- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- 2-142-424/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atstatymo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą įregistruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą 1958-01-10 sudarytą Kaišiadorių valstybinėje notarinėje kontoroje;
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R. , mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į ¼ dalį pastato–gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ¼ dalį pastato–ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ¼ dalį pastato–ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi;
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į ¼ dalį pastato–gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ¼ dalį pastato–ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ¼ dalį pastato–ūkinio pastato, kurio unikalus Nr (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi;
Šalies argumentai
S. K. nurodė, kad 1954-01-20 mirus jos motinai A. S., pareiškėja, jos seserys – A. A., P. S. ir J. S. lygiomis dalimis, t.y. po ¼ dalį, paveldėjo gyvenamąjį namą su priklausiniais. 1956-08-12 pareiškėja iš savo sesers P. S. nusipirko jos nuosavybės teise valdomą minėto namo dalį, už kurią sumokėjo 2310 rublių ir šį faktą įtvirtino pasirašydamos pakvitavimą. 1970-08-30 pareiškėja iš savo kitos sesers A. A. taip pat nusipirko jos nuosavybės teise valdomą minėto namo dalį, už kurią sumokėjo 230 rublių ir šį faktą įtvirtino pasirašydamos pakvitavimą. 1958-01-10 V. K., veikdama savo, tuo metu nepilnamečio, sūnaus J. S. vardu pareiškėjai pardavė likusią ¼ dalį namų valdos, susidedančio iš medinio gyvenamojo namo, tvarto, klojimo ir pirties. Buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad minėta sutartis turi būti įregistruota Vievio r., Vietinio ūkio valdyboje arba Vilniaus inventorizacijos biure, tačiau nenurodytas terminas, per kiek laiko sutartis turi būti įregistruota.. Netrukus po minėto pirkimo-pardavimo pareiškėja labai stipriai susirgo, jos vyras važinėjo į Vievį įregistruoti sutarties, o paskui jai pasakė, jog ,,viskas tvarkoje“. 1958 m. liepos mėn. pareiškėjai buvo išduota namų knyga, kurioje ji įrašyta kaip Kauno g. 39 numeriu pažymėto namo savininkė. 1983-08-30 Vilniaus tarpmiestinės techninės inventorizacijos biure pareiškėjos vardu buvo sudaryta Namų valdos techninės apskaitos byla, kurioje pareiškėja taip pat nurodyta kaip minėto namo savininkė. Dėl išdėstytų faktų pareiškėjai nekilo abejonių, kad ji yra namo, kurį valdo savininkė ir vyras užregistravo 1958-01-10 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.
Paskutiniais metais pradėjus blogėti pareiškėjos sveikata ir 2006-06-23 mirus jos vyrui, pareiškėja nutarė savo turtą padovanoto sūnui A. K.. 2009 rudens pabaigoje pareiškėja nuvyko į Lentvarį pas notarę N. Š. ir iš jos sužinojo, kad pareiškėjos turimi dokumentai, t.y. namų knyga ir Namų valdos techninės apskaitos byla nėra įrodymas, jog ji yra namo savininkė. Tada pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kuris pateikė Nekilnojamoje turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio pareiškėja sužinojo, kad jame nėra duomenų, jog ji iš J. S. 1958 m. nusipirko ¼ dalį namo. Todėl pareiškėja prašo atnaujinti praleista terminą šiai sutarčiai registruoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kurios turėjo įtakos pareiškėjos valiai bei jos pasirinktam elgesiui.
