Kauno apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui,

nedalyvaujant trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. C. A. ieškinį atsakovei E. A., trečiajam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, institucija teikianti išvadą byloje – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo ir išlaikymo nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog jis anksčiau nemokėjo kalbėti lietuviškai. Jis dirbo, o ieškovė visur važinėjo, nebūdavo namuose. 2015 m. vasarą ar rudenį, tiksliai nepamena, atsakovės sesuo A. pasakė, kad vaikas yra ne jo. Taip pat atsakovės teta R. pasakė, jog jis nėra vaiko tėvas. Visą laiką jis galvojo, kad vaikas jo, todėl siuntė jom išlaikymui pinigus. Neturėjo galimybių atvažiuoti pas vaiką po skyrybų net tris metus. Atsakovė tik prašydavo atsiųsti pinigų. Po šių žinių jis yra sukrėstas, negali dirbti, susikaupti, gėda prieš gimines.

Atsakovei E. A. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo per 14 dienų pateikimo) įteikti asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovė E. A. patvirtino, kad ieškovo ieškinį pripažįsta. Vaikas nėra ieškovo sūnus. Papildomai nurodė, kad sūnus gimė 2009 m. balandžio mėnesį. Su ieškovu susipažino 2006 m. Lietuvoje. Draugavo, kartu gyventi pradėjo 2007 m. Iš pradžių apsigyveno Vilniuje. Pastojusi žinojo, kad laukiasi vaiko ne nuo ieškovo. Vieną kartą nuklydo į šalį. Būdama nėščia ir susipykusi su ieškovu ji jam pasakė, kad vaikas yra ne jo. Vaikas bendrauja su savo tikru biologiniu tėvu. Tikrasis vaiko tėvas skambina į mėnesį porą kartų. Vaiko tikrasis tėvas tėvystę pripažįsta. Jos sesė A ir teta R tikrai galėjo pasakyti ieškovui, kad vaikas ne jo, nes visiems aplinkui buvo žinoma, kad sūnus yra ne ieškovo. Ji dirba nelegaliai, yra registruota darbo biržoje. Turi dar vieną sūnų, kuris gyvena Sirijoje. Kai išsiskyrė su atsakovu, vaikui buvo apie 2,5 metų. Po to ieškovas atvažiuodavo retai. Ieškovas sūnų matė kai buvo daroma DNR ekspertizė.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. P. parodė, kad du metus gyvena kartu su ieškovu. Ieškovas per 2015 m. Šv. Kalėdas buvo labai susirūpinęs. Po Naujų metų jis pasakė, kad vasarą jam skambino atsakovės sesuo, kuri pasakė, kad vaikas yra ne jo, o rudenį apie tai pasakė paskambinusi atsakovės teta. Ieškovas dėl to labai nerimavo ir nuo to laiko jam kilo dvejonės. Materialinį išlaikymą vaikui jis moka visą laiką, taip pat mokėdavo ir papildomai. Vaiko nelankydavo, nes atsakovė nesakydavo savo gyvenamosios vietos adreso.

Išvadą teikianti institucija Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą yra tikslinga atsižvelgti į socialinį ieškovo ryšį su nepilnamečiu. Ieškovas ir atsakovė nėra įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, taip pat nėra duomenų, jog jie netinkamai vykdo pareigas nepilnamečio sūnaus A. A., atžvilgiu (b. l. 18-19).

Išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. Baranauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad skyrius negali vienareikšmiškai įvertinti nuo kada ieškovas sužinojo, kad jis nėra vaiko tėvas. Atsakovė taip pat neįrodė, kad ieškovas visą laiką žinojo, jog jis nėra vaiko tėvas. Kadangi atsakovė sutinka su ieškiniu, o tarp ieškovo ir vaiko socialinis ryšys yra menkas, neprieštarauja, kad būtų patenkinti ieškinio reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai surašant sutrumpintus sprendimo motyvus, nes atsakovė E. A. pripažįsta ieškinį visiškai (CPK 268 str. 5 d.).

Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus (CK 3.152 str.). A. A. gimė (duomenys neskelbtini), ieškovo M. C. A. ir E. A. santuoka sudaryta 2008-11-14, o nutraukta 2012-12-18 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3163-463/2012 (b. l. 6-7). Su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas į teismą kreipėsi 2016-01-11 prašydamas atnaujinti praleistą tėvystei nuginčyti nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Ieškovo paaiškinimais teisme nustatyta, kad jis yra kurdų tautybės asmuo, 2006 m. atvyko į Lietuvą iš Sirijos, sunkiai šneka lietuviškai. Draugaujant su ieškove pastaroji nurodė, kad laukiasi kūdikio nuo ieškovo, todėl jis patikėjo atsakove ir 2008-11-14 su atsakove sudarė santuoką. Vaikas buvo šviesaus gymio, tačiau manė, kad vaikas tiesiog panašus į motiną. Dėl vaiko tėvystės neabejojo, po skyrybų teikė jam materialinį išlaikymą. Pagal ieškovo papročius moterys elgiasi padoriai, todėl jis net nepagalvojo, kad atsakovė galėtų jį apgauti. 2015 m. vasarą jam telefonu paskambino atsakovės sesuo A. B. ir pasiūlė pasitikrinti vaiko tėvystę. 2015 m. lapkritį jam telefonu paskambino atsakovės teta R, kuri taip pat pasiūlė pasitikrinti tėvystę. Nuo šio momento kilus įtarimams ieškovas 2016 m. sausį kreipėsi į teismą su ieškiniu. Tuo tarpu atsakovė teismo posėdžio metu parodė, kad ji dar būdama nėščia buvo sakiusi ieškovui, kad vaikas yra ne jo. Jos aplinkoje buvo žinoma, kad vaikas yra ne M. C. A., todėl tikėtina, kad ieškovui paskambinusi jos sesuo ir teta apie tai pasakė ieškovui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, neprašė teismo iškviesti ir apklausti liudytojus, kurie patvirtintų, jog ieškovas nuo pat pradžių žinojo, kad vaikas yra ne jo. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, siekdamas realizuoti vaiko teisę žinoti savo tėvus, teismas ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas, pripažįsta svarbiomis, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintinas (CK 3.161 str. 2 d.).

Nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią. Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. A. gimė (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimu nustatyta, kad A. A. tėvai yra E. A. ir M. C. A.. 2016-05-05 gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 74/2016(01), su išvada, kad A. M. C. nėra vaiko A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (b. l. 35-36). Atsakovė teismo posėdžio taip pat patvirtino, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, todėl ginčo dėl tėvystės nėra.

Visgi, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.

Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jo ir vaiko ryšys nėra stiprus, nes vaiką matydavo labai retai, po skyrybų tris metus nelankė vaiko, nes neturėjo galimybių. Atsakovė teisme paaiškino, kad išsiskyrė su ieškovu, kai sūnui buvo 2,5 metų. Po skyrybų ieškovas retai matė sūnų. Nurodė, kad vaiko biologinis tėvas pripažįsta tėvystę, sūnus su juo bendrauja telefonu kelis kartus per mėnesį. Įvertinus byloje dalyvaujančių šalių parodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas su vaiku nebendrauja, net ir manydamas, kad yra tikrasis vaiko tėvas, su vaiku nesusitikdavo, todėl tarp ieškovo ir sūnaus nėra glaudaus emocinio ryšio. Be to, atsakovei yra žinomas vaiko biologinis tėvas, kuris pripažįsta tėvystę ir bendrauja su vaiku. Atitinkamai, esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra pažinti savo tėvus, todėl daroma išvada, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus žinoti savo tėvus.

Pažymėtina, kad nuginčijus ieškovo tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu, t. y. vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir CK 3.161 str. 2 d. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta, todėl atsakovei išaiškintina, kad ši situacija turi būti išspręsta.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas posėdžio metu išklausęs šalių paaiškinimus neprieštaravo, kad būtų nuginčyta M. C. A. tėvystė vaiko A. A. atžvilgiu.

Teismas atsižvelgdamas į išdėstytą, į tai, kad atsakovė sutinka su ieškiniu, į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 74/2016(01) išvadą, nustato, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše, grafoje „Tėvas“ įrašytas M. C. A., nėra šio vaiko tėvas, todėl šis įrašas naikintinas (CK 3.148 str. 1 d.).

2012 m. gruodžio 18 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3163-463-2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1 punkte numatyta, kad tėvas M. C. A. sūnaus A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės moka po 250 Lt kas mėnesį periodines išmokas, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) nėra M. C. A. sūnus, nutrauktinas išlaikymo A. A. mokėjimas iš M. C. A. pagal 2012 m. gruodžio 18 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1 punktą.

Bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ieškovas nereikalauja, todėl šis klausimas nespręstinas.

Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma (2,98 Eur) yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), šios išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad M. C. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2009-04-06 gimimo įrašą Nr. 129, dalyje, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas M. C. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutraukti materialinio išlaikymo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mokėjimą iš M. C. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. gruodžio 18 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3163-463-2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1 punktą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.