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius pareiškėjos ginčijamu 2006 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. A27-1290, atsižvelgdamas į suinteresuotų asmenų A. M. , G. R. , M. B. , Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus prašymą panaikinti statybos leidimą, remdamasis Statybos įstatymu, Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2002, panaikino šios savivaldybės Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus statybos leidimą, 2006 m. vasario 27 d. išduotą R. K. gyvenamojo namo statybai (griaunant esamą).

Statybos leidimo išdavimo bei jo panaikinimo tvarką nustato specialus teisės aktas – Statybos įstatymas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalyje nustatyti tik trys atvejai, kai statybos leidimas netenka galios: ,,1) kai įstatymų nustatyta tvarka žemės sklypas (jo dalis) paimamas visuomenės poreikiams; 2) teismo sprendimu; 3) jei nuo leidimo išdavimo dienos statinys nebuvo pradėtas statyti 3 metus arba nebuvo pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų. Statytojas (užsakovas), norėdamas pradėti ar tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusią instituciją dėl naujo statybos leidimo išdavimo.“

Pirmosios instancijos teismas savivaldybės administracijos direktoriaus teisę panaikinti statybos leidimą, išduotą jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, grindė Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“ (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218) 23.4 punkto ir Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Reglamento 23.4 punkte (2004 m. gruodžio 6 d. redakcija) yra nurodyta, kad statybos leidimas netenka galios, kai jį įstatymų nustatyta tvarka panaikina jį išdavęs viešojo administravimo subjektas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį (2003 m. gruodžio 18 d. redakcija) nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti savo priimtus norminius teisės aktus, kuriais įgyvendinami įstatymai ir vykdomi Vyriausybės nutarimai ar kiti teisės aktai (kuriais įgyvendinamos valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog statybos leidimas nėra norminis teisės aktas, kadangi jame nenustatytos individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei skirtos elgesio taisyklės (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 str. 13 d.). Statybos leidimas – specialia tvarka kompetentingo organo išduotas dokumentas, suteikiantis teisę konkrečiam subjektui atlikti jame nurodytus statybos darbus, pagal teisinę paskirtį priskirtinas individualiems teisės aktams (ABTĮ 2 str. 14 d.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti individualūs administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui. Vadovaudamasi sisteminiu ir teleologiniu minėtų teisės normų aiškinimo pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant ginčui dėl statybos leidimo išdavimo neteisėtumo, jo galiojimas gali būti nutrauktas tik teismo sprendimu, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies 2 punkte. Nei Statybos įstatymas (kuris yra speciali teisės norma šioje byloje kilusiam ginčui spręsti), nei joks kitas įstatymas šiuo atveju nesuteikia teisės statybos leidimą panaikinti pačiam jį išdavusiam subjektui.

Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, o tai yra pagrindas teismo sprendimui panaikinti (ABTĮ 143 str.). Teismo sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas tenkinti pareiškėjos skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos R. K. skundą patenkinti, panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. A27-1290 ,,Dėl statybos leidimo Nr. 0136 panaikinimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys GudynasRomanas KlišauskasVaida Urmonaitė