Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko (apelianto) T. V. (T. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės S. V. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė Svetlana Voitkevič pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, priteisiant išlaikymą iš skolininko T. V. dviem nepilnamečiams vaikams. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. priteisti iš skolininko laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. V. (N. V.), gim. 2005 m. gruodžio 11 d., ir D. V., gim. 2009 m. rugpjūčio 4 d., mokamą kas mėnesį 200,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis iki teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.Kadangi šalys augina du nepilnamečius vaikus, abu dirba pagal verslo liudijimus, teismas sprendė, jog skolininkas privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl iš skolininko T. V. jo nepilnamečiams vaikams N. V. ir D. V. priteisė laikiną išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui kas mėnesį 200,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. balandžio 17 d.) iki teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skolininkas T. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Pareiškimas yra nepagrįstas, nes apeliantas savo vaikais rūpinasi tinkamai ir teikia jiems išlaikymą. Kreditorė pareiškimą ir pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones naudoja kaip poveikio priemonę. Kreditorės nurodytas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra nepagrįstai didelis, apeliantas negali teikti tokio dydžio išlaikymo, pati kreditorė negali skirti tokios didelės sumos vaikų išlaikymui. Kreditorė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad vaikų išlaikymui yra reikalingi 400,00 Eur. Kreditorė nepateikė jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas, turtą. Iki šiol vaikų išlaikymui užtekdavo 100-120 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikų, todėl būtent tokio dydžio išlaikymą galėtų teikti abu tėvai. Kreditorė Svetlana Voitkevič atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti Suma, kurią kreditorė skiria vaikų poreikiams tenkinti, sudaro apie 759,00 Eur per mėnesį. Į šią sumą dar nėra įtraukti būsto išlaikymo mokesčiai. Kreditorė šiuo metu vaikus išlaiko viena. Apeliantas išlaikymą pradėjo teikti tik gavęs teismo nutartį. Apelianto nurodytas argumentas, kad anksčiau vaikų išlaikymui užtekdavo po 100 – 120 Eur per mėnesį, tik dar kartą patvirtina aplinkybę, kad apeliantas niekada nesidomėjo vaikais ir jų pomėgiais, niekada neteikdavo vaikams išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas kreditorės S. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisė iš skolininko T. V. laikiną išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. eL2-5790-419/2018.Apeliantas atskirajame skunde neneigia savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus Nikitą ir Darją, tačiau dėl savo finansinės padėties prašo panaikinti skundžiamą nutartį, nurodydamas, kad vienam iš nepilnamečių vaikų reikalingas 100-120 Eur išlaikymas, kurį teiktų abi šalys, t. y. tiek kreditorė, tiek apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnamečiui vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios skolininko pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Taigi, nagrinėjant bylą iš esmės, materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti.Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad apeliantas turėtų finansinių sunkumų, tokių duomenų jis teismui nepateikė. Priešingai – pats nurodo, jog verčiasi individualia veikla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje – kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis; vaikų poreikių mastas (įvertinant vaikų amžių, būtinuosius ir specialiuosius jo poreikius); kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams – laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikams (iš esmės nesprendžiant ginčo) priteisiant po 200,00 Eur (pusę MMA) yra protingo dydžio ir yra pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų beveik 13 ir 9 metų amžiaus vaikų minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų Nikitos ir D. V. turtiniai interesai (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad tokio paties dydžio suma prie vaikų laikino išlaikymo turi prisidėti ir kreditorė.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.