Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-849-193/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-04
Bylos Nr.
1S-849-193/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Advokatai
Irutė Čiukšytė
Nr. 1S-849-193/2011
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 4 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys,sekretoriaujant I. K.,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,gynėjai advokatei Irutei Čiukšytei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs suimtojo T. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-21 nutarties, kuria T. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. B. įtariamas tuo, kad jis 2011-08-10 laikotarpyje nuo 00.30 val. iki 03.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. J., Panevėžio mieste, taikos alėjoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, prievarta įsisodindami nukentėjusiąją E. R. į D. J. priklausantį automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir uždėdami jai maišą ant galvos bei veždami nukentėjusiąją nežinoma kryptimi, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, grasindami panaudoti fizinį smurtą E. R. atžvilgiu, tenkino lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu prieš nukentėjusiosios valią, tai yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d.

2011-09-20 T. B. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka, o skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-21 nutartimi T. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.

Šalies argumentai

Suimtasis T. B. skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-21 nutartį ir jį iš suėmimo paleisti. Teigia, kad ši teismo nutartis yra nepagrįsta, prieštarauja įstatymų reikalavimams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisminei praktikai, be to, nutartis yra deklaratyvi, pakartojanti prokuroro prašymą. Suimtasis nesutinka su skundžiamos teismo nutarties motyvais. Nurodo, kad jis yra nepilnametis, neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, mokosi, savo pajamų neturi, todėl nesiruošia neatvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir neturi galimybių slapstytis. Teismo išvados, kad tėvai neturi jokios įtakos jo elgesiui, bei, kad jis yra padaręs kitas analogiškas tik neištirtas nusikalstamas veikas, neturi jokio pagrindo. Suimtasis pažymi, kad kitas įtariamasis D. J. taip pat yra suimtas, todėl ieškoti ryšių su juo jis neturi galimybių. Mano, kad jam, kaip nepilnamečiui, pilnai galima būtų skirti kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą tėvams prižiūrėti.

Teismo posėdyje suimtojo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė suimtojo T. B. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas, apylinkės teismo nutartis naikintina.

Svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-21 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Skundžiama nutartimi suėmimas įtariamajam paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. numatytais pagrindais. Tačiau skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje medžiagoje nėra pakankamai pagrįstų faktinių duomenų, rodančių apie tai, kad įtariamasis vaikas gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus sunkius nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.

Apylinkės teismas, paskirdamas nepilnamečiam T. B. kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. numatytais pagrindais akcentavo tik nusikaltimo sunkumą, kaip įrodymą esant minėtiems suėmimo pagrindams. Tačiau vien to griežčiausios kardomosios priemonės skyrimui vaikui nepakanka, būtinas BPK 122 str. 7 d. numatytos sąlygos konstatavimas, todėl atsižvelgtina ir kitas bylos aplinkybes. Nors T. B. įtariamas sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 2 d. padarymu, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis yra neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, mokosi, charakterizuojamas patenkinamai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į įtariamojo labai jauną amžių (gimęs 1995-01-07).

Baudžiamoji politika nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės srityje yra nukreipta į jauno žmogaus asmenybės korekciją ir tolesnę jo integraciją į pozityvią mikrosocialinę aplinką. Nepilnamečio asmens teisinės padėties ypatumus, be nacionalinės teisės aktų, numato ir tarptautiniai teisės aktai. Viena iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtintų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje yra – kiekvieno asmens teisė į laisvę. Šios teisės suvaržymas, o ypač nepilnamečių atžvilgiu, yra griežtai reglamentuotas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 1 straipsnyje nustatyta, jog vaiku laikomas kiekvienas žmogus neturintis 18 metų, 37 straipsnio b punkte nustatyta, kad nė iš vieno vaikų negali būti neteisėtai ar savavališkai atimta laisvė. Vaikas areštuojamas, sulaikomas ar įkalinamas pagal įstatymą, tik kraštutiniu atveju ir kiek įmanoma trumpesniam laikui. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėmimas, laisvės atėmimas ar kitoks laisvės ribojimas vaikui turi būti pagrįstas, kiek galima trumpesnis ir taikomas tik išimtinais atvejais.

Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje kokios nors išimtinės aplinkybės, dėl kurių nepilnamečiui T. B. būtina taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą – nėra konstatuotos. Jų nėra nurodyta ir prokuroro pareiškime dėl suėmimo skyrimo vaikui. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su abejais tėvais, nepilnamečio įtariamojo mama labai rūpinasi sūnumi, prie to prisideda ir tėvas. Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktų duomenų matyti, kad T. B. pagal mokymosi bei gyvenamąją vietas charakterizuojamas patenkinamai. Be to, iš teismo posėdžio protokolo bei įtariamojo T. B. apklausų seka, kad jis kaltu iš dalies prisipažino, posėdžio metu nuoširdžiai žadėjo netrukdyti tyrimui, atvykti pas pareigūnus, tęsti mokslus. Išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti kraštutinį atvejį, kuomet kardomųjų priemonių paskirtis pasiektina tik įtariamąjį vaiką suėmus.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pagrindų skirti vaikui T. B. pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, šiuo metu nėra, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tačiau jų skyrimo klausimas nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Todėl nesant BPK 122 str. numatytų pagrindų ir BPK 122 str. 7 d. numatytai kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo būtinąjai sąlygai, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-21 nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

NUTARIA:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-21 nutartį, kuria T. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, įtariamąjį T. B. iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Ričardas Gilys