2010-07-20 pareiškėjos atstovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu ištaisyti nekilnojamojo turto registro duonėmis , nurodydama, jog išrašo 4 dalyje nurodyti duomenys apie namo dalies priklausymą nuosavybės teise savininkėms A. A. ir P. S. taisytini, kadangi A. A. mirė 1981-06-03, o P. S. mirė 2000-02-04. Po jų mirties paveldėjimo liudijimas niekam neišduotas, duomenų apie paveldėjimą nėra. VĮ Registrų centras 2010-07-29 raštu atsisakė tenkinti minimą prašymą dėl duomenų ištaisymo ir paaiškino, jog Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, bei, kad įregistruota daiktinė teisė į daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Todėl pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, t.y. nustatyti, jog A. A. ir P. S. nuosavybės teisės į ¼ dalį pastato–gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ¼ dalį pastato–ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ¼ dalį pastato–ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusios. Tai padaryti pareiškėja teismo prašo tam, kad nustačius šiuos faktus, pareiškėja galės kreiptis į teismą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Suinteresuoti asmenys J. S. ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija savo nuomonės dėl pareiškimo nepareiškė.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
1958-01-10 pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja iš V. K., veikiančios mažamečio vaiko J. S. vardu, įgijo ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje nurodyta, kad ji turi būti registruota Vievio raj. vietinio ūkio valdyboje arba Vilniaus inventorizacijos biure, tačiau nenurodytas terminas, per kiek laiko sutartis turi būti įregistruota (b.l.47). Pagal sutarties sudarymo metu galiojusi teisinį reglamentavimą, ši sutartis turėjo būti registruota, tačiau pareiškėja to nepadarė. 1964 m. įsigaliojus Lietuvos TSR Civiliniam kodeksui, jo 255 str. nustatė, kad gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis per 3 mėnesius turi būti įregistruota vietos vykdomajame komitete, o šios taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančia. Pareiškėja sutarties neregistravo ir po Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl neregistruota sutartis negali būti nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu.
Namų knygoje, kuri pradėta 1958 m. liepos mėnesį pareiškėja nurodyta namo savininke (b.l. 66,67). 1983 m. buvo inventorizuota namų valda esanti (duomenys neskelbtini), jos savininke nurodant pareiškėją. Šios aplinkybės ir tai, kad iki šios niekas nepareiškė savo teisių į šį turtą, duoda pagrindą manyti, kad pareiškėja sąžiningai tikėjo, kad jos nuosavybės teisės, įgytos pagal 1958-01-10 pirkimo-pardavimo sutartį yra įformintos tinkamai ir kad ji yra įgyto turto savininkė.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos nurodytu argumentus darytina išvada, kad namo dalies pirkimo pardavimo sutartis nebuvo registruota įstatymu nustatyta tvarka dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atstatytinas.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamojo turto registre yra registruotos A. R., P. S., S. K. nuosavybės teisės po ¼ dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės registruotos 1954-12-27 paveldėjimo teisės liudijimo, DŽDT vykdomojo komiteto 1955-05-05 sprendimo ir 1955 -08-05 teismo sprendimo pagrindu (b.l.48-49)
Įvertinus pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, matyti, kad tokie reikalavimai nenagrinėtini teisme, dėl ko šioje dalyje byla nutrauktina.
CK 2.2 str. 1 d. nustato, kad asmens civilinis teisnumas (galėjimas turėti civiline teises ir pareigas), taigi ir jo nuosavybės teisės į turėtą turtą, išnyksta asmeniui mirus.
Pareiškėja pateikė A. A. ir F. S. mirties aktų išrašus (b.l.75,76). Kad A. A. yra Nekilnojamojo turto registre nurodyta A. R., patvirtina jos santuokos liudijimas (b.l.74). Mirties akto išraše ir Nekilnojamojo turto registre nurodytos P. S. vardo ir pavardės neatitikimą, pareiškėjos atstovai aiškino jų iškraipymu. Taigi pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius asmenų, kurių nuosavybės teises prašo pripažinti pasibaigusiomis, teisių pasibaigimą ir dėl to tokie faktai negali būti nustatomi teisme.
Teismas turi teisė nustatyti faktus kurie sukelia civilines, o ne civilines procesines teisines pasekmes. Kaip nurodė pareiškėjo atstovai, pareiškėja šiais reikalavimais siekia sudaryti sau galimybę nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t.y. siekia sudaryti procesines prielaidas kitai bylai teisme iškelti. Taigi, šie pareiškėjos reikalavimai negali būti patenkinti ir šiuo pagrindu.
Be to pažymėtina, kad mirus turto savininkui, kurio nuosavybės teisės yra įregistruotos viešame registre, jo nuosavybės teisių perėjimą kitiems asmenims reguliuoja paveldėjimo, o ne įgyjamosios senaties institutas, todėl prašomi nustatyti faktai, net ir juos nustačius, nesukels pareiškėjai jos siekiamų pasekmių.
Iš pareiškėjos priteisiama 13,41 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269 str., 270 str. , 293 str. 1 p., teismas
nusprendžia:
atnaujinti S. K. terminą Nekilnojamo turto registre įregistruoti Kaišiadorių valstybinėje notarinėje kontoroje 1958-01-10 sudarytą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)¼ dalies pirkimo-pardavimo sutartį;
bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nutraukti.
Priteisti iš S. K. 13,41 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.